Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-12 · Administracinė byla Nr. I-2329-362/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-12
Bylos Nr.
I-2329-362/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01074-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2329-362/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01074-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui R. K.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas R. K. nurodė, kad nuo 2010 m. spalio 08 d. iki 2016 m. vasario 18 d. per visą buvimo laiką Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo padedama tinkamai spręsti klausimus dėl buities, neregistruodavo žodinių nusiskundimų, tada jis ėmė skųstis raštu dėl valymo inventoriaus ir higienos priemonių aprūpinimo, kad būtų galima patalpose palaikyti švarą ir tvarką. Nors asmenys privalo rūpintis švara ir tvarka patalpose, tačiau to jis negalėjo įgyvendinti, nes nebuvo tinkamai aprūpinamas valymo inventoriumi ir higienos priemonėmis švara ir tvarkai palaikyti. Nepateikiant į kameras valymo inventoriaus ir higienos priemonių švarai ir tvarkai palaikyti, atsakovas jam sukėlė nežmoniškus išgyvenimus, neapykantos, nusivylimo, nepasitikėjimo jausmus, sudarė neišvengiamą kentėjimo laipsnį, sukėlė depresijos požymius, adaptacijos sutrikimus, nervinius, pykčio priepuolius, nes teko kalėti purvinose patalpose, nebuvo galimybės kuo susitvarkyti ir palaikyti švarą ir tvarką, buvo menkinamas jo orumas ir garbė, tai turėjo įtakos ir sveikatai.. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą, kurią` kildina iš to, kad jam nebuvo suteikiamas valymo inventorius ir higienos priemonės. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir 5 procentus metinių palūkanų.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos.

Nurodo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymas „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ numato, jog valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal nuteistųjų/suimtųjų prašymus, o po valymo gražinamos atgal į valymo inventoriui skirtą patalpą. Vadovaujantis teisės aktais, kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui. Vadovaujantis Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimosi tvarkos aprašu, suimtieji yra paskiriami tvarkyti patalpas, jais inventoriumi ir valymo priemonėmis aprūpina korpuso vyresnysis. Šie duomenys registruojami nėra. Higienos priemonėmis pareiškėjas buvo aprūpinamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. K. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo teisė į maitinimą karštais patiekalais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, jog asmens teisės yra pažeidžiamos ne nuo tada, kai teismas pripažįsta, jog jos buvo pažeidžiamos, o atlikus neteisėtus, teisės normoms prieštaraujančius veiksmus.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, nuo 2010-10-08 iki 2016-02-18 periodiškai laikomas Šiaulių tardymo ,izoliatoriuje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl savo teisių, susijusių su valymo inventoriaus ir higienos priemonių išdavimu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymas „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ yra viešai paskelbti teisės aktai. Pats pareiškėjas jau 2013-03-27 yra kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl valymo inventoriaus išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016 m. balandžio 25 d. (pirmas kreipimasis į teismą elektroniniu paštu, 2 b. l.), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 201 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. vasario 18 d.

Teismui nėra pateikto pareiškėjo R. K. prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, gavus atsakovo atsiliepimą, kuriame prašoma teismo taikyti ieškinio senaties terminą, savo nuomonės pareiškėjas nepareiškė..

Teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinimas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jautė eilę neigiamų pasekmių, todėl jis turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2016-08-16 pažymos Nr. 69/06-4057 „Dėl R. K. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiškai laikomas nuo 2010-10-08 iki 2016-02-08. Teismas, taikydamas atsakovo prašomą trejų metų senaties terminą bei atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį bei reikalavimą, aptars pareiškėjo laikymą laikotarpyje nuo 2013-08-05 iki 2016-02-18. Konstatuojama, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2010-10-08 iki 2013-03-29 yra taikytinas trejų metų senaties terminas ir ta skundo dalis atmestina.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-03-29 iki 2013-04-25 nebuvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o laikotarpiu nuo 2013-004-25 iki 2013-08-05 jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2013-05-27 iki 2013-05-30, tačiau teismų sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-653-257/2015, kurioje spręsta dėl valymo inventoriaus neišdavimo pareiškėjui R. K. nurodytu laikotarpiu į kamerą Nr 69, skundas buvo atmestas, kadangi dar kartą tuo pačiu pagrindu dėl to pateis į teismą kreiptis negalima, skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-05-10 pažymoje Nr. 62/04-1165 nurodyta, kad nuo 2012 m. iki 2015 m. pareiškėjas R. K. kreipėsi su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl valymo inventoriaus neišdavimo. Skundai išspręsti, atsakymai skundžiami nebuvo.

