Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-440-651/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-13
Bylos Nr.
AN2-440-651/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00829-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
E. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AN2-440-651/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00829-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. J. ir jo atstovo advokato V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 04.05 val., (duomenys neskelbtini) sankryžos, Klaipėdos m., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo paskirtos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, įvykdymo. Minėtais veiksmais E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu E. J. pripažinto kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskyrė administracinę nuobaudą – 850 eurų (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, skiriant administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės (duomenys neskelbtini) D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Apelianto manymu, paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati padarytam nusižengimui, ji yra perteklinė ir neatitinka teisingumo, protingumo principų. Pasak apelianto, tokia bausmė paveiks jo šeimą. Jų materialinė padėtis yra ir taip sunki, todėl buvo nutarę parduoti automobilį. Nurodo, kad nors nėra sudaręs santuokos su N. R., kuri nedirba, jis padeda išlaikyti jos du mažamečius vaikus, iš kurių vienas serga, turi kreditorinių įsiskolinimų, materialiai padeda savo sunkiomis ligomis sergančiai pensininkei motinai, jo atlyginimas yra 550 Eur. Taip pat pažymi, kad jis kitų teisės pažeidimų nėra padaręs, yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo E. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog teismas parinko tinkamą nuobaudą ir pagrįstai taikė administracinio poveikio priemonę, nes tik tokiu atveju bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija kaltės dėl padaryto pažeidimo, iš esmės sutinka su jam paskirta nuobauda, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai taikė administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Dėl jo šeiminių aplinkybių mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir netaikyti šios administracinio poveikio priemonės.E. J. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Už šio pažeidimo padarymą įstatymas numato baudą nuo 850 Eur iki 1 500 Eur, privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų bei privalomą transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 str. 1, 2, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas pažeidėjui skyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą, minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei transporto priemonės konfiskavimą.Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, prie apeliacinio skundo pridėtais dokumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei. Nesutiktina su apeliantu, jog yra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir paskirti mažesnę baudą nei numatyta minimali bauda atitinkamo straipsnio sankcijoje. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailėjosi, tačiau vienos lengvinančios aplinkybės buvimas nesuponuoja pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnio nuostatą, nes tai nelaikytina išskirtine aplinkybe. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į lengvinančią aplinkybę, paskyrė minimalią sankcijoje paskirtą nuobaudą. Pažeidėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vien už padarytą nusižengimą numatyta itin griežta atsakomybė rodo šio pažeidimo itin didelį pavojingumą. E. J. sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Nors prieš pusę metų pažeidėjas buvo baustas už vairavimą išgėrus, buvo atimta specialioji teisės vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių, tačiau paskirta nuobauda jokios įtakos pažeidėjui nepadarė. Iš viso administracine tvarka iki priimto skundžiamo nutarimo baustas 6 kartus už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 10-15). Tokie duomenys pažeidėją charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis nėra linkęs laikytis kelių eismo taisyklių. Šiuo atveju teigiama darbdavio charakteristika tokios išvados nepaneigia. Nesutiktina su apeliantu, jog šeiminės aplinkybės sudaro pagrindą paskirti mažesnę nuobaudą nei numatyta ANK 427 straipsnio sankcijoje. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad šeiminė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Prasta šeimos materialinė padėtis nesustabdė jo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, šias aplinkybes jis žinojo prieš sėsdamas prie vairo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vairavo automobilį neblaivus, būdamas abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Be to, apelianto nurodytos išlaidos šeimai išlaikyti vertintinos kaip nebūtinos. Nurodo, kad jis išlaiko savo draugės vaikus, tačiau pažymėtina, kad vaikus išlaikyti yra jų tėvų pareiga, todėl apeliantas tokios būtinos prievolės neturi. Iš pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas išlaiko tik vieną savo vaiką. Taip pat nurodo, kad jis materialiai padeda motinai, kuri sunkiai serga, tačiau tokios būtinos pareigos apeliantas neturi. Iš pateiktų duomenų matyti, kad motina yra pensininkė, gauna senatvės pensiją, jai invalidumo grupė nėra nustatyta. Nors pateikė duomenis apie jos ligas, tačiau tai nepatvirtina, kad ji pati negali savimi pasirūpinti, kad jai būtina apelianto globa. Savanoriška materialinė pagalba nesuponuoja išvados, jog apelianto materialinė padėtis yra labai suki. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Kaip minėta, teismas paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo dar labiau sumažinti paskirtą nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Aukštesniosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant nuobaudą, atsižvelgęs į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasielgė ypatingai neatsakingai, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda, kuri yra minimali, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl jos švelninti panaikinant taikytą administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, nėra jokio pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis, nepažeidė nuobaudos skyrimo pagrindų, todėl naikinti ar keisti nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė