Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-435-961/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-05-03
Bylos Nr.
A6.-435-961/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00364-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. P.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-435-960/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00364-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., būdamas gyventoju, vykdančiu individualią veiklą nuo 2006 m. rugsėjo 12 d., bei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju nuo 2006 m. rugsėjo 26 d. ir žinodamas apie finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau ir – VMI), t. y. prievolę sumokėti 198 973 Eur PVM, nesant pakankamai lėšų atsiskaityti su šia ir kitais kreditoriais, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės, kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorės VMI interesus.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. teismui paaiškino, kad vykdo individualią veiklą, susijusią su nekilnojamu turtu. VMI pareiškime nurodytos sumos kitiems kreditoriams buvo išmokamos tuomet, kai dar nebuvo suėję terminai sumokėti PVM valstybei. PVM moka kas pusmetį. PVM už 2022 m. antrąjį pusmetį turėjo sumokėti iki 2023 m. sausio 25 d. Tą ir planavo padaryti. Bet 2022 metais gautas pajamas naudojo tam, kad uždirbtų vėl. Jis atliko pareiškime išvardintus mokėjimus, kad vyktų verslas. Pinigų PVM sumokėti planavo paimti iš kitur. Bet jį pavedė jo paties kreditoriai. Jis be pinigų duoda įmonei statyboms sklypą, jie sklype stato nekilnojamojo turto objektą, o šį pardavę atsiskaito su juo už žemės sklypą. Viskas susiję į vieną grandinę. Tačiau, kol statytojai negali priduoti objekto (tai vieno, tai kito parašo trūksta) ir parduoti jo, neatsiskaito ir su juo. Kadangi su juo pačiu vėlavo atsiskaityti kai kurios įmonės, jis negalėjo sumokėti suplanuotų PVM mokesčių, kai suėjo įstatymo numatytas terminas juos mokėti. Todėl teikė prašymą atidėti mokėjimą. Vieną prašymą VMI atmetė, tuomet teikė antrą su papildomais duomenimis. Tačiau tokia galimybė jam suteikta nebuvo. Prašo atsižvelgti, kad mokesčių jis neslepia, teikia PVM deklaracijas. Jo pusmečio pajamos apie 1 milijonas eurų. PVM įsiskolinimas nėra jam didelė suma, tačiau apgailestauja, kad valstybė jam nepadeda. Valstybė ir verslas turėtų bendradarbiauti. Jei jam būtų padarę atidėjimą, jis būtų sumokėjęs 5-10 % daugiau nei priklausė. Bet valstybė su juo elgiasi nesąžiningai. Prašo neskirti jam baudos, jis ir taip labai daug yra sumokėjęs mokesčių, tarp jų ir PVM.

Pareiškėja VMI į teismo posėdį neatvyko, jai buvo tinkamai ir laiku pranešta apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 51-52). Teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 54). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla nagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad A. P. yra gyventojas, vykdantis individualią veiklą nuo 2006 m. rugsėjo 12 d., PVM mokėtojas nuo 2006 m. rugsėjo 26 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 23 d. duomenimis mokesčių mokėtojo A. P. mokestinė nepriemoka yra 200 319,59 Eur. Iš jų – 198 946,73 Eur yra PVM mokestis, o 1372,86 Eur – delspinigiai. Mokestinė nepriemoka susidarė 2023 m. sausio 24 d. mokesčių mokėtojui pateikus Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (14 straipsnio 1 dalis). Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos (PVMĮ 85 straipsnio 2 dalis). PVMĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, A. P., sudarydamas 2022 m. rugsėjo 16 d. ir dvi 2022 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis, dar jų sudarymo dieną žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti ženklias PVM sumas už 2022 metų antrą pusmetį, ir privalėjo numatyti VMI apskaitomų prievolių sumas. Mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis PVMĮ 85 straipsnio 2 dalimi, PVM deklaraciją pateikė 2023 m. sausio 24 d., o 2023 m. sausio 25 d. jam suėjo mokestinės nepriemokos mokėjimo terminas.

VMI, išnagrinėjusi pateiktus skolininko banko sąskaitų judėjimo išrašus per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., nustatė, kad žinodamas, jog turės prievolę valstybės (savivaldybės) biudžetui, A. P. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Minėtu laikotarpiu atlikta ne mažiau 67 mokėjimų fiziniams ir juridiniams asmenims: (duomenys neskelbtini) (tikslus pavedimų sąrašas pareiškime).

Pagal pateiktus sąskaitų išrašus Mokesčių mokėtojo per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. įplaukos sudarė 465 600,00 Eur, išlaidos sudarė 454 793,00 Eur. 2023 metų sausio mėnesį lėšų likutis banko sąskaitose buvo 75 599,86 Eur, įplaukos sudarė 30 740,50 Eur, patirtos išlaidos 94 717,36 Eur, į biudžeto surenkamąją sąskaitą pervesta 33,05 Eur, kas sudarė 0,1 % per banko sąskaitas gautų pajamų, nors mokesčių mokėtojas jau turėjo žinoti apie mokėtiną PVM prievolę. Darytina išvada, kad Mokesčių mokėtojas, jau žinodamas apie būsimą mokestinę prievolę ir neturėdamas pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

Jeigu A. P. nebūtų atlikęs aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyręs būsimai nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė.

2023 m. sausio 30 d. Mokesčių mokėtojas pateikė prašymą Nr. GNA-5988 išdėstyti 198 973,00 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Į prašymą atsakyta 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. RNA-4663, kuriuo mokesčių mokėtojas informuotas, kad prašymas bus nagrinėjamas pašalinus jo trūkumus, t. y. pateikus papildomus dokumentus. 2023 m. vasario 17 d. Mokesčių mokėtojas pateikė papildomus pašomus dokumentus. 2023 m. vasario 27 d. priimtas sprendimas NR. (23.24-08) 327-11318 neišdėstyti mokestinės nepriemokos.

A. P., nežinodamas, ar mokesčių administratorius patenkins jo prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Be to, A. P. turėjo galimybę padengti dalį mokestinės nepriemokos, tačiau to nepadarė.

Šalies argumentai

Pareiškėjos manymu, aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad A. P. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių A. P. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. P. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b. l. 3-5).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

VMI išanalizavus iš finansų įstaigų gautus A. P. banko sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu bankų sąskaitose vyko intensyvus piniginių lėšų judėjimas. Iš paties A. P. 2023 m. sausio 24 d. pateiktos PVM deklaracijos (b. l. 47) matyti, jog jam iki 2023 m. sausio 25 d. buvo pareiga sumokėti 198 973 Eur PVM (iš 200 033 Eur pardavimo PVM minusavus 1060 Eur atskaitomo PVM). A. P. individualią ir PVM apmokestinamą veiklą vykdo nuo 2006 metų rugsėjo, tad jam neabejotinai yra žinomos PVMĮ 14 straipsnio nuostatos, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (14 str. 1 d.), o kai šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto pirkimų pardavimo sutarčių turinio matyti, jog nuosavybės teisė į parduodamus nekilnojamojo turto objektus pirkėjams perėjo nuo šių sutarčių pasirašymo momento, nepaisant to, jog sutarčių pasirašymo dienai buvo įvykęs tik dalinis atsiskaitymas už parduodamus objektus, taigi VMI pagrįstai traktuoja, jog A. P. jau sudarydamas 2022 m. rugsėjo 16 d. ir dvi 2022 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis, jų sudarymo dieną žinojo, kad turės deklaruoti ir sumokėti ženklias PVM sumas už 2022 metų antrą pusmetį, ir privalėjo numatyti VMI apskaitomų prievolių sumas.

A. P. turimų banko sąskaitų išrašų duomenimis, per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. įplaukos sudarė 465 600,00 Eur, išlaidos sudarė 454 793,00 Eur. Taigi įplaukos buvo pakankamos atsiskaityti su VMI, tačiau prioritetas buvo teikiamas kitiems kreditoriams, kol suėjus PVM mokėjimo galutiniam terminui, lėšų sumokėti PVM už 2022 m. antrą pusmetį nebeliko. Ginčo, kad A. P. suėjus PVM mokėjimo dienai nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su VMI, nėra. Šią aplinkybę patvirtina jo prašymai mokesčių administratoriui išdėstyti prievolės mokėjimą dvejiems metams. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, jog gautas per 2022 m. antrą pusmetį lėšas nukreipinėjo kitiems tikslams (paties A. P. teigimu – verslo planams), o ne mokestinėms prievolėms, teisindamasis, jog ketino jas sumokėti iš kitų būsimų pajamų, kurių laiku negavo. Nors A. P. teismo posėdyje teigė, kad mokestinė nepriemoka jam nėra didelė suma ir jis pasiruošęs ją sumokėti vos atsiras galimybė, tačiau jo 2023 m. sausio 30 d. prašymas išdėstyti PVM mokėjimą iki 2025 m. vasario 25 d. (dvejiems metams) nerodo rimtų ketinimų greitu laiku sumokėti PVM. Pažymėtina, jog jis VMI tirtu laikotarpiu turėjo nemažas įplaukas, tačiau VMI sumokėjo tik simbolinę 30,05 Eur sumą, kas sudaro tik 0,1 procento jo per bankų sąskaitas gautų pajamų. Tuo tarpu VMI duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pajamos 2022 m. sudarė 1 811 200 Eur (vidutiniškai per mėnesį 150 933 Eur). Tačiau iš VMI tirto laikotarpio duomenų matyti, kad daugelis šiuo laikotarpiu gautų pajamų buvo nukreipiamos į šeimos narių ar giminaičių ar su jais susijusių įmonių sąskaitas, neskiriant bent dalies lėšų nuo sutarčių sudarymo dienos atsiradusiai mokestinei prievolei. Šios aplinkybės taip pat verčia teismą abejoti jo ketinimų laiku sumokėti PVM rimtumu.

Nagrinėjamu atveju A. P., kaip mokesčių mokėtojas, turėdamas mokestinę (PVM) nepriemoką VMI, tai yra būdamas skolingas valstybės biudžetui bei neturėdamas pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdamas atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Neužtikrindamas, kad vykdant mokėjimus būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Šis A. P. neveikimas kvalifikuotinas kaip ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.

A. P. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į A. P. asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis nėra anksčiau baustas už šios rūšies nusižengimus, todėl manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ne sankcijos vidurkį, o jos minimumą atitinkančią nuobaudą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. P. skirtina sankcijos minimumą atitinkanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Luminor Bank, (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank, (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-435-961/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė