Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams R. J. ir K. J. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, tačiau atsakovai per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuomos mokesčio priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), kuri 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291, perdavė jas valdyti patikėjimo teise ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. (Duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos valdyba priėmė sprendimą patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) perduoti naudotis kaip pagalbine patalpa V.V. J. (duomenys neskelbtini) asmenų šeimai. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. J. ir jos (duomenys neskelbtini) asmenų šeimai buvo išnuomotas socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini). Su atsakove R. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei R. J. ir jos šeimai (įskaitant atsakovą K. J.) butą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovai įsipareigojo naudotis butu pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį bei vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau atsakovai savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, ir už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. liko skolingi 5010,19 Eur, o už patalpų, esančiu (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. liko skolingi 2325,00 Eur. Bendra atsakovų skola ieškovei už patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra 7335,19 Eur. Minėtos skolos atsakovai iki šios dienos nėra sumokėję. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų tinkamai įvykdė savo pareigą atsiskaityti su ieškove už nuomą (duomenys neskelbtini) socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos valdybos sprendimą, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų bendrą 7335,19 Eur (5010,19 Eur už + 2325,00 Eur) dydžio skolą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, CK 6.4 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, CK 6.576 straipsnis, CK 6.583 straipsnis).

Dėl delspinigių.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp šalių sudarytos sutarties 32 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti nuomotojui 0,05 (penkių šimtų) procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Iš delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškinio padavimo teismui dienai ieškovė už butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. paskaičiavo atsakovams 360,02 Eur delspinigių (neviršijant 180 dienų). Taip pat vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, ieškovė už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. paskaičiavo atsakovams 66,11 Eur delspinigių (neviršijant 180 dienų). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų bendrai 426,13 Eur (66,11 Eur + 360,02 Eur) delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl nuostolių priteisimo.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 1 d. buto patikrinimo aktu Nr. 20140, ir buto patikrinimo aktu Nr. 20141, buvo užfiksuoti palikti daiktai. Siekiant išvalyti patalpas, ieškovė kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „UTENOS DERATIZACIJA“, dėl valymo paslaugų suteikimo. Už suteiktas valymo paslaugas ieškovė sumokėjo ir patyrė 1272,31 Eur nuostolių, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai sumokėjo ieškovės patirtus nuostolius (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovai savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.249 straipsniu ir 6.251 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovų priteistinas 1272,31 Eur nuostolių atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (9033,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų valstybei priteistina 203,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,37 Eur) priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 7335,19 Eur skolą, 426,13 Eur delspinigius, 1272,31 Eur nuostolius ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (9033,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 208,37 Eur (po 104,19 Eur) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.