Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-10-420/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
1-10-420/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65352-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Kaltinamasis
D. Z.
Baudžiamoji byla Nr. 1-10-420/2019Proceso Nr. 1-01-1-65352-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.6.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,kaltinamajam D. Z., jo gynėjui advokatui A. M.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasų r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta deklaruota(duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. 2017 m. gruodžio 10 d., apie 21.00 val., Zarasų mieste, Kauno gatvėje, ties namu Nr. 45, automobilių stovėjimo aikštelėje, priėjęs prie stovinčio N. K., kumščiu sudavė jam tris smūgius į veidą, po to vieną smūgį kumščiu į pakaušį ir vieną kartą spyrė į šoną, tokiu būdu dėl kraujosruvos po kaire akimi padarė nukentėjusiajam N. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis D. Z. teismo posėdžio metu savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, kad su nukentėjusiuoju N. K. buvo įtempti santykiai, buvo supykęs dėl jo kalbų. 2017 m. gruodžio 10 d., vakare, susitiko Zarasų mieste, Kauno gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, susiginčijo, po ko jis sudavė N. K. viso penkis smūgius: keturis smūgius kumščiais į veidą ir galvą, vieną kartą spyrė į šoną. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašo, sumokėjo jam 1000 Eur žalos atlyginimui. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, užtikrino, kad panašūs veiksmai nepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. gruodžio 10 d., sekmadienį, apie 20.30 val., su draugu S. G. sėdėjo automobilyje Zarasų m. centre, prie bažnyčios. Atvažiavo D. Z., pro langą pasakė sekti iš paskos. Paskui jį automobiliu BMV važiavo K. J.. N. K. niekur nevažiavo, todėl prie jo vėl privažiavo D. Z. ir pasakė, kad reikia pakalbėti. Tada jis nuvažiavo iš paskos, už jo Juška. Atvažiavus į aikštelę, esančią prie Kauno gatvės Zarasuose, jam dar lipant iš automobilio, priėjo D. Z. ir ranka sudavė jam vieną smūgį į kairį žandą, po to į dešinį žandą, po to į pakaušį, kurį prakirto, bėgo kraujas, po to koja sudavė dar vieną smūgį į kairį šoną. Pirmas smūgis jį „išjungė“, viskas sukosi, plaukė. Tą patį vakarą viskas zvimbė, ūžė, skaudėjo prakirsta vieta, spaudė. Ryte jo veidas buvo ištinęs, paakiai juodi, visas veidas palei žandą geltonas. Pirmadienį ir antradienį nėjo į mokyklą, penktadienį kreipėsi į medikus, jam buvo nustatyta kraujosruvos, galvos smegenų sukrėtimas. Pareikštą civilinį ieškinį dėl 5093,45 Eur žalos atlyginimo prašė tenkinti, kadangi kaltinamasis sumokėjo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, prašė priteisti 4000 Eur turtinės ir 93,45 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat išlaidas advokato pagalbai.

Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 10 d., apie 20.30 val., prie Zarasų bažnyčios sėdėjo N. K. automobilyje „Audi A6“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) N. buvo už vairo, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Tuo metu prie jų savo automobiliu „Opel Zafira“ privažiavo D. Z., paskui Dovydą savo automobiliu „BMW“ privažiavo K. J.. Sėdėdamas savo automobilyje, D. Z. pasakė N., kad pastarasis važiuotų jam iš paskos ir nuvažiavo. Pamatęs, kad N. K. paskui jį nevažiuoja, D. Z. grįžo ir dar kartą pasakė važiuoti iš paskos, nes reikia pakalbėti. Tada visi nuvažiavo ir sustojo Zarasuose, Kauno gatvėje, ties namu Nr. 45. Tuo metu buvo apie 21.00 val. Jis, sėdėdamas N. automobilyje, matė, kaip N. tik išlipus iš savo automobilio, ten jo jau laukęs D. Z. trenkė jam tris sykius į galvos sritį ir vieną sykį koja į krūtinės sritį. Sudavęs smūgius, D. Z. įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kaip N. K. mušė D. Z., matė ir K. J.. Nuo smūgių N. kraujavo galva, jis suteikė jam pirmąją pagalbą, sutvarstė galvą. Į medikus N. nesikreipė. Dėl ko Dovydas mušė N., jis nežino, tačiau mano, kad dėl to, jog N, šiuo metu draugauja su buvusia D. Z. drauge (1 t., b. l. 45-47).

Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 10 d. vakare Zarasuose susitiko su savo draugu D. Z., nusprendė pasivažinėti po Zarasų miestą. Jis važiavo savo automobiliu „BMW“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) o D. Z. savo automobiliu „Opel Zafira“. Važiuodamas iš paskos D. Z., pamatė, kad šis sustojo prie bažnyčios, kur stovėjo N. K. automobilis „Audi“. Jie kažką kalbėjo, matė, kad N. K. automobilyje sėdėjo jo pažįstamas S. G.. D. Z. privažiavo ir pasakė, kad jis sektų iš paskos, po to vėl privažiavo prie N. K. automobilio, vėl kažką pasakė ir nuvažiavo. Pirmas savo automobiliu važiavo D. Z., paskui jį savo automobiliu važiavo N. K., paskui jis. Visi atvažiavo į Kauno gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Kai jis įvažiavo į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, N. K .ir D. Z. jau buvo išlipę. Jis tik spėjo pamatyti, kaip D. Z. spyrė N. K.į šoną, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. Tuomet jis taip pat išvažiavo (1 y., b. l. 62-64).

Liudytoja M. K. parodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d., antradienį, vakare pamatė sumuštą sūnų. Jis atrodė baisiai, mėlynės po akimis, veidas visas mėlynas, nelygus, sutinęs. Sūnus pasakė, kad sekmadienį jį sumušė D. Z. Bandė susisiekti su jo tėvais, tačiau nesusitarė, todėl penktadienį kreipėsi į gydytoją, o po to į policiją. Įvykio, kurio metu buvo sumuštas jos sūnus, aplinkybių ji nematė.

L. V. S. parodė, kad dirba Zarasų poliklinikoje šeimos gydytoju. 2017-12-15 į jį kreipėsi N. K. su galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Paaiškėjo, kad buvo sumuštas prieš kelias dienas. Paakyje matėsi poodinė kraujosruva, lūžių nebuvo, būklė buvo stabili. Įtarė galvos smegenų sukrėtimą, paskyrė ambulatorinį gydymą, siuntė neurologo konsultacijai.

Liudytoja B. B. parodė, kad dirba(duomenys neskelbtini), N. K. buvo jos auklėtinis. Žino, kad D. buvo sumušęs N., įvykio aplinkybių nežino. Po įvykio labai didelių pasikeitimų N. elgesyje nepastebėjo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto 2018-02-28 išvadoje Nr. G 45/2018(08) nurodyta, kad N. K. medicininėje dokumentacijoje konstatuota sužalojimai: kraujosruva pakaušio srityje ir po kaire akimi. Padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi N. K. kreipėsi į medikus praėjus 5 dienoms po sumušimo, gavosi nesavalaikis kreipimasis ir iškreipta gydymo eiga, konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas nepagrįstas objektyviais galvos smegenų sukrėtimo požymiais, todėl negalima nei patvirtinti, nei paneigti galvos smegenų sukrėtimo diagnozės, ir todėl vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, ilgalaikis gydymas ir ši diagnozė neimama domėn (1 t., b. l. 41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-02-01 ekspertizės akte Nr. PEKG 5(80)/2019 (01) nurodyta, kad N. K. po 2017-12-10 įvykio nustatyta poodinė kraujosruva veide, po kaire akimi, šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Gydytojo V. S. pakaušio srityje aprašytas tik subjektyvus skausmingumas, bet ne kraujosruva. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyvia patologine neurologine simptomatika, todėl negali būti patvirtinta kaip teismo medicinos diagnozė bei turėti įtakos vertinant sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 49-51).

Teismas laiko, jos kaltinamojo D. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais: nukentėjusiojo N. K., liudytojų S. G., K. J., M. K., V. S. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadoje, teismo medicinos ekspertizės akte esančiais duomenimis. Šie įrodymai gauti teisėtais būdais, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, jog P. D. Z., sudavė kumščiu N. K. tris smūgius į veidą, po to vieną smūgį kumščiu į pakaušį ir vieną kartą spyrė į šoną, tokiu būdu dėl kraujosruvos po kaire akimi padarė nukentėjusiajam N. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl jo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo inkriminuota kraujosruvos pakaušio srityje padarymas, tačiau teisminio nagrinėjimo metu tai nepasitvirtino. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-02-01 ekspertizės akte Nr. PEKG 5(80)/2019 (01) nurodyta, kad N. K. po 2017-12-10 įvykio nustatyta poodinė kraujosruva veide, po kaire akimi, gydytojo V. S. pakaušio srityje aprašytas tik subjektyvus skausmingumas, bet ne kraujosruva. Atsižvelgiant į tai, kad kraujosruva pakaušio srityje nepagrįsta medicininiais dokumentais, o kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos atsiradimą, byloje nėra, šios kraujosruvos padarymas iš kaltinimo pašalintinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 d. 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl LR BK 40 straipsnio taikymo

Kaltinamasis D. Z. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu pagal laidavimą, perduodant laiduotojos L. Z. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamąją byla nutraukti. Analogišką prašymą pateikė L. Z.. Kaltinamojo gynėjas prašymą palaikė. Prokurorė siūlė prašymą tenkinti, nukentėjusiojo atstovė siūlė prašymo netenkinti.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nusikalstamų veikų padaręs nebuvo ir neteistas, tik vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, dirba, savo noru iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos D. Z. atžvilgiu.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. L. Z. yra kaltinamojo motina, turintį vidurinį profesinį išsilavinimą, dirba, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, teigiamai charakterizuojama, turinti autoritetą. Todėl pripažintina, kad yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą realią įtaką D. Z..

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra ir teisinis pagrindas atleisti D. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Kadangi L. Z. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina D. Z. laiduotoja.

Sprendžiant, ar D. Z. skirtinas laidavimas su užstatu, ar be, teismas atsižvelgia į tai, kad L. Z. prašė skirti laidavimą be užstato, kad D. Z. anksčiau jokių nusikalstamų veikų padaręs nebuvo, nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Dėl nurodyto D. Z. laidavimas skirtinas be užstato.

Kaltinamajam D. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo N. K. civilinis ieškinys dėl 93,45 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 66-79).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusiojo N. K. civilinis ieškinys dalyje dėl 93,45 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Nukentėjusysis buvo kaltinamojo sužalotas, pirko vaistus, kurą, nes vyko pas advokatą dėl civilinio ieškinio surašymo, todėl patyrė turtinę žalą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo neginčijo ir kaltinamasis, jis sutiko su šio ieškinio dydžiu. Todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 93,45 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Sprendžiant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusysis N. K. ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl kaltinamojo D. Z. priešingų teisei veiksmų buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, neturtinę žalą įvertina 5000 Eur. Kadangi kaltinamasis atlygino 1000 Eur, prašė priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir į jau suformuotą teismų praktiką. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti, privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis N. K. patyrė neturtinės žalos: kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam keturis kartus kumščiais į galvos sritį, spyrė į šoną, padarė nukentėjusiajam dėl kraujosruvos po kaire akimi nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusysis dėl to patyrė nepatogumus, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir kita, Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką nesiekė nors kiek sušvelninti sukeltus padarinius, neatsiprašė nukentėjusiojo, nesistengė bent iš dalies atliginti žalą. Kita vertus, vien neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajam padaryta didelė neturtinė žala, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiojo atžvilgiu padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi, kad ateityje patirs ilgalaikes neigiamas pasekmes sveikatai, atvirkščiai, nukentėjusysis šiuo metu tarnauja kariuomenėje. Kaltinamasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį nukentėjusiojo prašomos žalos. Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Taigi, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, o taip pat galiojančia teismų praktika, šiuo konkrečiu atveju teismas laiko, jog nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala sudaro 1000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija nukentėjusiajam atitinka padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir atsiradusias pasekmes, taip pat formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajam 1000 Eur neturinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 176), teismas laiko, jog neturtinė žala nukentėjusiajam atlyginta visiškai, todėl likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) N. K. turėjo 1160 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.

BPK 106 straipsnio 2 dalis nurodo, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo atstovė advokatė I. Maskoliūnaitė nukentėjusįjį atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, baudžiamasis procesas (ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme) užsitęsė daugiau kaip metai, atstovė surašė nukentėjusiojo vardu civilinį ieškinį, konsultavo nukentėjusįjį dėl dokumentų pateikimo teismui civiliniam ieškiniui pagrįsti, atstovavo nukentėjusįjį keturiuose teismo posėdžiuose, kurie vyko ne advokatės darbo vietos rajone, pateikė teismui raštu suformuluotus klausimus teismo medicinos ekspertizei. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba. Dėl nurodyto nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtos 1160 Eur išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 302 straipsniais,

nusprendžia:

D. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą L. Z. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą D. Z. nutraukti.

Panaikinti D. Z. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

N. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. Z. 93,45 Eur (devyniasdešimt tris eurus 45 ct) turtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. Z. 1160 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų) N. K. už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas