- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-02
- Bylos Nr.
- eI3-3326-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01449-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga Baltijos maisto organizacija
- Atsakovas
- Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra
- Advokatai
- Vilius Martišius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Baltijos maisto organizacija“ skundą atsakovei VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 21R-239 (AG-91/06-2021), VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (toliau – Agentūra) 2021 m. sausio 5 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 2A-(8.13)-001, ir įpareigoti Agentūrą išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/04/28-02 pateiktą Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos įgyvendinimo periodinę ataskaitą ir prašymą dėl tarpinio mokėjimo (kartu su vėlesniais pateiktais mokėjimo prašymo patikslinimais).
Nurodo, kad Agentūra, priimdama 2021 m. sausio 5 d. sprendimą, privalėjo atšaukti arba aiškiais žodžiais pakeisti savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodytus sprendimus arba kitaip aiškiai pasisakyti dėl jų galiojimo. Agentūrai to nepadarius, liko galioti du skirtingi sprendimai: pirmuoju neatitinkančia ir netinkama kompensuoti pripažįstant visą mokėjimo prašyme nurodytą 312 15,44 eurų sumą, o vėlesniu 2021 m. sausio 5 d. sprendimu 18 803,99 eurų sumą. Dėl to pareiškėjai buvo neaiški jo teisių apimtis po 2021 m. sausio 5 d. Agentūra sprendimo priėmimo. Pažymi, kad Agentūra pripažino, kad dėl 12 411,45 eurų sumos skirtumo jis vėliau priėmė atskirą sprendimą, įformintą 2021 m. sausio 11 d. raštu.
Pažymi, kad apie Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos (toliau – Programa) įgyvendinimo sustabdymą pareiškėja informavo Agentūra 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 19/09/11-1, motyvuodama tuo, kad Agentūra nepagrįstai neišmokėjo kompensacijų pagal kitas tris pareiškėjos vykdytas programas, taip pat dėl buvusios neapibrėžtos politinės situacijos Jungtinėje Karalystėje, susijusios su jos pasitraukimu iš Europos Sąjungos, neaiškių muitų tarifų ir kitų prekybos sąlygų. Nurodo, kad, nors Agentūra 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-086 informavo, kad ji pranešimą dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo laiko nepagrįstu, tačiau mano, kad toks Agentūros nesutikimas neturi jokios teisinės reikšmės ir neįtakoja Programos vykdymo sustabdymo galiojimo.
Pažymi, kad pagal 2018 m. vasario 28 d. sudarytą Dotacijos susitarimą Nr. 779489 – ORGANICLLEUH/SUT-(6.24)001 (toliau – Dotacijos sutartis) 33.1 straipsnį veiklos įgyvendinimo sustabdymas yra galimas pareiškėjos iniciatyva, jei ypatingais atvejais įgyvendinimas tampa neįmanomas arba itin sudėtingas, ir tam nereikia Agentūra sutikimo. Pakanka, kad pareiškėja oficialiai praneša apie sustabdymą, nurodydama priežastis ir numatomą įgyvendinimo atnaujinimo datą, ir toks sustabdymas įsigalios tą dieną, kurią valstybė narė gaus tokį pranešimą. Dotacijos sutartyje nenumatyta, kad valstybė narė (šiuo atveju ją atstovauja Agentūra) gali prieštarauti ar kokiu nors būdu nesutikti su veiklos įgyvendinimo sustabdymu.
Nurodo, kad pareiškėja po pranešimo apie Programos įgyvendinimo sustabdymą, nevykdė jokių Programoje numatytų priemonių ir neprašė kompensuoti tuo laikotarpiu patirtų išlaidų. Po pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešimo apie Programos įgyvendinimo sustabdymą vėliau nebuvo sudarytas joks Dotacijos sutarties pakeitimas, kuriame būtų numatyta veiklos įgyvendinimo atnaujinimo data, pratęsta veiklos trukmė ir padaryti kiti pakeitimai (kaip numatyta Dotacijos sutarties 33.1.2 str. 3 pastraipa), todėl laiko, kad veiklos įgyvendinimo sustabdymas buvo galiojantis ir galiojo visą antrąjį Programos ataskaitinį laikotarpį. Mano, kad LAGK sprendime padarė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog pareiškėja, gavusi Agentūra 2019 m. spalio 23 d. raštą (LAGK sprendime padaryta rašybos klaida, nurodant rašto datą 2020 m. spalio 23 d.), kuriuo buvo informuota apie Agentūra kaip vienos iš Dotacijos sutarties šalių nepritarimą pareiškėjos sprendimui dėl veiklos įgyvendinimo sustabdymo, turėjo toliau įgyvendinti Programą pagal Dotacijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teigia, kad ši LAGK išvada yra paremta netinkamu Dotacijos sutarties nuostatų, susijusių su veiklos įgyvendinimo sustabdymu, aiškinimu, todėl nepagrįsta ir neteisėta. Mano, kad Agentūra sprendimas nutraukti Dotacijos sutartį remiantis jos 34.3.1 str. (b) papunkčiu ir (i) papunkčio (ii) dalimi, yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir dėl to neteisėtas.
Mano, kad Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, jog išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo, nustatyto 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/1046 33 straipsnyje. Pareiškėjos nuomone, Agentūra viršijo savo kompetenciją, nes pati interpretavo ir aiškino Europos Sąjungos institucijų teisės aktus. LAGK sprendime pacitavo Reglamento 33 str. nuostatas, keletą Dotacijos sutarties 6.1 ir 7.1 straipsnių nuostatų ir atsižvelgdama į tai, kad Programa buvo įgyvendinta maža apimtimi, kad jos įgyvendinimui buvo išleista mažai lėšų, pripažino, kad toks lėšų panaudojimas negali būti laikomas ekonomišku, veiksmingu, efektyviu ir siekiant Programos tikslų. Pareiškėjo nuomone, toks LAGK atliktas ES Reglamento Nr. 2018/1046 aiškinimas ir taikymas taip pat yra neteisėtas.
Pažymi, kad nurodytas Reglamento 33 straipsnis apibrėžia tik pačią patikimo finansų valdymo principo esmę, jo pagrindinius bruožus, kitus su juo susijusius principus. Kaip žinoma, tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) gali aiškinti ES teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse. Netgi nacionaliniai teismai, kilus abejonių dėl ES teisės akto aiškinimo ar galiojimo, turėtų kreiptis į ESTT paaiškinimo. Ta pati tvarka turi būti taikoma ir nustatant, ar nacionalinių institucijų praktika yra suderinama su ES teise. Nei byloje ginčijamame Agentūra sprendime, nei LAGK sprendime nesiremiama daugiau jokiais kitais Bendrijos ar nacionaliniais teisės aktais, kurie detalizuotų ir konkretizuotų patikimo finansų valdymo principo reikalavimus. Taip pat nesiremiama jokiais ESTT išaiškinimais šiuo klausimu. Todėl mano, kad LAGK ir Agentūra patys ėmėsi aiškinti ES teisės aktą, savo nuožiūra interpretuodami, jog minimaliai įgyvendintos Programos priemonės nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės, neužtikrino Programos tikslų pasiekimo; taip pat kad Programos įgyvendinimui išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų. Tokiu ES Reglamento aiškinimu LAGK viršijo savo kompetenciją, numatytą teisės aktuose.
Pažymi, kad pareiškėja buvo pateikusi tik antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio periodinę techninę ataskaitą ir tarpinio mokėjimo prašymą. Trečiasis Programos ataskaitinis laikotarpis dar buvo nesibaigęs skundo LAGK pateikimo metu (jis baigėsi 2021 m. vasario 28 d.). Todėl pareiškėja 2020 metais neprivalėjo teikti ir neteikė jokių duomenų ir informacijos apie trečiojo ataskaitinio laikotarpio priemonių vykdymą. Pareiškėja 2020 m. spalio 23 d. informavo Agentūra, kad ji nesutinka su pastarojo ketinimu nutraukti sutartį, ir kad jis nusprendė tęsti Programos vykdymą, bei kaip to įrodymą pateikė duomenis apie vieną tuo metu parengtą ir publikuotą straipsnį. Agentūra ir LAGK neturėjo jokio teisinio pagrindo pagal tokią pateiktą informaciją daryti išvadų apie visą trečiąjį Programos ataskaitinį laikotarpį ir konstatuoti, kad šiuo laikotarpiu pareiškėja nevykdė Programos priemonių ir iki Programos pabaigos nebesuspės įgyvendinti visų Programos veiklų. Todėl Agentūra 2021 m. sausio 5 d. sprendimas nutraukti Dotacijos sutartį nepagrįstai susiejamas su trečiojo Programos ataskaitinio laikotarpio priemonių vykdymu ar nevykdymu.
Nurodo, kad sprendime LAGK neatsižvelgė į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes apie Programos priemonių įgyvendinimo sustabdymą, ir į tai, kad tą sustabdymą nulėmė Agentūra priimti sprendimai dėl kompensacijų neišmokėjimo pagal kitas tris pareiškėjos vykdytas programas (2019 m. birželio 17 d. sprendimas Nr.1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai Nr.2 ir Nr.3 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“). Minėtus sprendimus Agentūra priėmė slaptai nuo pareiškėjos, jame nepranešus, neinformuojant apie atliekamą tyrimą, taip pat priėmusi juos net neinformavo pareiškėjos, ir pareiškėja juos gavo tik po kelių mėnesių iš kitos institucijos – Nacionalinės mokėjimo agentūros.
Pažymi, kad dėl minėtų Agentūros sprendimų bendra pareiškėjos išleistų kitoms programoms ir neatgautų lėšų suma sudarė 489 240,52 Eur. Tai labai ženkliai sutrikdė ir iš esmės paralyžiavo pareiškėjos veiklą.
Nurodo, kad iki veiklos sustabdymo antrajame ataskaitiniame laikotarpyje buvo vykdyta tik viena Programos priemonė – socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymas. Akivaizdu, kad vienos priemonės įgyvendinimas negalėjo turėti matomo ir reikšmingo poveikio projekto rezultatams, todėl tokioje situacijoje poveikio vertinimas buvo iš viso netikslingas ir jis būtų reiškęs tik bereikalingą papildomų pareiškėjos lėšų išleidimą tokiam vertinimui. Todėl pareiškėja, siekdama efektyviai ir racionaliai naudoti lėšas, neužsakė ir neatliko antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio poveikio vertinimo. Nepaisant to, Agentūra visiškai aklai ir formaliai reikalavo, kad toks vertinimas būtų atliktas, o jo neatlikimą vertino kaip sutartinio įsipareigojimo pažeidimą, sudarantį pagrindą antrojo ataskaitinio laikotarpio išlaidas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų.
Teigia, kad 20 procentų Programos išlaidų yra finansuojama išskirtinai tik pareiškėjos narių, norinčių dalyvauti projekte, įnašais. Šiuo atveju tiek pareiškėja, tiek jos nariai laukė, kaip Agentūroje bus įvertintas nagrinėjamas Mokėjimo prašymas, kad būtų galima įvertinti ir atsižvelgti į galimas klaidas ar nustatytus neatitikimus, tęsiant programos vykdymą. Iš Agentūros veiksmų pareiškėjos nariams susidarė įspūdis, kad reiškiamos nepagrįstos pretenzijos ir kompensacijos mokėjimas sąmoningai yra vilkinamas. Kai kurie pareiškėjos nariai netgi buvo sulaukę tiesioginių raginimų iš atsakingų Agentūros ir LR žemės ūkio ministerijos asmenų nedalyvauti pareiškėjos vykdomose programose. Papildomai pagrįsdama šiuos argumentus ir nurodytas aplinkybes, pareiškėja prieš LAGK posėdį pateikė LAGK šioje Programoje dalyvavusių ir ją finansavusių dviejų pareiškėjos narių raštiškus patvirtinimus, kad jie buvo sulaukę iš Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos vadovybės rekomendacijų nedalyvauti šioje pareiškėjos programoje ir kitose jo vykdomose programose. Mano, kad šie įrodymai patvirtina, kad Agentūra ir jo steigėjas (LR žemės ūkio ministerija) buvo iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, veikė prieš šios Programos įgyvendinimą, prisidėjo prie to, kad Programos dalyviai suabejotų šios Programos sėkme ir patys pasitrauktų iš jos.
Mano, kad Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintų individualiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.
Nurodo, kad Dotacijos sutartis yra civilinis sandoris, bet ne teisės aktas, nustatantis Agentūros kompetenciją ir suteikiantis jam įgalinimus priiminėti atitinkamus administracinio pobūdžio sprendimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Dėl Agentūros 2020 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 2A-(8.13)-029 ir 2021 m. sausio 5 d. rašto Nr. 2A-(8.13)-001 santykio – Agentūros priimamų sprendimų procedūros nurodo, kad pareiškėja, gavusi Agentūros 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 2A-(8.13)-029 , kuris buvo mažiau palankus pareiškėjai negu galutinis 2021 m. sausio 5 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-001 pateiktas sprendimas, visgi pirmojo rašto (kaip teigia pareiškėja, sprendimo) neskundė, o priešingai, į šį raštą pareiškėja, nepraleisdama nustatytojo termino, 2020 m. spalio 23 d. raštu Nr. 20/10/23-1 pateikė savo nuomonę, pastabas bei paaiškinimus, tai yra pasinaudojo Dotacijos sutartyje įtvirtinta prieštaravimo procedūra.
Pažymi, kad pareiškėjai, sudariusiai Dotacijos sutartį bei įgyvendinančiai ne vieną programą pagal analogišką sutartį, yra žinoma Agentūros sprendimų priėmimo procedūra.
Pažymi ir tai, kad pareiškėja apie kompensuotinų išlaidų sumą, tai yra pareiškėjai mokėtiną sumą 8 688,02 Eur informavo pareiškėją 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-002. Šio rašto įteikimo pareiškėjai įrodymai pateikiami prie atsiliepimo.
Dėl Programos neįgyvendinimo - neva teisėtai sustabdžius Programos įgyvendinimą pažymi, kad Agentūra, gavusi pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą ir įvertinusi jame išdėstytas aplinkybes, kurioms esant pareiškėja siekia stabdyti Programos įgyvendinimą, 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-086 informavo, kad pareiškėjos pranešimą dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo laiko nepagrįstu. Pareiškėja sutiko su Agentūros išdėstyta nuomone ir pripažino, kad tokiais atvejais Programos įgyvendinimo sustabdymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Mano tai, kad Programos veikla nebuvo sustabdyta, patvirtina šios faktinės aplinkybės: pagal Dotacijos sutarties 33.1.2 punktą veiklos sustabdymui reikalingas Dotacijos sutarties pakeitimas, tačiau pastarasis nebuvo nei sudarytas, nebuvo net inicijuotas; taip pat, jei jau anot pareiškėjos, Programos įgyvendinimas sustabdytas, tai turėjo būti pateiktas pareiškėjos prašymas dėl veiklos atnaujinimo, nurodant konkrečią datą, nuo kada bus tęsiamas Programos įgyvendinimas – pastarasis taip pat nebuvo pateiktas; jei Agentūra būtų laikiusi, kad Programos veiklos sustabdytos, Agentūra pareiškėjos būtų pareikalavusi pratęsti garantijos, kurios suma atitinka išankstinio finansavimo sumą – 433 000 Eur, galiojimą; pareiškėjos 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/04/28-02 pateikta periodinė techninė ir finansinė veiklos ataskaita bei mokėjimo prašymas pateikti laiku, tai yra pagal Dotacijos sutartyje nustatytus terminus, lyg pareiškėja nebūtų sustabdžiusi veiklos pagal Programą; pateiktuose dokumentuose – periodinėje ataskaitoje nurodytas ataskaitinis laikotarpis 2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. vasario 29 d., atitinkantis ataskaitinį laikotarpį nesustabdžius Programos įgyvendinimo.
Pažymi, kad vertinant Dotacijos sutarties 31, 33 ir 39.2 punktus, kuriuose įtvirtintos sąlygos, kada gali būti sustabdyta Programos veikla, taip pat Agentūrai numatyta teisė paprašyti pareiškėjos pateikti papildomos informacijos bei per nustatytą terminą nepasirašyti Dotacijos sutarties pakeitimo ir pranešti apie savo nesutikimą, daro vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėja nėra teisi teigdama, jog „pagal Dotacijos sutarties 33.1 straipsnį, veiklos įgyvendinimo sustabdymas yra galimas pareiškėjos iniciatyva, <...> ir tam nereikia Agentūros sutikimo.“.
Be to, pareiškėja 2020 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 20/04/28-02, apgailestaudama dėl lėšų trūkumo, pripažįsta ir patvirtina, kad pareiškėjos „iniciatyva sustabdyti projektą <...> nebuvo patvirtinta.“ Pažymi, kad Programos įgyvendinimo pradžioje pareiškėjai buvo išmokėta išankstinio finansavimo suma – 433 000 Eur. Taigi pareiškėjos argumentas, kad trūko apyvartinių lėšų (dėl pareiškėjos nurodytos priežasties – dėl kompensuotinų sumų pagal kitas programas įskaitytų kaip skola) nepagrindžia Programos veiklų nevykdymo, todėl nelaikytinas pagrįstu.
Dėl nekompensuotinų išlaidų pažymi, kad Agentūra, vertindama pareiškėjos pateiktų išlaidų atitiktį reikalavimams, vadovaujasi Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/18291 4 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties 6.1 straipsnio a dalimi – prašomos kompensuoti išlaidos turi atitikti visus išvardytus kriterijus. Vienas iš išvardytųjų kriterijų – išlaidos turi būti pagrįstos, pateisinamos ir atitinkančios patikimo finansų valdymo principą, visų pirma visų pirma yra ekonomiškos ir veiksmingos.
Nurodo, kad taikant minėtą kriterijų, Agentūra įvertino pareiškėjos prašomas kompensuoti išlaidas susijusias su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu ir nustatė, kad: 1) prašoma kompensuoti už vieną priemonę – socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymas iš pareiškėjos įsipareigotų įvykdyti 13 privalomų įgyvendinti priemonių per ataskaitinį laikotarpį; 2) išlaidos, patirtos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymui – 6 480 Eur yra ženkliai mažesnės už kitas išlaidas, patirtas ne Programos priemonių įgyvendinimui: Pareiškėjo darbuotojų darbo užmokesčiui – 10 503,84 Eur; buhalterinės apskaitos paslaugoms – 1 400 Eur; tiesioginėms personalo – 420,15 Eur; kas sudaro iš viso – 12 323,99 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašomos kompensuoti išlaidos (Programos įgyvendinimui skirtos išlaidos 6 480 Eur ir kitos išlaidos – 12 323,99 Eur, iš viso 18 803,99 Eur ) negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai, siekiant Programos tikslų ir pastarosios neatitinka patikimo finansų valdymo kriterijaus.
Mano, kad pareiškėjos skunde pateikiami argumentai, kad nei ginčijamame Agentūros sprendime, nei LAGK sprendime nesiremiama daugiau jokiais kitais Bendrijos ar nacionaliniais teisės aktais, kurie detalizuotų ir konkretizuotų patikimo finansų valdymo principo reikalavimus, taip pat nenurodyti jokie ESTT išaiškinimai šiuo klausimu yra tik pareiškėjos interpretavimas.
Dėl kitų argumentų, nesusijusių su ginču ir nepagrindžiančių Programos veiklų nevykdymo, nurodo, kad Agentūra negali nei patvirtinti, nei paneigti bendrovių (AB Auga Group ir UAB Birštono mineraliniai vandenys ir KO) raštuose pateiktos informacijos. Pažymi, kad nepaisant to, ar pastarieji faktai – bendrovėms teiktos rekomendacijos nedalyvauti ginčo Programoje bei kitose pareiškėjos – VšĮ Baltijos maisto organizacijos vykdomose programose – nepriklausomai nuo to, ar jie pasitvirtintų, ar ne, nedaro įtakos pareiškėjos prisiimtiems įsipareigojimams pagal Programą, nepateisina Programos nevykdymo ir nepaneigia Agentūros sprendimo nutraukti Dotacijos sutartį. Dotacijos sutartį dėl įgyvendinamos Programos sudarė būtent pareiškėja – VšĮ Baltijos maisto organizacijos ir viešosios įstaigos santykiai su kitomis bendrovėmis, kurios prisideda prie dalyvavimo įgyvendinant Programą, yra išskirtinai tik pareiškėjos santykiai, o ne su Dotacijos sutarties kita šalimi – Agentūra. Plačiau apie pareiškėjos argumentą, kad jis negalėjo vykdyti Programos veiklų dėl kompensacijų neišmokėjimo pagal kitas tris pareiškėjos vykdytas programas (2019 m. birželio 17 d. sprendimas Nr.1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai Nr.2 ir Nr.3 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“).
Mano, kad ginčijamas Agentūros sprendimas atitinka VAĮ individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, ginčijamame sprendime ties kiekvienu punktu surašyta, ką Agentūra nustatė, tai yra kokias faktines aplinkybes, pastarosios susiejamos su konkrečia Dotacijos sutarties ar teisės aktų nuostata, kurią pažeidė pareiškėja, tai yra nurodyti teisiniai pagrindai, taip pat nurodyti Agentūrą įpareigojantys priimti atitinkamą sprendimą – nekompensuoti išlaidų, nutraukti Dotacijos sutartį – teisiniai pagrindai.
Pažymi, kad Dotacijos sutarties tekstas tvirtinamas Europos Komisijos. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/18312 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „valstybės narės naudoja Komisijos pateiktus sutarčių modelius“. Dotacijos sutarties patvirtintame šablone perkeltos Bendrijos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus ir jų pardavimo skatinimo programų įgyvendinimą ir administravimą, tai yra perkeltos pagrindinės Dotacijos sutarties šalių – pareiškėjos ir Agentūros – teisės ir pareigos, įtvirtinta šalių bendradarbiavimo procedūra. Sutarties šalys, įgyvendindamos / administruodamos minimas programas, nėra laisvos sulygti dėl kitokių sąlygų, negu jos patvirtintos Europos Komisijos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Sutartis laikoma administracine sutartimi, o Agentūra, atstovaudama valstybę narę, turi įgaliojimus priimti atitinkamus sprendimus, kurie įtvirtinti tiek Sutarties šablone, tiek Bendrijos teisės aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino atsakovės sprendimus, kuriais atsakovė neišmokėjo pareiškėjai paramos lėšų pagal vykdytas kitas programas, nes atsakovė nebuvo įgaliota priimti tokio pobūdžio sprendimus. Pažymėjo, kad pareiškėja dėl anksčiau priimtų atsakovės neteisėtų sprendimų neteko lėšų kitoms programoms vykdyti. Dėl šios priežasties kreipėsi į atsakovę, prašydama sustabdyti programos vykdymą. Mano, kad atsakovė turėjo sustabdyti programos vykdymą. Nesutinka, kad programa gali būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu egzistuoja force majeure aplinkybės, nes programą sustabdyti galima ir dėl kitų aplinkybių. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja neįvykdė programos pagal Priemonę. Pareiškėja programos vykdymui gavo lėšų, kurių pagrindu ir turėjo vykdyti programą. Dėl programos vykdymo sustabdymo pažymėjo, kad pati pareiškėja elgėsi taip lyg programos vykdymas nebūtų sustabdytas, t. y. teikė ataskaitas po antrojo etapo, tiek po trečiojo, taip pat pateikė galutinę ataskaitą. Pažymėjo, kad programos vykdymas pasibaigė 2021 m. vasario 28 d. Jos pratęsimas yra neįmanomas.
Skundas netenkintinas
Ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo pripažinti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų bei nutraukti Dotacijos sutartį ir dėl LAGK sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Agentūros sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 28 d. VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ ir VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ sudarė sutartį „Dėl Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos įgyvendinimo“ Nr. 779489 – ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001 (Dotacijos sutartis). Dotacijos sutartimi pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programą. Pagal Dotacijos susitarimo 5.1 papunktį didžiausia dotacijos suma 2 842 957,04 Eur. Dotacija kompensuojama 70 proc. reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų (5.2 papunktis). 5.3 papunktyje nustatyta, jog galutinė dotacijos suma priklauso nuo to, kiek pagal Susitarimo sąlygas faktiškai įgyvendinta. Veikla suskirstyta į šiuos ataskaitinius laikotarpius: 1 ataskaitinis laikotarpis: nuo 1 iki 12 mėnesio, 2 ataskaitinis laikotarpis nuo 13 iki 24 mėnesio, 3 ataskaitinis laikotarpis nuo 25 iki 36 mėnesio (Dotacijos susitarimo 15.2 papunktis). Dotacijos susitarimo 16.2 papunktyje įtvirtinta išankstinio finansavimo mokėjimas ir išankstinio finansavimo garantija. Išankstinio finansavimo tikslas – suteikti gavėjui apyvartinių lėšų. Išankstinio finansavimo lėšos išlieka ES nuosavybe tol, kol išmokamas likutis. Išankstinio finansavimo suma nurodoma 568 591,41 Eur (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 19–88). Programos trukmė – 3 metai. Vykdoma nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Programos biudžetas – 4 061 367,20 Eur. Programa skirta informuoti apie ES ekologinės gamybos metodą.
Pareiškėja Agentūrai 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/04/28/02 pateikė Ataskaitą bei nurodė, jog atskiras Programos poveikio (Impact) vertinimas neatliktas, kadangi antrais metais įgyvendinti veiksmai negalėjo padaryti reikšmingos įtakos vartotojų nuomonei ir pasirinkimui, todėl tyrimo pirkimas prieštarautų efektyviam finansinių išteklių panaudojimo principui. Ataskaitoje nurodyta, jog iš 13 numatytų vykdytų veiklų buvo įvykdyta viena – Facebook paskyrų sukūrimas ir palaikymas. Nurodyta, kad programos antrų metų veiksmai nebaigti įgyvendinti dėl lėšų trūkumo, susidariusio dėl: nepagrįstai neišmokėtų kompensacijų pagal tris vykdomas programas; 2) nariams atsisakius finansuoti programų vykdymą. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjos iniciatyva sustabdyti projektą kol bus užtikrintas finansavimas nebuvo patvirtina (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 89–106).
Prie 2020 m. balandžio 28 d. rašto pridėta pareiškėjos Finansinė ataskaita (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 107) bei Mokėjimo prašymas, kuriame nurodyta, jog tiesioginės personalo 13 014,85 Eur išlaidas patirtos nuo 2019 m. vasario iki rugsėjo mėn., subrangos (Facebook paskyros palaikymas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) – 8 100 Eur išlaidos patirtos nuo 2019 m. vasario iki birželio mėn., kitos tiesioginės – 9 850 Eur išlaidas sudarė 2019 m. balandžio 17 d. atliktas auditas, 2019 m. balandžio 23 d. rezultatų įvertinimas, vartotojų tyrimas ir nuo 2019 m. vasario iki rugsėjo mėn. teiktos buhalterinės apskaitos paslaugos, netiesioginės išlaidos (4 proc. nuo personalo išlaidų) sudarė 520,59 Eur, iš viso – 31 215,44 Eur (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 108–110).
Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 20/08/06-1 „Dėl tarpinio mokėjimo prašymo patikslinimo“ nurodė, jog pareiškėjos nariams įžvelgus neplanuotas rizikas ir nesutinkant finansuoti Programos dalies, pareiškėja neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 179).
Agentūra 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodė, jog priėmė sprendimą netvirtinti Ataskaitos, taip pat vadovaudamasi Dotacijos sutarties 16.3 punktu, 26 punktu, pripažino reikalavimus neatitinkančia ir netinkama kompensuoti visą Finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytą išlaidų sumą – 31 215,44 Eur). Agentūra atsižvelgdama į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte pateiktą informaciją, kad pareiškėja neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą, į tai, kad Programa įgyvendinama netinkamai bei jos priemonės ateityje nebus tinkamai ir laiku įvykdytos, informavo, jog vadovaudamasi Dotacijos sutarties 34.3.1 punkto (b) ir (i) (ii) dalimis, ketina nutraukti Dotacijos sutartį, o pareiškėja turi teisę pateikti pastabas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 10–11).
Atsakydama į Agentūros 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą pareiškėja Agentūrai 2020 m. spalio 23 d. raštu pateikė paaiškinimus, kad dėl Agentūros pripažintų pirmo Programos ataskaitinio laikotarpio išlaidų tinkamomis neišmokėjimo sutriko savalaikis Programos finansavimas ir įmonės prarado pasitikėjimą investuoti savo lėšas. Poveikio tyrimo atlikimas, kai veiksmai, išskyrus Facebook paskyras, nebuvo atliekami ir negalėjo turėti matomo poveikio projekto rezultatams, yra netikslingas ir perteklinis, o tai prieštarauja efektyviam finansinių išteklių panaudojimo principui. Nuo 2019 m. spalio 1 d. sustabdžius bet kokius mokėjimus ir išlaidas pareiškėja atlieka vykdymo priežiūrą – atsakinėja į Agentūros raštus, renka ir pateikia prašomus dokumentus, bendrauja su klientais, ieško galimų Programos finansavimo šaltinių, todėl teiginys, kad darbai nevyko yra nepagrįsti. Pareiškėja laiko nepagrįstą Agentūros ketinimą nutraukti Sutartį. Pareiškėja nusprendė tęsti programos vykdymą, 2020 m. spalio mėnesį buvo parengtas ir publikuotas straipsnis „Ką naudinga žinoti apie ekologiškus maisto produktus“, rengiami tolesni programos vykdymo planai (Komisijos byla, 1 tomas, b. 1. 12–17).
Agentūra 2021 m. sausio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą, jame nurodė, jog įvertinusi Programos įgyvendinimą nustatė, kad pareiškėja pažeidė Dotacijos sutarties 7.1 papunktį, nes antruoju ir trečiuoju Programos ataskaitiniais laikotarpiais iš įsipareigotų vykdyti 13 Programos priemonių vykdė tik vieną priemonę: 1) antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2019-03-01 iki 2020-02-29), 2019 m. kovo–birželio mėnesiais, iš Programoje numatytų priemonių vykdė tik socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymą; 2) trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2020-03-01 iki 2021-02-28) nebuvo vykdomos Programoje numatytos priemonės, išskyrus dalinį vienos priemonės vykdymą – 2020 m. spalio mėnesį parengtą ir publikuotą straipsnį. Pareiškėja neįvykdė įsipareigojimo pasibaigus antrajam Programos ataskaitiniam laikotarpiui, atlikti Programos poveikio vertinimą.
Pareiškėjos 2019-03-01 - 2020-02-29 ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje (toliau - Finansinė ataskaita) ir 2020 m. balandžio 28 d. prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodytos su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusios išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo, nustatyto Reglamento Nr. 2018/1046 33 straipsnyje, siejamo su ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, kadangi: 1) minimaliai įgyvendintos Programos priemonės nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų; 2) išlaidos, patirtos Programos priemonių įgyvendinimui antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (t. y. „B. Tiesioginės subrangos išlaidos“, socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymui – 6 480 Eur), yra ženkliai mažesnės už kitas išlaidas, patirtas ne Programos priemonių įgyvendinimui (t. y. „A. Tiesioginės personalo išlaidos“, pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis – 10 503,84 Eur; „C. Kitos tiesioginės išlaidos, buhalterinės apskaitos paslaugos“ – 1 400 Eur; „D. Netiesioginės išlaidos“, 4 proc. nuo „A. Tiesioginių personalo išlaidų“ - 420,15 Eur; iš viso – 12 323,99 Eur), todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų. Pareiškėja nesilaikė patikimo finansų valdymo principo ir Agentūra, vadovaudamasi 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, 4 straipsnio 1 dalies f punktu (toliau - Reglamentas Nr. 2015/1829) bei Dotacijos sutarties 6.1 straipsniu (a) (vii) punktu, 26.1 papunkčiu, priėmė sprendimą pripažinti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų.
Sprendime taip pat nurodyta, jog pareiškėja pagal Dotacijos sutartį iš esmės nevykdė įsipareigojimų (neįgyvendino Programoje numatytų priemonių), iki Programos pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) likus dviem mėnesiams nebėra galimybių įgyvendinti visų Programoje numatytų priemonių, be to pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 20/08/06-1 nurodė, jog neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą, todėl Agentūra, vadovaudamasi Dotacijos sutarties 34.3.1 papunkčio (b) ir (i) (ii) dalimis, priėmė sprendimą nutraukti Dotacijos sutartį (Komisijos byla, 1 tomas, b. 1. 7–9).
LAGK ginčijamu sprendimu pareiškėjos skundą dėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (2A-8.13)-001 „Dėl 2018 m. vasario 28 d. Dotacijos susitarimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus iš naujo, atmetė.
Dėl atsakovo įgalinimų
Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 706 įsteigtai VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai viešojo administravimo įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu (ginčui reikšminga įstatymo redakcija su pakeitimais, įsigaliojusiais 2018 m. spalio 1 d.), be kita ko, nustatančiu: žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Žemės ūkio ministerija, o įgyvendina kitos įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos, įstatymų įgaliotos valstybės įmonės ir viešosios įstaigos, taip pat savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją (ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 1 d.; VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra: 1) organizuoja ir administruoja žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo priemones; 2) administruoja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1183 (OL 2017 L 171, p. 100), (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013) nustatytą žemės ūkio produktų eksporto ir importo licencijų sistemą ir žemės ūkio produktų importo tarifines kvotas, skirstomas pagal licencijas; 3) administruoja Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytas bendrosios žemės ūkio politikos intervencines priemones ir programas; 4) administruoja informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus ir jų pardavimo skatinimo priemones, nustatytas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL 2014 L 317, p. 56); <..>7) kuria žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės srities šviečiamąsias programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą; 8) organizuoja ir vykdo žemės ūkio veiklos subjektų ir ūkio subjektų, veikiančių kaimo plėtros srityje, kvalifikacijos tobulinimą (ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 4 d.). VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros veikla atliekant šio straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme ir Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme nurodytas funkcijas, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos veikla atliekant šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, Augalų apsaugos įstatyme nurodytas funkcijas ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veikla atliekant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnyje ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nurodytas funkcijas finansuojama iš Žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų (ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 5 d.); valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja Žemės ūkio ministerija, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos pagal įstatymų nustatytą kompetenciją (ŽŪMŪKPĮ 8 straipsnio 1 d.).
Apibendrinant minėtą teisinį reglamentavimą ir jam taikyti reikšmingas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra turi įgaliojimus administruoti žemės ūkio produktams skirtas informavimo ir skatinimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuris nustatytas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008, inter alia (be kita ko) priimti sprendimus dėl paramos lėšų, išmokėtų pagal šią priemonę, grąžinimo ir Dotacijos susitarimo nutraukimo. Tad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ginčijamo sprendimo priėmimo atveju atsakovas neturėjo kompetencijos administruoti žemės ūkio produktams skirtas informavimo ir skatinimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kadangi šioje administracinėje byloje ir Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 nustatytos skirtingos faktinės situacijos.
Toliau pasisakytina dėl proceso šalių elgesio laikantis Dotacijos sutarties nuostatų.
Dėl sutarties (ne)stabdymo aplinkybių
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja 2019 m. rugsėjo 20 d. priėmė įsakymą Nr. 190920-2 nuo 2019 m. spalio 1 d. sustabdyti bet kokius mokėjimus, darbo užmokesčio skaičiavimą ir veiklas, kol bus patvirtinti finansavimo šaltiniai Programai (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 173) ir 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo Agentūrą, kad dėl nepagrįstai neišmokėtų kompensacijų pagal tris vykdomas programas (teismo pastaba: 2015 m. lapkričio 12 d. Europos Komisijos patvirtintos Informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programą; 2014 m. spalio 30 d. Europos Komisijos patvirtintos Europos perdirbtų vaisių ir daržovių informavimo Baltijos šalyse programos; ir 2013 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos patvirtintos Ekologinių produktų informavimo veiksmų Lietuvoje programos) pareiškėja neteko didelės dalies apyvartinių lėšų, todėl šiuo metu negali tęsti Programos vykdymo ir ieško galimybės gauti alternatyvių lėšų. Programos dalies, susijusios su veiklos vykdymu Jungtinėje Karalystėje, įgyvendinimas yra itin sudėtingas dėl neprognozuojamos politinės situacijos, muitų tarifų ir kitų prekybos sąlygų, susijusios su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Europos Sąjungos. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasi Dotacijos sutarties 33.1 straipsniu, pareiškėja nurodė, jog sustabdo Programos įgyvendinimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 184).
Agentūra 2019 m. spalio 23 d. raštu informavo pareiškėją, jog pareiškėjai yra žinoma, kad kompensacijos neišmokėtos dėl susidariusios pareiškėjos skolos ir jos išskaičiavimo. Programos finansavimą patvirtino keturi nariai, todėl neaišku, kodėl pareiškėjai trūksta apyvartinių lėšų. Jungtinės Karalystės ketinimas pasitraukti iš Europos Sąjungos neturi įtakos Programos veiksmų vykdymui kitose Programos tikslinėse rinkose. Pareiškėjos netinkamas Programos veiksmų vykdymas negali būti jos sustabdymo pagrindas ir Agentūra pareiškėjos pranešimą dėl programos veiksmų sustabdymo laiko nepagrįstu (Komisijos byla 1 tomas, b. l. 185–186).
Pagal Dotacijos sutarties 33.1 papunktį gavėjas gali savo iniciatyva sustabdyti veiklos ar jos dalies įgyvendinimą, jei ypatingais atvejais, visų pirma force majeure (nenugalima jėga), įgyvendinimas tampa neįmanomas arba sudėtingas. Gavėjas turi nedelsdamas oficialiai pranešti valstybei narei apie sustabdymą, nurodydamas: priežastis ir numatomą įgyvendinimo atnaujinimo datą. Sustabdymas įsigalios tą dieną, kurią valstybė narė gaus šį pranešimą. Kai tik susidaro palankios aplinkybės atnaujinti įgyvendinimą, gavėjas turi nedelsdamas apie tai pranešti valstybei narei ir paprašyti pakeisti sutartį, kad jame būtų nustatyta data, kurią bus atnaujintas veiklos įgyvendinimas pratęsta veiklos trukmė ir padaryti pakeitimai, kad veiklos sąlygos būtų pritaikytos prie naujos padėties, išskyrus tuos atvejus, kai sutartis buvo nutraukta. Sustabdymas bus panaikintas nuo pakeitime nustatytos įgyvendinimo atnaujinimo dienos. Ši data gali būti ankstesnė už dieną įsigalioja pakeitimas.