Susipažinus su pateiktais skundais, nustatyta, jog pareiškėjas R. K. aptariamu laikotarpiu 2013-08-08, 2013-08-27, 2012-09-17, 2013-10-01, 2013-12-17, 2014-01-14, 2014-03-04, 2014-04-01, 2014-06-27 kreipėsi iš esmės su analogiškais skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, prašydamas išduoti naują, tvarkingą ir švarų valymo inventorių, 2013-08-20 pateikė prašymą, kuriame prašė pateikti jam tvarkingą ir švarų, o ne kreivą ir susidėvėjusį valymo inventorių, bei pateikti kaip higienos priemonę ne sodą, o valymo priemonę. Iš skundų turinio galima daryti išvadą, kad, pareiškėjo nuomone, jis negaudavo naujo, tvarkingo, švaraus valymo inventoriaus, o higienos priemonės valymui – soda – nėra tinkama priemonė. Į visus skundus pateikti atsakymai, jie apskųsti nebuvo. Susipažinus su visais pareiškėjo skundais nerasta skundų, kuriuose jis nurodytų, jog jis buvo pateikęs prašymą išduoti inventorių, o šis jam išduotas visiškai nebuvo.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-05-12 pažymoje Nr. 62/08-322 nurodyta, kad švara ir tvarka kamerose turi pasirūpinti patys suimtieji, tam jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu inventoriumi. Šis valymo inventorius išduodamas pagal suimtųjų prašymus, o po valymo gražinamas į tam skirtą patalpą. Higienos priemonėmis suimtieji aprūpinami pagal nustatytas normas.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-04-22 surašytame patikrinimo akte nustatyta, jog valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, į kameras išduodamas nustatyta tvarka. 2015-09-23 surašytame patikrinimo akte nustatyta, jog valymo inventorius švarus, tvarkingas, laikomas kiekvieno režiminio korpuso skyriuje, tam skirtoje spintelėje, valymo inventorius ir priemonės (soda ir ūkinis muilas) išduodami pagal žodinius prašymus, sąlygos valyti kameras drėgnuoju būdu yra.

Tokiu būdu, darytina išvada, ką nurodo pareiškėjas, jog pagrindinė ir vienintelė priežastis šioje byloje neturtinei žalai atsirasti buvo jo teisės į tinkamą, naują ir švarų valymo inventorių bei higienos priemones tvarka ir švarai kameroje palaikyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669-11). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kuo pasireiškė neturtinė žala, kokius patyrė neigiamus išgyvenimus, visų pirma, paaiškinti gali tik pats žalą patyręs asmuo. Pareiškėjas teismui skunde išvardino jo patirtus teisės pažeidimus – nebuvo tinkamai aprūpintas valymo inventoriumi ir higienos priemonėmis švarai ir tvarkai kameroje palaikyti, ir nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nors ir nurodo savo skunde, jog nebuvo sprendžiamas jo keliamas klausimas dėl valymo inventoriaus ir higienos priemonių aprūpinimo švarai ir tvarkai kameroje palaikyti, bet iš skundų turinio matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, kad į kamerą būtų išduodamas naujas, švarus ir tvarkingas valymo inventorius, o 2013-08-20 jis savo skundą patikslina, nurodydamas, jog prašo išduoti tvarkingą, švarų valymo inventorių, o ne kreivą, trumpu kotu ir susidėvėjusį šepetį, o vietoje išduodamos sodos prašo išduoti valiklių tualetui, kriauklei grindims, tokiu būdu, iš esmės ginčas vyksta dėl to, ar išduodamas valymo inventorius ir higienos priemonės švarai ir tvarkai kameroje palaikyti yra tinkamos. Kaip jau nurodyta, visi skundai buvo sprendžiami, pareiškėjui buvo nurodoma, kokia tvarka laikomas valymo inventorius ir kaip jis išduodamas, skundų dėl to, jog pareiškėjas būtų apskritai negavęs valymo inventoriaus į kamerą, esant jo prašymui, nėra. Atlikus patikrinimus dėl valymo inventoriaus laikymo ir išdavimo, pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjas nurodo, jog jo žodiniai skundai nebuvo registruojami, dėl to jis ėmė rašyti raštu, tačiau šia aplinkybe neargumentuoja neturtinės žalos atsiradimo, skunde aiškiai nurodydamas, jog neturtinė žala atsirado dėl valymo inventoriaus ir higienos priemonių švarai ir tvarkai kameroje palaikyti neišdavimo.

Nors atsakovai, pateikdami atsiliepimą į skundą, pateikia įrodymus, jog pareiškėjas R. K. buvo aprūpinamas asmens higienos priemonėmis, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas skundžia higienos priemonių švarai ir tvarkai kameroje palaikyti neišdavimą, o ne asmens higienos priemonių neišdavimą, tad dėl asmens higienos priemonių neišdavimo teismas nepasisako.

Įvertinus bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad nenustatyta jokių neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų ar neveikimo dėl valymo inventoriaus ir higienos priemonių švarai ir tvarkai kamerose palaikyti neišdavimo, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-10-08 iki 2013-03-29, suėjus senaties terminui, atmesti.

Pareiškėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013-05-27 iki 2013-05-30, palikti nenagrinėtu, esant teisme išnagrinėtai bylai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Likusioje dalyje pareiškėjo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo, pažeidus jo teisę į tinkamą aprūpinimą valymo inventoriumi ir higienos priemonėmis švarai ir tvarkai kameroje palaikyti, atmesti, nenustačius atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius