Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namo), savininkų bendrija 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į policiją dėl V. K. ir J. K. savavališkai atliktų statybos darbų Namo rūsio bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksu „(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir Patalpa). Jų metu Patalpoje buvo išgriautos betoninės grindys ir iškastas po grindimis buvęs gruntas (apie 60 cm.). Institucija 2020 m. liepos 07 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 08 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. liepos 07 d. nutarimą ir bylą grąžino Institucijai sprendimui priimti. Tačiau Institucija neatliko jokių veiksmų, o 2020 m. lapkričio 19 d. raštu atsiuntė Nutarimą, kuriuo atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Pažymėjo, kad Name V. K. ir J. K. (duomenys neskelbtini) m. nusipirko dvi patalpas, kuriose 2018-2020 m. vykdė savavališkus statybos darbus. Vienas esminių statytojų atliktų savavališkų statybos darbų buvo rūsio patalpų įgilinimas (iki 60 cm nuo buvusio grindų lygio). Statytojams įgilinus rūsio patalpas, jos pasidarė daug žemesnės nei kitos rūsio patalpos, įskaitant daugiabučio namo šilumos punkto ir įėjimo į jį patalpą. Tiek pagal namo rūsio patalpų bendrą planą, tiek pagal K. įsigytos rūsio patalpos planą, tarp rūsio patalpos (duomenys neskelbtini) ir greta esančios atskiru indeksu nepažymėtos patalpos (rūsio patalpų plane pažymėta geltonai) buvo durys, tačiau tos durys buvo įrengtos ir eksploatuojamos tik pastato šilumos punktą prižiūrinčios bendrovės - tikslu patekti prie rūsio patalpose R esančios namo inžinerinės įrangos. Tai niekada nebuvo atskiras išėjimas iš rūsio patalpų R ir šių patalpų savininkai netgi neturėjo galimybės naudotis tomis durimis, kadangi jos buvo rakinamos iš bendrojo naudojimo patalpos. Iš tos bendrojo naudojimo patalpos taip pat buvo ir yra patenkama į namo šilumos punkto patalpą, o į bendrojo naudojimo patalpą patenkama per lauke esantį priestatą, kuris taip pat buvo rakinamas pastato šilumos punktą prižiūrinčios bendrovės. Tačiau vykdyti savavališkus statybos darbus jiems priklausančioje rūsio patalpoje K. nusprendė savavališkai susiformuoti papildomą įėjimą į savo rūsio patalpas iš kiemo pusės (per bendrojo naudojimo patalpą), o kadangi savo patalpoje labai įsigilino grindis ir tokiu būdu suformavo didžiulį grindų lygio skirtumą, tai nusprendė jį išlyginti įgilindami ir rūsio bendrojo naudojimo patalpą. 2018 m . gruodžio - 2019 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu metu, K. atliko pareiškime nurodytus statybos darbus, t. y. rūsio bendrojo naudojimo patalpoje, esančioje ties įėjimu į pastato šilumos punktą, išgriovė betonines grindis ir iškasė grindimis apie 60 cm gylio duobę. Po K. atlikto savavališko bendrojo naudojimo patalpos įgilinimo darbų, namo šilumos punkto patalpos tapo apie pusę metro aukštesniame lygyje lyginant su įėjimo į šilumos punktą patalpa. Tuo metu pastatą administruojanti bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsainiai vertino K. atliekamus savavališkos statybos darbus, o namo gyventojai negalėjo į šias patalpas patekti. Anot pareiškėjos, K. nuolat savivaliavo name: nupjaudavo spynas nuo rakinamų namo patalpų (minėtų rūsio patalpų, namo laiptinių, kuriose neturi jokios nuosavybės, palėpės), o 2018 m. lapkričio mėn. netgi buvo 10 parų užsukę vandens tiekimą namo gyventojams. Ne kartą kviesti UAB „Mano būstas“ specialistai situacijos negalėjo pakeisti, nes vanduo buvo užsuktas K. patalpose, į kurias patekti pastatą prižiūrinčios bendrovės darbuotojams K. neleido. Gyventojai ne kartą kreipėsi į policiją, kuri atvykdavo į vietą, pakalbėdavo su K. ir viskas tuo pasibaigdavo. Joks tyrimas dėl savavaldžiavimo nebuvo pradėtas. Nelabai aišku apie kokius gautus duomenis tyrėjas kalba Nutarime. Akivaizdu, kad bent jau savo gerbūvį K. tais darbais pasigerino, t. y. susiformavo papildomą įėjimą ir išvengė aukštų laiptų įrengimo savo patalpoje. Namo gyventojai apie V. K. savavaldžiavimą Instituciją taip pat informavo ne kartą, tačiau jokių sprendimų nebuvo priimta. Joks sprendimas dėl to nebuvo priimtas. Priešingai nei V. K., kuris visus darbus atliko jam nepriklausančiose patalpose ir savavališkai (nederinęs to su pastato patalpų savininkais ar Bendrija), Namo savininkų bendrija visus veiksmus atliko vykdydama konkrečius patalpų savininkų susirinkimo sprendimus, turėdama tiek Civiliniame kodekse, tiek Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, tiek Bendrijos įstatuose nustatytus įgaliojimus, atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus įpareigojimą ir siekdama išvengti galimos žalos bei atitinkamai Bendrijos civilinės atsakomybės.

Institucija Nutarimu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodė, kad pagal surinktus duomenis galima daryti išvadą, kad tarp V. K., J. K. ir bendrijos pirmininkės L. L. vyksta įsisenėję ginčai, kurių metu šalys bando pakenkti vieni kitiems, nesprendžia problemų, o pateikti pranešimai praėjus ilgam laiko tarpui vertinami kritiškai. Į institucijas kreipiasi tik siekiant keršyti ar pagerinti savo procesinę padėti civiliniuose ginčuose. Be to, bendrijos pirmininkė L. L. neapskundė galimai neteisėtų V. K. ir J. K. veiksmų, kuomet šie jos manymu nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai užbetonavo bendro naudojimo patalpose esančias grindis, kuo padarė bendrijai ir pastatą administruojančiai įmonei žalą. Gauti duomenys, anot Institucijos, parodė, kad J. K. ir V. K. nepadarė žalos, o pagerino gerbūvį. Nustatė, kad nepakanka duomenų J. K. ir V. K. veiksmus vertinti kaip neteisėtus už kurių padarymą numatyta atsakomybė ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje skundą padavusio asmens atstovas - advokatas K. Paliutis, paaiškino, kad nuo 2018 metų buvo kreiptasi į policiją dėl nupjautų durų spynų, užsukto vandens tiekimo, bet policija į tokius veiksmus nereaguodavo. Bylos medžiaga parodo Institucijos nenuoseklų teisinį vertinimą, kad tai priklauso nuo to, kieno veiksmus jie vertina. Kai yra skundas dėl V. K. veiksmų, bandoma atsirašinėti ir tyrimai nepradedami, o kai yra V. K. nepagrįsti skundai, R. R. skuba reaguoti, surašo protokolus ir priima nutarimus. Skundžiamas nutarimas grindžiamas išimtinai V. K. nurodytomis aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės ir skunde nurodytas aplinkybes, kad buvo rakinama spyna, kuri rakino tik šilumos punktą, V. K. pats tą spyną nupjovė ir tokiu būdu atsidarė įėjimą, kad ankstesni savininkai tuo įėjimu nesinaudojo ir negalėjo naudotis, nes įėjimas buvo išimtinai į šilumos punktą, o durys į V. K. patalpas rakinamos iš bendro naudojimo patalpos su sklendėmis, spyna, iš vidaus atidaryti net negalima, tai buvo įrengta tik su tikslu prieiti prie bendro naudojimo inžinerinės įrangos, kuri buvo tose patalpose. 2018 m. rudenį V. K. atlikinėdamas savavališkus darbo savo rūsio patalpoje, susiplanavo įsirengti naują papildomą įėjimą iš kiemo pusės ir pradėjo savavaldžiavimo veiksmus, kurie prasidėjo spynų nupjovimu. Pastato gyventojai kreipėsi į policiją tiek 2018 m., tiek 2019 m. Buvo rašomi skundai, buvo užsuktas geriamas vanduo, dėl to kviesta policija. Tyrimą turėjo atlikti policija. Policija neatliko jokio nagrinėjimo. Bendrijos pirmininkė parašė skundą dėl V. K. darbų, nes kilo klausimas dėl pradėtų teisenų. Kreipėsi, kad įvertintų analogiškus V. K. veiksmus per savavaldžiavimo prizmę. V. K. terorizuoja namą, patalpų savininkus, ta tęsia daugiau nei 2 metus. Jie net neiniciavo bylos ankščiau, nes nusprendė, kad to nereikia, nes policija nereagavo, priėmė sprendimą, atstatė. Kai policija jų atstatymą įvertino kaip savavaldžiavimą, pasakė, kad jei atstatyti bendrijos valdomose patalpose pagal jos sprendimą yra savavaldžiavimas, tai kaip vertinamas išgilinimas, išgriovimas neturint bendrijos sprendimo, jokių teisių į tą patalpą. Todėl ir parašė pareiškimą. V. K. pasakė, kad išlygino grindis ir įsistatė tokias pačias duris kaip buvo. Policijai to užteko, jie paėmė ir atsisakė pradėti. Jų niekas neklausė ir su jo parodymais nesupažindino. Skundu įrodė, kad įgilino, pakeitė grindis, jų lygį, pakeitė pačių durų vietą, su tikslu išlyginti grindis su savavališkai atliktais darbais rūsio patalpoje. Nei bendrijos pirmininkė, nei jis, nei kiti pastato gyventojai nebuvo apklausti, informuoti. Pareigūnas remiasi išimtinai asmens, dėl kurio atsakomybės paduotas pareiškimas, paaiškinimais. Jis turėjo duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia tas aplinkybes – antstolio filmuotą medžiagą. Ar buvo atliktas įgilinimas ar nebuvo sudaro objektyviąją veikos pusę. Šiuo atveju asmuo, kurį prašo patraukti atsakomybėn, šioje byloje atsisako teikti paaiškinimus. Jo parodymai duoti policijai ir duoti kitoje byloje yra akivaizdžiai prieštaringi.

Teismo posėdyje asmenų, dėl kurių administracinio nusižengimo teiseną pradėti atsisakyta - advokatas Saulius Pikturna, paaiškino, kad V. K., J. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaimynų išbetonuotos durys, kurios į patalpas neatsidarė, jie iškvietė policiją ir prasidėjo tie trys nutarimai asmenims, kurie tai atliko. 2020 m. birželio mėn. bendrija keršydama nusprendė pateikti pareiškimą, kad neva V. K. įgilino patalpas. Po fakto, kai atsirado grindų įgilinimas, praėjus pusantrų metų buvo parašytas pareiškimas, kad V. K. ir J. K. kažką blogai padarė. Jo klientai gindami savo pažeistas teises, t. y. negalėdami įeiti į patalpas, parašė pareiškimą policijai, policija surašė protokolus asmenims, kurie užbetonavo jų duris. Bendrija nurodė, kad užbetonavo todėl, kad neva V. K. įgilino tam tikras bendras patalpas, jie atstatė ir tokiu būdu užbetonavo duris. Šita byla yra dėl fakto, kuris įvyko 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje. Kalba eina apie patalpos grindų įgilinimą, kuris yra 1,5 m x 2 m, cemento sluoksnis buvo išlygintas ar neišlygintas. Tuo metu, kai buvo užfiksuotas faktas apie patalpų įgilinimą, bendrija dar nebuvo susikūrusi, namą administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvykis, dėl kurio yra administracinis nusižengimas, yra 2019 m. sausio 18 d. Tada susikūrė bendrija ir praėjus pusantrų metų nusprendė, kad jo klientai neva įgilino grindis ir sakė, kad atstatys jų įgilintas grindis. Jis negilino grindų ir sprendimo neskundė. Kai V. K. ir J. K. įsigijo patalpas, gyventojams buvo pranešta, kad atlikus remontą ten bus įkurtas (duomenys neskelbtini) prekių elektroninės parduotuvės atsiėmimo punktas. Gyventojai pradėjo įvairiais būdais trukdyti atlikti remonto darbus. Buvo gautas statybos leidimas, pradėti darbai, kaimynai veržėsi į patalpas, neleido statybininkams dirbti, trukdė, bandė filmuoti, fotografuoti, rašyti skundus į 32 įvairias institucijas. Kaip teigė, iš pateiktų nuotraukų 