Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl Programos neįgyvendinimo - neva teisėtai sustabdžius Programos įgyvendinimą pažymi, kad Agentūra, gavusi pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą ir įvertinusi jame išdėstytas aplinkybes, kurioms esant pareiškėja siekia stabdyti Programos įgyvendinimą, 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-086 informavo, kad pareiškėjos pranešimą dėl Programos įgyvendinimo sustabdymo laiko nepagrįstu. Pareiškėja sutiko su Agentūros išdėstyta nuomone ir pripažino, kad tokiais atvejais Programos įgyvendinimo sustabdymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Mano tai, kad Programos veikla nebuvo sustabdyta, patvirtina šios faktinės aplinkybės: pagal Dotacijos sutarties 33.1.2 punktą veiklos sustabdymui reikalingas Dotacijos sutarties pakeitimas, tačiau pastarasis nebuvo nei sudarytas, nebuvo net inicijuotas; taip pat, jei jau anot pareiškėjos, Programos įgyvendinimas sustabdytas, tai turėjo būti pateiktas pareiškėjos prašymas dėl veiklos atnaujinimo, nurodant konkrečią datą, nuo kada bus tęsiamas Programos įgyvendinimas – pastarasis taip pat nebuvo pateiktas; jei Agentūra būtų laikiusi, kad Programos veiklos sustabdytos, Agentūra pareiškėjos būtų pareikalavusi pratęsti garantijos, kurios suma atitinka išankstinio finansavimo sumą – 433 000 Eur, galiojimą; pareiškėjos 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/04/28-02 pateikta periodinė techninė ir finansinė veiklos ataskaita bei mokėjimo prašymas pateikti laiku, tai yra pagal Dotacijos sutartyje nustatytus terminus, lyg pareiškėja nebūtų sustabdžiusi veiklos pagal Programą; pateiktuose dokumentuose – periodinėje ataskaitoje nurodytas ataskaitinis laikotarpis 2019 m. kovo 1 d. – 2020 m. vasario 29 d., atitinkantis ataskaitinį laikotarpį nesustabdžius Programos įgyvendinimo.

Pažymi, kad vertinant Dotacijos sutarties 31, 33 ir 39.2 punktus, kuriuose įtvirtintos sąlygos, kada gali būti sustabdyta Programos veikla, taip pat Agentūrai numatyta teisė paprašyti pareiškėjos pateikti papildomos informacijos bei per nustatytą terminą nepasirašyti Dotacijos sutarties pakeitimo ir pranešti apie savo nesutikimą, daro vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėja nėra teisi teigdama, jog „pagal Dotacijos sutarties 33.1 straipsnį, veiklos įgyvendinimo sustabdymas yra galimas pareiškėjos iniciatyva, <...> ir tam nereikia Agentūros sutikimo.“.

Be to, pareiškėja 2020 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 20/04/28-02, apgailestaudama dėl lėšų trūkumo, pripažįsta ir patvirtina, kad pareiškėjos „iniciatyva sustabdyti projektą <...> nebuvo patvirtinta.“ Pažymi, kad Programos įgyvendinimo pradžioje pareiškėjai buvo išmokėta išankstinio finansavimo suma – 433 000 Eur. Taigi pareiškėjos argumentas, kad trūko apyvartinių lėšų (dėl pareiškėjos nurodytos priežasties – dėl kompensuotinų sumų pagal kitas programas įskaitytų kaip skola) nepagrindžia Programos veiklų nevykdymo, todėl nelaikytinas pagrįstu.

Dėl nekompensuotinų išlaidų pažymi, kad Agentūra, vertindama pareiškėjos pateiktų išlaidų atitiktį reikalavimams, vadovaujasi Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/18291 4 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties 6.1 straipsnio a dalimi – prašomos kompensuoti išlaidos turi atitikti visus išvardytus kriterijus. Vienas iš išvardytųjų kriterijų – išlaidos turi būti pagrįstos, pateisinamos ir atitinkančios patikimo finansų valdymo principą, visų pirma visų pirma yra ekonomiškos ir veiksmingos.

Nurodo, kad taikant minėtą kriterijų, Agentūra įvertino pareiškėjos prašomas kompensuoti išlaidas susijusias su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu ir nustatė, kad: 1) prašoma kompensuoti už vieną priemonę – socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymas iš pareiškėjos įsipareigotų įvykdyti 13 privalomų įgyvendinti priemonių per ataskaitinį laikotarpį; 2) išlaidos, patirtos socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymui – 6 480 Eur yra ženkliai mažesnės už kitas išlaidas, patirtas ne Programos priemonių įgyvendinimui: Pareiškėjo darbuotojų darbo užmokesčiui – 10 503,84 Eur; buhalterinės apskaitos paslaugoms – 1 400 Eur; tiesioginėms personalo – 420,15 Eur; kas sudaro iš viso – 12 323,99 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašomos kompensuoti išlaidos (Programos įgyvendinimui skirtos išlaidos 6 480 Eur ir kitos išlaidos – 12 323,99 Eur, iš viso 18 803,99 Eur ) negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai, siekiant Programos tikslų ir pastarosios neatitinka patikimo finansų valdymo kriterijaus.

Mano, kad pareiškėjos skunde pateikiami argumentai, kad nei ginčijamame Agentūros sprendime, nei LAGK sprendime nesiremiama daugiau jokiais kitais Bendrijos ar nacionaliniais teisės aktais, kurie detalizuotų ir konkretizuotų patikimo finansų valdymo principo reikalavimus, taip pat nenurodyti jokie ESTT išaiškinimai šiuo klausimu yra tik pareiškėjos interpretavimas.

Dėl kitų argumentų, nesusijusių su ginču ir nepagrindžiančių Programos veiklų nevykdymo, nurodo, kad Agentūra negali nei patvirtinti, nei paneigti bendrovių (AB Auga Group ir UAB Birštono mineraliniai vandenys ir KO) raštuose pateiktos informacijos. Pažymi, kad nepaisant to, ar pastarieji faktai – bendrovėms teiktos rekomendacijos nedalyvauti ginčo Programoje bei kitose pareiškėjos – VšĮ Baltijos maisto organizacijos vykdomose programose – nepriklausomai nuo to, ar jie pasitvirtintų, ar ne, nedaro įtakos pareiškėjos prisiimtiems įsipareigojimams pagal Programą, nepateisina Programos nevykdymo ir nepaneigia Agentūros sprendimo nutraukti Dotacijos sutartį. Dotacijos sutartį dėl įgyvendinamos Programos sudarė būtent pareiškėja – VšĮ Baltijos maisto organizacijos ir viešosios įstaigos santykiai su kitomis bendrovėmis, kurios prisideda prie dalyvavimo įgyvendinant Programą, yra išskirtinai tik pareiškėjos santykiai, o ne su Dotacijos sutarties kita šalimi – Agentūra. Plačiau apie pareiškėjos argumentą, kad jis negalėjo vykdyti Programos veiklų dėl kompensacijų neišmokėjimo pagal kitas tris pareiškėjos vykdytas programas (2019 m. birželio 17 d. sprendimas Nr.1, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai Nr.2 ir Nr.3 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“).

Mano, kad ginčijamas Agentūros sprendimas atitinka VAĮ individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, ginčijamame sprendime ties kiekvienu punktu surašyta, ką Agentūra nustatė, tai yra kokias faktines aplinkybes, pastarosios susiejamos su konkrečia Dotacijos sutarties ar teisės aktų nuostata, kurią pažeidė pareiškėja, tai yra nurodyti teisiniai pagrindai, taip pat nurodyti Agentūrą įpareigojantys priimti atitinkamą sprendimą – nekompensuoti išlaidų, nutraukti Dotacijos sutartį – teisiniai pagrindai.

Pažymi, kad Dotacijos sutarties tekstas tvirtinamas Europos Komisijos. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/18312 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „valstybės narės naudoja Komisijos pateiktus sutarčių modelius“. Dotacijos sutarties patvirtintame šablone perkeltos Bendrijos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus ir jų pardavimo skatinimo programų įgyvendinimą ir administravimą, tai yra perkeltos pagrindinės Dotacijos sutarties šalių – pareiškėjos ir Agentūros – teisės ir pareigos, įtvirtinta šalių bendradarbiavimo procedūra. Sutarties šalys, įgyvendindamos / administruodamos minimas programas, nėra laisvos sulygti dėl kitokių sąlygų, negu jos patvirtintos Europos Komisijos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Sutartis laikoma administracine sutartimi, o Agentūra, atstovaudama valstybę narę, turi įgaliojimus priimti atitinkamus sprendimus, kurie įtvirtinti tiek Sutarties šablone, tiek Bendrijos teisės aktuose.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja neįvykdė programos pagal Priemonę. Pareiškėja programos vykdymui gavo lėšų, kurių pagrindu ir turėjo vykdyti programą. Dėl programos vykdymo sustabdymo pažymėjo, kad pati pareiškėja elgėsi taip lyg programos vykdymas nebūtų sustabdytas, t. y. teikė ataskaitas po antrojo etapo, tiek po trečiojo, taip pat pateikė galutinę ataskaitą. Pažymėjo, kad programos vykdymas pasibaigė 2021 m. vasario 28 d. Jos pratęsimas yra neįmanomas.

Ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo pripažinti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų bei nutraukti Dotacijos sutartį ir dėl LAGK sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Agentūros sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 28 d. VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ ir VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ sudarė sutartį „Dėl Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programos įgyvendinimo“ Nr. 779489 – ORGANICLLEUH/20SUT-(6.24)-001 (Dotacijos sutartis). Dotacijos sutartimi pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programą. Pagal Dotacijos susitarimo 5.1 papunktį didžiausia dotacijos suma 2 842 957,04 Eur. Dotacija kompensuojama 70 proc. reikalavimus atitinkančių veiklos išlaidų (5.2 papunktis). 5.3 papunktyje nustatyta, jog galutinė dotacijos suma priklauso nuo to, kiek pagal Susitarimo sąlygas faktiškai įgyvendinta. Veikla suskirstyta į šiuos ataskaitinius laikotarpius: 1 ataskaitinis laikotarpis: nuo 1 iki 12 mėnesio, 2 ataskaitinis laikotarpis nuo 13 iki 24 mėnesio, 3 ataskaitinis laikotarpis nuo 25 iki 36 mėnesio (Dotacijos susitarimo 15.2 papunktis). Dotacijos susitarimo 16.2 papunktyje įtvirtinta išankstinio finansavimo mokėjimas ir išankstinio finansavimo garantija. Išankstinio finansavimo tikslas – suteikti gavėjui apyvartinių lėšų. Išankstinio finansavimo lėšos išlieka ES nuosavybe tol, kol išmokamas likutis. Išankstinio finansavimo suma nurodoma 568 591,41 Eur (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 19–88). Programos trukmė – 3 metai. Vykdoma nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Programos biudžetas – 4 061 367,20 Eur. Programa skirta informuoti apie ES ekologinės gamybos metodą.

Pareiškėja Agentūrai 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20/04/28/02 pateikė Ataskaitą bei nurodė, jog atskiras Programos poveikio (Impact) vertinimas neatliktas, kadangi antrais metais įgyvendinti veiksmai negalėjo padaryti reikšmingos įtakos vartotojų nuomonei ir pasirinkimui, todėl tyrimo pirkimas prieštarautų efektyviam finansinių išteklių panaudojimo principui. Ataskaitoje nurodyta, jog iš 13 numatytų vykdytų veiklų buvo įvykdyta viena – Facebook paskyrų sukūrimas ir palaikymas. Nurodyta, kad programos antrų metų veiksmai nebaigti įgyvendinti dėl lėšų trūkumo, susidariusio dėl: nepagrįstai neišmokėtų kompensacijų pagal tris vykdomas programas; 2) nariams atsisakius finansuoti programų vykdymą. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjos iniciatyva sustabdyti projektą kol bus užtikrintas finansavimas nebuvo patvirtina (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 89–106).

Prie 2020 m. balandžio 28 d. rašto pridėta pareiškėjos Finansinė ataskaita (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 107) bei Mokėjimo prašymas, kuriame nurodyta, jog tiesioginės personalo 13 014,85 Eur išlaidas patirtos nuo 2019 m. vasario iki rugsėjo mėn., subrangos (Facebook paskyros palaikymas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) – 8 100 Eur išlaidos patirtos nuo 2019 m. vasario iki birželio mėn., kitos tiesioginės – 9 850 Eur išlaidas sudarė 2019 m. balandžio 17 d. atliktas auditas, 2019 m. balandžio 23 d. rezultatų įvertinimas, vartotojų tyrimas ir nuo 2019 m. vasario iki rugsėjo mėn. teiktos buhalterinės apskaitos paslaugos, netiesioginės išlaidos (4 proc. nuo personalo išlaidų) sudarė 520,59 Eur, iš viso – 31 215,44 Eur (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 108–110).

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 20/08/06-1 „Dėl tarpinio mokėjimo prašymo patikslinimo“ nurodė, jog pareiškėjos nariams įžvelgus neplanuotas rizikas ir nesutinkant finansuoti Programos dalies, pareiškėja neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 179).

Agentūra 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodė, jog priėmė sprendimą netvirtinti Ataskaitos, taip pat vadovaudamasi Dotacijos sutarties 16.3 punktu, 26 punktu, pripažino reikalavimus neatitinkančia ir netinkama kompensuoti visą Finansinėje ataskaitoje ir Mokėjimo prašyme nurodytą išlaidų sumą – 31 215,44 Eur). Agentūra atsižvelgdama į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte pateiktą informaciją, kad pareiškėja neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą, į tai, kad Programa įgyvendinama netinkamai bei jos priemonės ateityje nebus tinkamai ir laiku įvykdytos, informavo, jog vadovaudamasi Dotacijos sutarties 34.3.1 punkto (b) ir (i) (ii) dalimis, ketina nutraukti Dotacijos sutartį, o pareiškėja turi teisę pateikti pastabas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 10–11).

Atsakydama į Agentūros 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą pareiškėja Agentūrai 2020 m. spalio 23 d. raštu pateikė paaiškinimus, kad dėl Agentūros pripažintų pirmo Programos ataskaitinio laikotarpio išlaidų tinkamomis neišmokėjimo sutriko savalaikis Programos finansavimas ir įmonės prarado pasitikėjimą investuoti savo lėšas. Poveikio tyrimo atlikimas, kai veiksmai, išskyrus Facebook paskyras, nebuvo atliekami ir negalėjo turėti matomo poveikio projekto rezultatams, yra netikslingas ir perteklinis, o tai prieštarauja efektyviam finansinių išteklių panaudojimo principui. Nuo 2019 m. spalio 1 d. sustabdžius bet kokius mokėjimus ir išlaidas pareiškėja atlieka vykdymo priežiūrą – atsakinėja į Agentūros raštus, renka ir pateikia prašomus dokumentus, bendrauja su klientais, ieško galimų Programos finansavimo šaltinių, todėl teiginys, kad darbai nevyko yra nepagrįsti. Pareiškėja laiko nepagrįstą Agentūros ketinimą nutraukti Sutartį. Pareiškėja nusprendė tęsti programos vykdymą, 2020 m. spalio mėnesį buvo parengtas ir publikuotas straipsnis „Ką naudinga žinoti apie ekologiškus maisto produktus“, rengiami tolesni programos vykdymo planai (Komisijos byla, 1 tomas, b. 1. 12–17).

Agentūra 2021 m. sausio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą, jame nurodė, jog įvertinusi Programos įgyvendinimą nustatė, kad pareiškėja pažeidė Dotacijos sutarties 7.1 papunktį, nes antruoju ir trečiuoju Programos ataskaitiniais laikotarpiais iš įsipareigotų vykdyti 13 Programos priemonių vykdė tik vieną priemonę: 1) antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2019-03-01 iki 2020-02-29), 2019 m. kovo–birželio mėnesiais, iš Programoje numatytų priemonių vykdė tik socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymą; 2) trečiuoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2020-03-01 iki 2021-02-28) nebuvo vykdomos Programoje numatytos priemonės, išskyrus dalinį vienos priemonės vykdymą – 2020 m. spalio mėnesį parengtą ir publikuotą straipsnį. Pareiškėja neįvykdė įsipareigojimo pasibaigus antrajam Programos ataskaitiniam laikotarpiui, atlikti Programos poveikio vertinimą.

Pareiškėjos 2019-03-01 - 2020-02-29 ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje (toliau - Finansinė ataskaita) ir 2020 m. balandžio 28 d. prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodytos su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusios išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo, nustatyto Reglamento Nr. 2018/1046 33 straipsnyje, siejamo su ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, kadangi: 1) minimaliai įgyvendintos Programos priemonės nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų; 2) išlaidos, patirtos Programos priemonių įgyvendinimui antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (t. y. „B. Tiesioginės subrangos išlaidos“, socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų palaikymui – 6 480 Eur), yra ženkliai mažesnės už kitas išlaidas, patirtas ne Programos priemonių įgyvendinimui (t. y. „A. Tiesioginės personalo išlaidos“, pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis – 10 503,84 Eur; „C. Kitos tiesioginės išlaidos, buhalterinės apskaitos paslaugos“ – 1 400 Eur; „D. Netiesioginės išlaidos“, 4 proc. nuo „A. Tiesioginių personalo išlaidų“ - 420,15 Eur; iš viso – 12 323,99 Eur), todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų. Pareiškėja nesilaikė patikimo finansų valdymo principo ir Agentūra, vadovaudamasi 2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, 4 straipsnio 1 dalies f punktu (toliau - Reglamentas Nr. 2015/1829) bei Dotacijos sutarties 6.1 straipsniu (a) (vii) punktu, 26.1 papunkčiu, priėmė sprendimą pripažinti visas su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusias išlaidas (18 803,99 Eur) neatitinkančiomis reikalavimų.

Sprendime taip pat nurodyta, jog pareiškėja pagal Dotacijos sutartį iš esmės nevykdė įsipareigojimų (neįgyvendino Programoje numatytų priemonių), iki Programos pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) likus dviem mėnesiams nebėra galimybių įgyvendinti visų Programoje numatytų priemonių, be to pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 20/08/06-1 nurodė, jog neturi galimybių tęsti Programos įgyvendinimą, todėl Agentūra, vadovaudamasi Dotacijos sutarties 34.3.1 papunkčio (b) ir (i) (ii) dalimis, priėmė sprendimą nutraukti Dotacijos sutartį (Komisijos byla, 1 tomas, b. 1. 7–9).

LAGK ginčijamu sprendimu pareiškėjos skundą dėl Agentūros 2021 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (2A-8.13)-001 „Dėl 2018 m. vasario 28 d. Dotacijos susitarimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus iš naujo, atmetė.

Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 706 įsteigtai VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai viešojo administravimo įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu (ginčui reikšminga įstatymo redakcija su pakeitimais, įsigaliojusiais 2018 m. spalio 1 d.), be kita ko, nustatančiu: žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Žemės ūkio ministerija, o įgyvendina kitos įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos, įstatymų įgaliotos valstybės įmonės ir viešosios įstaigos, taip pat savivaldybių institucijos pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją (ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 1 d.; VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra: 1) organizuoja ir administruoja žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo priemones; 2) administruoja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. balandžio 20 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1183 (OL 2017 L 171, p. 100), (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013) nustatytą žemės ūkio produktų eksporto ir importo licencijų sistemą ir žemės ūkio produktų importo tarifines kvotas, skirstomas pagal licencijas; 3) administruoja Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytas bendrosios žemės ūkio politikos intervencines priemones ir programas; 4) administruoja informavimo apie žemės ūkio ir maisto produktus ir jų pardavimo skatinimo priemones, nustatytas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL 2014 L 317, p. 56); <..>7) kuria žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės srities šviečiamąsias programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą; 8) organizuoja ir vykdo žemės ūkio veiklos subjektų ir ūkio subjektų, veikiančių kaimo plėtros srityje, kvalifikacijos tobulinimą (ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 4 d.). VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros veikla atliekant šio straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme ir Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme nurodytas funkcijas, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos veikla atliekant šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, Augalų apsaugos įstatyme nurodytas funkcijas ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veikla atliekant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnyje ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nurodytas funkcijas finansuojama iš Žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų (ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 5 d.); valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja Žemės ūkio ministerija, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos pagal įstatymų nustatytą kompetenciją (ŽŪMŪKPĮ 8 straipsnio 1 d.).

Apibendrinant minėtą teisinį reglamentavimą ir jam taikyti reikšmingas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra turi įgaliojimus administruoti žemės ūkio produktams skirtas informavimo ir skatinimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuris nustatytas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008, inter alia (be kita ko) priimti sprendimus dėl paramos lėšų, išmokėtų pagal šią priemonę, grąžinimo ir Dotacijos susitarimo nutraukimo. Tad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ginčijamo sprendimo priėmimo atveju atsakovas neturėjo kompetencijos administruoti žemės ūkio produktams skirtas informavimo ir skatinimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kadangi šioje administracinėje byloje ir Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 nustatytos skirtingos faktinės situacijos.

Toliau pasisakytina dėl proceso šalių elgesio laikantis Dotacijos sutarties nuostatų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja 2019 m. rugsėjo 20 d. priėmė įsakymą Nr. 190920-2 nuo 2019 m. spalio 1 d. sustabdyti bet kokius mokėjimus, darbo užmokesčio skaičiavimą ir veiklas, kol bus patvirtinti finansavimo šaltiniai Programai (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 173) ir 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo Agentūrą, kad dėl nepagrįstai neišmokėtų kompensacijų pagal tris vykdomas programas (teismo pastaba: 2015 m. lapkričio 12 d. Europos Komisijos patvirtintos Informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programą; 2014 m. spalio 30 d. Europos Komisijos patvirtintos Europos perdirbtų vaisių ir daržovių informavimo Baltijos šalyse programos; ir 2013 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos patvirtintos Ekologinių produktų informavimo veiksmų Lietuvoje programos) pareiškėja neteko didelės dalies apyvartinių lėšų, todėl šiuo metu negali tęsti Programos vykdymo ir ieško galimybės gauti alternatyvių lėšų. Programos dalies, susijusios su veiklos vykdymu Jungtinėje Karalystėje, įgyvendinimas yra itin sudėtingas dėl neprognozuojamos politinės situacijos, muitų tarifų ir kitų prekybos sąlygų, susijusios su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Europos Sąjungos. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasi Dotacijos sutarties 33.1 straipsniu, pareiškėja nurodė, jog sustabdo Programos įgyvendinimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 184).

Agentūra 2019 m. spalio 23 d. raštu informavo pareiškėją, jog pareiškėjai yra žinoma, kad kompensacijos neišmokėtos dėl susidariusios pareiškėjos skolos ir jos išskaičiavimo. Programos finansavimą patvirtino keturi nariai, todėl neaišku, kodėl pareiškėjai trūksta apyvartinių lėšų. Jungtinės Karalystės ketinimas pasitraukti iš Europos Sąjungos neturi įtakos Programos veiksmų vykdymui kitose Programos tikslinėse rinkose. Pareiškėjos netinkamas Programos veiksmų vykdymas negali būti jos sustabdymo pagrindas ir Agentūra pareiškėjos pranešimą dėl programos veiksmų sustabdymo laiko nepagrįstu (Komisijos byla 1 tomas, b. l. 185–186).

Pagal Dotacijos sutarties 33.1 papunktį gavėjas gali savo iniciatyva sustabdyti veiklos ar jos dalies įgyvendinimą, jei ypatingais atvejais, visų pirma force majeure (nenugalima jėga), įgyvendinimas tampa neįmanomas arba sudėtingas. Gavėjas turi nedelsdamas oficialiai pranešti valstybei narei apie sustabdymą, nurodydamas: priežastis ir numatomą įgyvendinimo atnaujinimo datą. Sustabdymas įsigalios tą dieną, kurią valstybė narė gaus šį pranešimą. Kai tik susidaro palankios aplinkybės atnaujinti įgyvendinimą, gavėjas turi nedelsdamas apie tai pranešti valstybei narei ir paprašyti pakeisti sutartį, kad jame būtų nustatyta data, kurią bus atnaujintas veiklos įgyvendinimas pratęsta veiklos trukmė ir padaryti pakeitimai, kad veiklos sąlygos būtų pritaikytos prie naujos padėties, išskyrus tuos atvejus, kai sutartis buvo nutraukta. Sustabdymas bus panaikintas nuo pakeitime nustatytos įgyvendinimo atnaujinimo dienos. Ši data gali būti ankstesnė už dieną įsigalioja pakeitimas.

Dotacijos sutarties 35 punkte nustatyta, kad force majeure yra bet kokia padėtis ar įvykis, dėl kurio kuri nors iš šalių negali vykdyti savo pareigų pagal Sutartį; kurio nebuvo galima numatyti, kuris buvo ypatingas ir šalių nekontroliuojamas; kurį lėmė ne jų (arba ne veikloje dalyvaujančių trečiųjų šalių) klaida ar aplaidumas ir kuris buvo neišvengimas nepaisant viso deramo stropumo. Force majeure atvejais negalima vadinti: paslaugos nevykdymo, įrangos ar medžiagų defektų, vėluojančio jų pristatymo, išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai lemia atitinkamas force majeure atvejis, darbo ginčų, streikų ar finansinių sunkumų. Apie visus force majeure atvejus reikia nedelsiant oficialiai pranešti kitai šaliai, nurodant jų pobūdį, tikėtiną trukmę ir numatomą poveikį. Šalys turi nedelsdamos imtis visų reikiamų priemonių bet kokiai žalai dėl force majeure sumažinti ir dėti visas pastangas kuo greičiau atnaujinti veiklos įgyvendinimą. Jei kuri nors šalis negali vykdyti savo pareigų pagal Dotacijos sutartį dėl force majeure, negali būti laikoma, kad ji jų nevykdo.

Pareiškėja 2020 m. spalio 23 d. raštu informavo Agentūrą, kad nesutinka su Agentūros rašte atliktu vertinimu pripažinti pateiktoje ataskaitoje ir prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodytas išlaidas neatitinkančiomis reikalavimų ir jų nekompensuoti. Taip pat laiko nepagrįstą Agentūros ketinimą Dotacijos sutartį. Nurodė, kad pareiškėja nusprendė tęsti Programos įgyvendinimą ir 2020 m. spalio mėnesį parengė ir publikavo straipsnį „Ką naudinga žinoti apie ekologiškus maisto produktus“, rengiami tolesni Programos įgyvendinimo planai (Komisijos byla, 1 tomas, b. l. 12–13).

Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjos 2019-03-01–2020-02-29 ataskaitinio laikotarpio ataskaitoje ir 2020 m. balandžio 28 d. prašyme dėl tarpinio mokėjimo nurodomos su antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu susijusios išlaidos neatitinka patikimo finansų valdymo principo, nustatyto 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kurio iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 13-03/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, 33 straipsnyje, siejamo su ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principais, nes minimaliai įgyvendintos Programos priemonės (pažeistas Dotacijos sutarties 7.1 papunktyje numatytas reikalavimas, kad „Gavėjas turi įgyvendinti veiklą taip, kaip aprašyta 1 priede, laikydamasis Susitarimo nuostatų ir vykdydamas visas pagal taikomą ES, tarptautinę ir nacionalinę teisę privalomas teisines pareigas“, kadangi antruoju ir trečiuoju Programos ataskaitiniais laikotarpiais ji įsipareigojo vykdyti 13 Programos priemonių kiekviename iš jų ne pilna apimtimi vykdė tik vieną priemonę) nesuteikė Programos įgyvendinimui pakankamos pridėtinės vertės ir neužtikrino Programos tikslų pasiekimo, todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos (t. y. išlaidos 18 803,99 Eur) negali būti laikomos panaudotomis veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų; išlaidos, patirtos Programos priemonių įgyvendinimui antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu (t. y. Tiesioginės subrangos išlaidos, socialinio tinklo „Facebook‘ paskyrų palaikymui – 6 480 Eur) yra ženkliai mažesnės už kitas išlaidas ne Programos priemonių įgyvendinimui (t. y. Tiesioginės personalo išlaidos, pareiškėjos darbuotojų darbo užmokestis – 10 503,84 Eur; Kitos tiesioginės išlaidos, buhalterinės apskaitos paslaugos – 1 400 Eur; Netiesioginės išlaidos, 4 proc. nuo Tiesioginių personalo išlaidų – 420,15 Eur, iš viso – 12 323,99 Eur), todėl Programos įgyvendinimui išleistos lėšos (t. y. išlaidos, nurodytos šiame punkte ir žemiau pateiktoje lentelėje) negali būti laikomos panaudotomis ekonomiškai, veiksmingai, efektyviai ir siekiant Programos tikslų.