Dotacijos sutarties 35 punkte nustatyta, kad force majeure yra bet kokia padėtis ar įvykis, dėl kurio kuri nors iš šalių negali vykdyti savo pareigų pagal Sutartį; kurio nebuvo galima numatyti, kuris buvo ypatingas ir šalių nekontroliuojamas; kurį lėmė ne jų (arba ne veikloje dalyvaujančių trečiųjų šalių) klaida ar aplaidumas ir kuris buvo neišvengimas nepaisant viso deramo stropumo. Force majeure atvejais negalima vadinti: paslaugos nevykdymo, įrangos ar medžiagų defektų, vėluojančio jų pristatymo, išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai lemia atitinkamas force majeure atvejis, darbo ginčų, streikų ar finansinių sunkumų. Apie visus force majeure atvejus reikia nedelsiant oficialiai pranešti kitai šaliai, nurodant jų pobūdį, tikėtiną trukmę ir numatomą poveikį. Šalys turi nedelsdamos imtis visų reikiamų priemonių bet kokiai žalai dėl force majeure sumažinti ir dėti visas pastangas kuo greičiau atnaujinti veiklos įgyvendinimą. Jei kuri nors šalis negali vykdyti savo pareigų pagal Dotacijos sutartį dėl force majeure, negali būti laikoma, kad ji jų nevykdo.
Nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (Civilinio kodekso 6.212 str.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjos pranešimo Agentūrai turinį, prieina prie išvados, kad šis pranešimas neatitinka Dotacijos sutarties 33.1 papunkčio, 35 punkto nuostatų. Teismas nesutinka su pareiškėjos skunde ir posėdžio metu nurodytais argumentais, kad jos sunki finansinė padėtis gali būti laikoma ypatingu atveju, dėl kurio ji pagal pasirašytą Dotacijos sutartį 33.1 papunktį ir 35 punktą gali teikti pranešimą sustabdyti Programos įgyvendinimą Agentūrai. Pažymėtina, kad Agentūros atsakymas pareiškėjai dėl sutarties stabdymo buvo pateiktas savalaikiai, nurodant jai, kad jos prašyme nurodyti pagrindai neatitinka Dotacijos sutarties 33.1 papunkčio ir 35 punkto nuostatų. Taip pat pažymėtina, kad Agentūros priimti sprendimai, jai administruojant kitas programas, nėra šio ginčo dalykas. O lėšų skyrimas ar neskyrimas pagal kitas pareiškėjos vykdytas programas negali turėti įtakos šios Programos vykdymui, ypač kai garantuojamas išankstinis apmokėjimas. Akcentuotina, kad pareiškėja su atsakove pasirašė Dotacijos sutartį, pareiškėjai pagal Programą buvo avansu skirta tam tikra pinigų suma Programai įgyvendinti ir nustatyta Programos įgyvendinimo tvarka ir terminai, kurių pareiškėja įsipareigojo laikytis.
Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant iš tolesnio pareiškėjos elgesio (tai, kad ji teikė ataskaitas po kiekvieno ataskaitinio laikotarpio, taip pat Agentūrai pateikė ir galutinę ataskaitą), neprašė veiklos atnaujinti it pakeisti sutartį, darytina išvada, kad Programos vykdymas nebuvo sustabdytas. Nebuvus sutarčiai sustabdytai, pareiškėja privalėjo vykdyti tinkamai visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir veiklas bei už juos laiku tinkamai atsiskaityti.
Dėl išlaidų kompensavimo
Pareiškėja 2020 m. balandžio 28 d. Agentūrai pateikė prašymą dėl tarpinio mokėjimo. Prašyme prašoma kompensuoti suma iš viso 31 215,44 Eur: tiesioginės personalo išlaidos 13 014,85 Eur, tiesioginės subrangos išlaidos 8 100 Eur, kitos tiesioginės išlaidos 9 580 Eur ir netiesioginės išlaidos 520,59 Eur.
Agentūra 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2A- (8.13)-024 „Dėl tarpinio mokėjimo prašymo pagal 2018 m. vasario 28 d. sutartį Nr. 779489-ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001 informavo pareiškėją, kad rašte ir periodinėje techninėje ataskaitoje pateikti abstraktūs ir bendro pobūdžio paaiškinimai nepagrindžia Programos priemonių neįgyvendinimo, kadangi Programos priemonės (išskyrus tik Facebook paskyrų palaikymą) nebuvo vykdomos nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios; pateiktame sąskaitos išraše už 2019-03-01–2020-02-29 laikotarpį nurodomas 68 139,59 Eur likutis laikotarpio pabaigai; dalies patirtų išlaidų kompensavimas tarpiniu mokėjimu nėra ir negali būti vieninteliu finansavimo šaltiniu, užtikrinančiu visų Programos tinkamą ir savalaikį vykdymą. Ir paprašė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, kurie tinkamai pagrįstų, kodėl neįgyvendintos Programos priemonės. Taip pat nurodė, kad mokėjimo prašyme pateikiamos išlaidos už 2019 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, kurios vadovaujantis Sutarties 6.1 (a) (vii) punktu, negali būti pripažintos atitinkančiomis reikalavimus, kadangi Programos priemonė buvo vykdoma iki 2019 m. birželio mėn. (2019 m. birželio 28 d. išrašyta paskutinė PVM sąskaita-faktūra BFO Nr. 63 už Programos priemonės vykdymą). Raštu pareiškėjos paprašyta pateikti iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. patikslintą mokėjimo prašymą ir gavėjo 2019-03-01–2020-02-29 ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą arba pateikti išlaidų tinkamumą pagrindžiančius paaiškinimus. Informavo, kad vadovaujantis Sutarties 31.1 punktu, dėl rašte nurodytų aplinkybių mokėjimo terminas sustabdomas (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 182–183).
Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 6 d. Agentūrai pateikė paaiškinimus Nr. 20/08/06-1, kuriuose nurodė, kad 20 procentų Programos išlaidų yra finansuojama išskirtinai tik pareiškėjos narių, norinčių dalyvauti projekte, įnašais. Šiuo atveju tiek pareiškėja, tiek jos nariai laukė, kaip bus įvertintas nagrinėjamas mokėjimo prašymas, kad būtų galima įvertinti ir atsižvelgti į galimas klaidas ar nustatytus neatitikimus tęsiant programos vykdymą. Iš Agentūros veiksmų pareiškėjos nariams susidarė įspūdis, kad reiškiamos nepagrįstos pretenzijos ir kompensacijos mokėjimas yra vilkinamas. Todėl pareiškėjos nariams, įžvelgus neplanuotas rizikas ir nesutinkant finansuoti Programos dalies, pareiškėja neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą. Banko sąskaitoje esantis lėšų likutis yra gauto išankstinio finansavimo dalis, kuri negali padengti 20 proc. Programos išlaidų. Atkreipė dėmesį, kad minėtu laikotarpiu (2019 m. liepos-rugsėjo mėn.) vyko administraciniai Programos valdymo veiksmai, t. y. rengiami planai dėl projekto vykdymo eigos, ruošiami atsakymai į Agentūros raštus ir pan. Kol vyko darbai buvo mokamas darbo užmokestis bei skaičiuojami ir mokami socialiniai mokesčiai, atitinkamai buhalterinės paslaugos buvo būtinos (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 179).
Agentūra 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-029 „Dėl periodinės ataskaitos ir Dotacijos sutarties nutraukimo“ nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad periodinėje techninėje ataskaitoje ir rašte pateikti paaiškinimai nepagrindžia Programos priemonių neįgyvendinimo, kadangi: Programos priemonės(išskyrus tik 2019 m. kovo-birželio mėnesiais vykdytą Facebook paskyrų palaikymą) nebuvo vykdomos nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios; pateiktame sąskaitos išraše už 2019-03-01–2020-02-29 laikotarpį nurodomas 68 139,89 Eur likutis, kuris galėjo būti naudojamas Programos priemonių įgyvendinimui; dalies patirtų išlaidų kompensavimas tarpiniu mokėjimu nėra ir negali būti vieninteliu finansavimo šaltiniu, užtikrinančiu visų Programos priemonių tinkamą ir savalaikį vykdymą, kadangi Programos priemonių įgyvendinimo išlaidos kompensuojamos tik po to, kai yra faktiškai patiriamos; kaip informavo 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu, įvertinę pareiškėjos pateiktą pirmo Programos ataskaitinio laikotarpio prašymą dėl tarpinio mokėjimo, netinkamomis išlaidomis pripažino 8 960 Eur, o tinkamomis išlaidomis – 507 103,87 Eur. Neatliktas ir nepateiktas antro Programos ataskaitinio laikotarpio poveikio vertinimas, nors Programoje numatyta, kad poveikio vertinimas atliekamas kiekvienais metais. Programos priemonės antrame ataskaitiniame laikotarpyje (2019-03-01–2020-02-29) nebuvo įgyvendinamos, išskyrus tik 2019 m. kovo-birželio mėnesiais vykdytą Facebook paskyrų palaikymą. Toks Programos įgyvendinimas yra visiškai netinkamas, nepagrįstas, nepateisinamas ir neatitinkantis patikimo finansų valdymo principo, todėl vadovaujantis Dotacijos sutarties 6.1 (a) (vii) punktu, kuriame numatyta, kad išlaidos atitinka reikalavimus, jei „...yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma ekonomiškumo ir efektyvumo principus“, išlaidos (Tiesioginės personalo išlaidos, tiesioginės subrangos išlaidos, kitos tiesioginės išlaidos ir netiesioginės išlaidos), patirtos visoms su antru ataskaitiniu laikotarpiu susijusioms veikloms, negali būti pripažintos atitinkančiomis reikalavimus ir tinkamomis kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, priėmė sprendimą netvirtinti ataskaitos, taip pat vadovaudamasi Dotacijos sutarties 16.3 punktu, kuriame nurodoma, kad „suma sumokama tik patvirtinus periodinę ataskaitą“, „pareiškėjos gavėjo 2019-03-01 – 2020-02-29 ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje“ ir prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodomas išlaidas pripažįsta neatitinkančiomis reikalavimų ir netinkamomis kompensuoti. Agentūra, vadovaudamasi Dotacijos sutarties 26 straipsniu, dėl aukščiau nurodytų priežasčių pripažino reikalavimus neatitinkančia ir netinkama kompensuoti visą Finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytą išlaidų sumą – 31 215,44 Eur. Taip pat pareiškėja informuota, kad atsižvelgiant į rašte nurodytas aplinkybes (kad pareiškėja neturi finansinių galimybių tęsti Programos įgyvendinimą ir tai, kad pareiškėja Programos veiksmų antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (išskyrus Facebook paskyrų palaikymą) ir kitas rašte nurodytas aplinkybes), daro išvadą, kad Programa įgyvendinama netinkamai ir Programos priemonės ateityje nebus tinkamai ir lauki įvykdytos, vadovaudamiesi Dotacijos sutarties 34.3.1 punkto (b) ir (i) (ii) dalimis, ketina nutraukti Dotacijos sutartį. (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 10–11).
Pareiškėja 2020 m. spalio 23 d. raštu informavo Agentūrą, kad nesutinka su Agentūros rašte atliktu vertinimu pripažinti pateiktoje ataskaitoje ir prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodytas išlaidas neatitinkančiomis reikalavimų ir jų nekompensuoti. Taip pat laiko nepagrįstą Agentūros ketinimą Dotacijos sutartį. Nurodė, kad pareiškėja nusprendė tęsti Programos įgyvendinimą ir 2020 m. spalio mėnesį parengė ir publikavo straipsnį „Ką naudinga žinoti apie ekologiškus maisto produktus“, rengiami tolesni Programos įgyvendinimo planai (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 12–13).
Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjos 2019-03-01–2020-02-29 ataskaitinio laikotarpio ataskaitoje ir 2020 m. balandžio 28 d. prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodomos su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusios išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo, nustatyto 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kurio iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 13-03/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 33 straipsnyje, siejamo su ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, nes minimaliai įgyvendintos Programos priemonės (pažeistas Dotacijos sutarties 7.1 papunktyje numatytas reikalavimas, kad „Gavėjas turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas“, kadangi antruoju ir trečiuoju Programos ataskaitiniais laikotarpiais ji įsipareigojo vykdyti 13 Programos priemonių kiekviename iš jų ne pilna apimtimi vykdė tik vieną priemonę) nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos (t. y. išlaidos 18 803,99 Eur) negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų; išlaidos, patirtos Programos priemonių įgyvendinimui antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (t. y. Tiesioginės subrangos išlaidos, socialinio tinklo „Facebook‘ paskyrų palaikymui – 6 480 Eur) yra ženkliai mažesnės už kitas išlaidas ne Programos priemonių įgyvendinimui (t. y. Tiesioginės personalo išlaidos, pareiškėjos darbuotojų darbo užmokestis – 10 503,84 Eur; Kitos tiesioginės išlaidos, buhalterinės apskaitos paslaugos – 1 400 Eur; Netiesioginės išlaidos, 4 proc. nuo Tiesioginių personalo išlaidų – 420,15 Eur, iš viso – 12 323,99 Eur), todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos (t. y. išlaidos, nurodytos šiame punkte ir žemiau pateiktoje lentelėje) negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų.
Taigi iš nurodytų raštų turinio matyti, jog Agentūra 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu pirmą kartą, pagal Dotacijos sutarties 26.2 ir 34.3.2 papunkčius informavo pareiškėją apie ketinamus priimti sprendimus: pripažinti neatitinkančia reikalavimų visą pareiškėjos prašomą kompensuoti išlaidų sumą 31 25,44 Eur ir apie ketinimą nutraukti sutartį. Kaip jau minėta dėl šio rašto pareiškėja teikė prieštaravimą ir papildomus paaiškinimus, kodėl nesutinka su tokiu Agentūros rašte nurodytomis aplinkybėmis. Agentūra 2020 m. spalio 23 d. raštu Nr. 20/10/23-1, Agentūra pakartotinai įvertino pareiškėjos Programos įgyvendinimą ir priėmė skundžiamą sprendimą, sukeliantį pareiškėjai teisines pasekmes, t. y. vertino tik su antruoju ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų ir priėmė sprendimą nutraukti Dotacijos sutartį. Taigi darytina išvada, jog Agentūra tinkamomis pripažino išlaidomis, kurias pareiškėja patyrė už pirmąjį ataskaitinį laikotarpį (12 411,45 Eur) ir nepripažino tinkamomis finansuoti patirtų išlaidų už antrąjį ataskaitinį laikotarpį. Todėl teismas šioje byloje ir nevertina pareiškėjo pateikto trečiojo etapo mokėjimo, galutinės ataskaitos ar galutinio grąžintinų sumų klausimo, kadangi skundžiamu sprendimo šie klausimai nebuvo spręsti. Be to, atsakovė atsiliepime nurodo, kad Agentūra 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-002 pareiškėją informavo apie pareiškėjui mokėtiną sumą 8 688,02 Eur.
2015 m. balandžio 23 d. tiesiogiai taikomame Komisijos deleguotame reglamente (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, Sąjungos lėšomis finansuojamos išlaidos, atitinkančios visus šiuos kriterijus: a) jas įgyvendindama programą faktiškai patyrė pasiūlymą teikianti organizacija, išskyrus su galutinėmis ataskaitomis ir vertinimu susijusias išlaidas; b) jos nurodytos programos bendro biudžeto sąmatoje; c) jos būtinos bendrai finansuojamai programai įgyvendinti; d) jos yra nustatomos ir patikrinamos, visų pirma užfiksuotos pasiūlymą teikiančios organizacijos apskaitos dokumentuose ir nustatytos atsižvelgiant į valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi pasiūlymą teikianti organizacija, taikomus apskaitos standartus; e) jos atitinka taikomų mokesčių ir socialinių teisės aktų reikalavimus; f) jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma visų pirma yra ekonomiškos ir veiksmingos.