2019 m. sausio 10 d. jau buvo įgilintos grindys, kas jas įgilino šioje byloje nėra aišku. Kada įgilino, kokiu būdu, kaip, nėra nustatyta, jie neigia, kad atliko įgilinimo darbus. V. K. ir J. K. patalpose buvo įgilintos grindys, jos ir dabar įgilintos, norint išeiti iš tų patalpų į bendras patalpas iš vidinės pusės yra padaryti laiptai, šiuo atveju nei J. K., nei V. K. nėra skirtumo koks lygis bus bendrose patalpose. Vanduo kaip tik bėgs į žemesnes patalpas, o ne atvirkščiai. Tai, kad V. K., J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo išlyginti grindis ir sudėti plyteles, buvo padėtas išlyginamasis sluoksnis, sutvarkytas betonas, nes laiptai buvo sutrupėję, laikoma savaldžiavimu ir žalos padarymu. Į patalpas galima patekti, grindys yra išbetonuotos, jos lygios, tiesiog šiuo metu yra užbetonuotos durys į V. ir J. K. patalpas ir jos neatsidaro. Šiuo metu patekti į šilumos punktą galima be jokių problemų, įėjimas tvarkingas. Į K. patalpas patekti negalima, nes ant durų uždėtas betono sluoksnis, durys prasiveria tik per du pirštus. Įvykus tam faktui V. K. pranešė policijai, kad negali patekti į savo patalpas per tą įėjimą. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ keitė duris, jie pakeitė jas toje vietoje, kur buvo senos durys pagal lygį, koks tuo metu buvo. Buvo išimtos senos durys ir įdėtos naujos, jo žiniomis, analogiško dydžio durys. Jo manymu, prieštaravimų tarp V. K. parodymų nėra, nes vieni klausimai buvo apie remonto darbus, kiti apie įgilinimo darbus, kiti apie išlyginamąjį sluoksnį. V. K. visą laiką laikėsi ir laikosi pozicijos, kad gilinimo darbų neatliko, kada jie buvo atlikti jiems nėra žinoma, pagal antstolio konstatavimo protokolą neaišku kada buvo darytos pirminės nuotraukos ir vėlesnės nuotraukos, kas jas darė, tie įrodymai nėra tiesioginiai įrodymai, kurie galėtų patvirtinti V. K. ir J. K. atliktus veiksmus. Pareiškimas buvo paduotas po 1,5 metų. Bendrija priėmusi pastatą, jį apžiūrėjusi jokių pretenzijų niekam nereiškė.

Institucijos atstovas vyr. tyrėjas R. R. paaiškino, kad jis pagal kiekvieną atvejį atskirai priima sprendimą. Jam pavaldūs pareigūnai aktyviai imtųsi veiksmų, bandytų ne bausti žmones, o kad jie sutartų tarpusavyje, bet sutarimo nėra, bandoma pirmiausia pateikti pareiškimą, o vėliau aiškinti aplinkybes. Jo pavardė yra nutarime, bet pavedimus atlieka kiti pareigūnai. Prašė skundo netenkinti, UAB „Mano būstas“, kuris administravo pastatą iki atitinkamo laikotarpio, nepateikė informacijos į rūpimus klausimus byloje, buvo suformuoti klausimai aplinkybių patikslinimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad jokios žalos dėl grindų įgilinimo nepatyrė, skundą pateikusi šalis aiškiai parodė, kad jiems labai šis svarbus įvykis, jis sukėlė didelę žalą, didelį pavojų gyventojams, tačiau nuo bendrijos priimto sprendimo iki 2020 m. sausio mėn., jie nesiėmė veiksmų nedelsiant pašalinti kliūtis, kurios jų manymu buvo labai reikšmingos. Pati bendrija nesiėmė aktyvių veiksmų, kad surastų tiesą, prieitų bendro sprendimo.