Dotacijos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad reikalavimus atitinkančiomis išlaidos yra išlaidos, atitinkančios šiuos kriterijus: (a) faktinės išlaidos atitinka reikalavimus, jei: (i) jas faktiškai patyrė gavėjas; (ii) jos buvo patirtos 3 straipsnyje nustatytu laikotarpiu, išskyrus paskutinio ataskaitinio laikotarpio periodinės ataskaitos teikimo išlaidas ir galutinės ataskaitos teikimo išlaidas ir įgyvendintų priemonių rezultatų vertinimo tyrimo išlaidas; (iii) jos yra nurodytos 2 priede pateiktoje biudžeto sąmatoje; (iv) jos yra susijusios su 1 priede aprašyta veikla ir yra būtinos jai įgyvendinti; (v) jas įmanoma identifikuoti ir patikrinti, visų pirma jos turi būti užregistruotos gavėjo sąskaitose pagal apskaitos standartus, taikomus šalyje, kurioje įsisteigęs gavėjas, ir įprastus gavėjo išlaidų apskaitos metodus; (vi) jos atitinka taikomus nacionalinius mokesčių ir darbo bei socialinės saugos įstatymus ir (vii) jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą visų pirma ekonomiškumo ir efektyvumo principus.
Taigi iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad prašomos kompensuoti išlaidos turi atitikti visus išvardytus kriterijus. Agentūra ginčijamame sprendime nustatė, kad pareiškėja neatitinka Reglamento (ES) Nr. 2015/1829 4 straipsnio f punkto ir Dotacijos sutarties 6.1 (a) (vii) punkto. Pareiškėja skunde nurodo, kad jos manymu poveikio vertinimo ataskaita neturėjo būti parengta. Dėl šių pareiškėjos argumentų pažymėtina, jog sprendimas pripažinti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų pripažintos dėl to, kad pareiškėja, siekdama Programos tikslų, Programos įgyvendinimui išleido lėšas neveiksmingai, neefektyviai ir dėl to, kad patirtos išlaidos Programos priemonių įgyvendinimui buvo ženkliai mažesnės už kitas pareiškėjos patirtas išlaidas. Pareiškėja iš esmės dėl šių atsakovės sprendime konstatuotų aplinkybių nepasisako. Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, kad neva tai LAGK netinkamai aiškino Europos Sąjungos teisės aktus, nėra atitinkantys tikrovę. Teismas negali nesutikti su atsakovės sprendime padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos visos su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusios išlaidos neatitinka Reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio 1 dalies f punkto ir Dotacijos sutarties 6.1 (a) (vii) punkto.
Dėl dotacijos sutarties nutraukimo
Ginčijamame sprendime taip pat nustatyta, kad pareiškėja pagal Dotacijos susitarimą iš esmės nevykdė įsipareigojimų (t. y. neįgyvendino Programoje numatytų priemonių), taip pat į tai, kad, iki Programos pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) likus dviem mėnesiams dėl didelio neįgyvendintų Programos priemonių kiekio nebėra galimybių pilna apimtimi įgyvendinti visų Programoje numatytų priemonių bei į 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 20/08/06-1 pateiktą informaciją, jog „pareiškėja neturi galimybių tęsti programoje įgyvendinimą“, vadovaudamasi Dotacijos sutarties 34.3.1 (b) ir (i) punktais (i punkto (ii) papunktis), priėmė sprendimą nutraukti Dotacijos sutartį.
Dotacijos sutarties 34.3.1 papunkčio (b) numatyta, jog valstybė narė gali nutraukti Susitarimą, jei gavėjo teisinės, finansinės, techninės, organizacinės arba su nuosavybe susijusios padėties pokytis gali turėti didelės įtakos veiklos įgyvendinimui, dėl jo gali būti vėluojama įgyvendinti veiklą arba kyla abejonių dėl sprendimo skirti dotacijos pagrįstumo, (i) (ii) gavėjas (arba fizinis asmuo, turintis įgaliojimus atstovauti gavėjui arba jo vardu priimti sprendimus) padarė iš esmės nevykdė pareigų, susijusių su šiuo Susitarimu arba sutarties sudarymo procedūra, pavyzdžiui, netinkamai įgyvendino veikla, pateikė klaidingą informaciją arba reikiamos informacijos nepateikė, pažeidė etikos principus).
Taigi atsakovė turi teisę nutraukti su pareiškėja sutartį, jeigu pastaroji netinkamai įgyvendina Programą. Pareiškėja nei skunde, nei posėdžio metu negalėjo paneigti ginčijamame sprendime atsakovės padarytos išvados, kad pareiškėja netinkamai įgyvendino Programos veiklas. Įgyvendinta tik viena iš 13 Programos veiklų. Jau minėta, kad pareiškėjos pranešimas dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo neatitiko Dotacijos sutarties 33.1 ir 35 punktų, o pareiškėjos finansiniai sunkumai nelaikomi pateisinama priežastimi neįgyvendinti Programos veiklų, ypač kai garantuojamas išankstinis apmokėjimas veiklų. Tai, kad pareiškėja vykdė ir kitas sutartis bei prisiėmė papildomus įsipareigojimus tinkamai neįvertinusi visų jų įvykdymo rizikų, neduoda pagrindo teigti, kad taikytas sutarties nutraukimas nebuvo adekvati priemonė aptariamu atveju. Pagal susitarimą dotacijos sutartį vienašališkai galėjo nutraukti atsakovas iš esmės nustatęs esminius dotacijos sutarties pažeidimus. Šiuo atveju matyti, kad valstybė, sudariusi dotacijos sutartį, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties ir sutarties neįvykdymo laipsnis skundžiamo sprendimo priėmimo metu, likus dviem mėnesiams iki dotacijos sutarties termino pabaigos, nedavė pagrindo atsakovui tikėtis, kad sutartis galės būti įvykdyta ateityje. Be to, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl kai kurių jos narių atsisakymo prisidėti savo įnašais prie programos vykdymo yra aplinkybės, susijusios su pačios pareiškėjos vidinėmis, organizacinėmis ir finansinėmis priežastimis, rodančiomis pareiškėjo negebėjimą telkti savo narius ir išimtinai priklausančiomis nuo pareiškėjo pasirengimo tinkamai ir laiku įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Todėl darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nutraukė su pareiškėja Dotacijos sutartį.
Nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl skundžiamo sprendimo ir anksčiau priimtų sprendimų nenuoseklumo, kadangi kaip matyti iš šalių susirašinėjimo 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu pareiškėjui suteikta galimybė pateikti savo argumentus dėl galimo sutarties nutraukimo procedūros inicijavimo. Nenustatyta tuo pačiu klausimus priimtų dviejų skirtingų Agentūros sprendimų.
Pareiškėjos skunde nurodomi argumentai dėl atsakovės „nusiteikimo“ prieš pareiškėją, pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovė būtų šališka pareiškėjos atžvilgiu. Priešingai, atsakovė pasirašė su pareiškėja Dotacijos susitarimą ir skyrė Programos įgyvendinimui lėšų. Tai, kad pareiškėja nesugebėjo laikytis Dotacijos sutarties ir dėl to su ja atsakovė nutraukė Dotacijos sutartį, nereiškia, kad atsakovė yra pareiškėjos atžvilgiu šališka. Pažymėtina, kad skunde nurodomi asmenys skundžiamų sprendimų nepriėmė.
Teismas pažymi, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ (2020 m. gegužės 28 d. akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė, teikdama pareiškėjai raštus, laikėsi Dotacijos sutartyje nustatytų procedūrų, ginčijamame sprendime yra pateikiami objektyvūs duomenys (faktai) ir teisės aktų normos, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Teismas, įvertinęs ginčijamų atsakovo ir Komisijos sprendimų turinį, byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčijamą atsakovo sprendimą priėmė įgaliotas asmuo, o pareiškėja pasinaudojo teise apskųsti ginčijamą sprendimą, prieina prie išvados, kad ginčijamas atsakovo sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo ir/ar Komisijos sprendimų ir atitinkamai įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos nurodomus veiksmus, iš esmės iš naujo vertinant pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/04/28-02 pateiktą Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos įgyvendinimo periodinę ataskaitą ir prašymą dėl tarpinio mokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.