Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-08-06 · Administracinė byla Nr. AS-261-686-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-08-09Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-06
Bylos Nr.
AS-261-686-14
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05239-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
  • 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS261-686/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05239-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 69.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu (kurį pateikė per Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Elektroninių paslaugų posistemę) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra, atsakovas) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos – 4 419,70 Lt bei panaikinti Generalinės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 17.2-17273.

Nurodė, kad yra valstybės tarnautoja – Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėja. Pakeitus teisinį reglamentavimą, kuris vėliau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), jai buvo apskaičiuotas sumažintas darbo užmokestis. Pareiškėja skundą grindė Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad teisės aktų nuostatos, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiškėjos darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-2570-624/2014 pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo sustabdyta iki Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1403/2014.

Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bei nustatęs, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4039-624/2013, kurioje ginčas yra kilęs iš analogiškų teisinių santykių, dėl šio sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas ir byla perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka (administracinės bylos Nr. A602-1403/2014) išplėstinei teisėjų kolegijai, padarė išvadą, kad procesiniame sprendime, priimtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A602-1403/2014, bus pateiktas ir šiam administracinio ginčo sprendimui reikšmingas teisės aiškinimas ir taikymas. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad administracinė byla Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti stabdoma ir tuo atveju, kai kitoje administracinėje byloje bus pateiktas stabdomoje byloje taikytinų teisės normų aiškinimas (2013 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1118/2013 ir kt.).

II.

Pareiškėja D. J. per LITEKO Elektroninių paslaugų posistemę pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.

Nurodo, kad byloje Nr. A602-1403/2014 nebus nustatytos jokios nagrinėjamai bylai (Nr. I-2570-624/2014) svarbios aplinkybės ar faktiniai duomenys, kadangi ginčo šalys yra skirtingos, faktinės aplinkybės (laikotarpiai, nepriemokos dydžiai) ir individualūs duomenys taip pat skiriasi bei vieni nuo kitų nepriklauso. Vien tai, kad bylos yra panašaus pobūdžio, nesudaro pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą. Aplinkybė, kuria pirmosios instancijos teismas grindžia savo sprendimą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, nėra pakankamas pagrindas, nes apygardos administraciniai teismai neturi laukti, kol panašų ginčą išnagrinės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip konkrečiai išspręstas ginčas administracinėje byloje Nr. I-4039-624/2013 (Nr. A602-1403/2014) dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, įtakos nagrinėjamą ginčą pagal pareiškėjos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos nesieja prejudicinis ryšys, todėl teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014 neturės jokios įtakos administracinės bylos Nr. I-2570-624/2014 baigčiai. Iš skundžiamos nutarties taip pat neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą nutarties rezoliucinėje dalyje dėl bylos sustabdymo. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje nėra aiškiai išdėstyti motyvai ir argumentai dėl bylos sustabdymo pagrįstumo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą teigia, jog su juo nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Pažymi, kad įstatymas nenumato atvejų, kurie laikytini būtinais ar pakankamais, vertinant aplinkybę, kad „negalima nagrinėti tos bylos“. Akivaizdu, kad šiuo atveju įstatymas suteikia teismui diskrecijos pobūdžio teisę pačiam nustatyti reikšmingas aplinkybes, sudarančias bylos sustabdymo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai nurodė, iki kokių bylų išsprendimo sustabdoma ši byla, bei nurodė tokio savo sprendimo motyvus, kurie Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto atžvilgiu yra pakankami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas kitoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas administracinę bylą Nr. I-2570-624/2014, rėmėsi Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pripažino, jog kitoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutiniame procesiniame sprendime pateiktas teisės aktų taikymo aiškinimas gali būti reikšmingas vienodos praktikos formavimui ir taip pat priimant sprendimą šioje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai visgi reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas ir atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, siekiant teisingo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką atitinkančio bylos išsprendimo (žr., pvz., 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje A525-281/2014, 2014 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-824/2014, 2014 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-600/2014, 2014 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-482/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4039-624/2013 pagal pareiškėjų T. B., V. B. ir kitų skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir skundą patenkino iš dalies. Šioje administracinėje byloje pareiškėjai, valstybės tarnautojai, taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovų darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. inter alia dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. XI-227 (įsigaliojusiu nuo 2009 m. gegužės 1 d.) bei 2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363 (įsigaliojusiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė VTĮ 1 priedą, kuriuo buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, ir pakeitė VTĮ 25 straipsnio 3 dalį ir sumažino priedų už kvalifikacines klases dydžius. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliaciniam skundui išnagrinėti 2014 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014 sudarė išplėstinę teisėjų kolegiją.

Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylos sustabdymo klausimu bei į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014, kurioje sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, bus sukurtas naujas teisinis precedentas bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, sumažinus valstybės tarnautojų darbo užmokestį valstybėje tam tikru laikotarpiu susidarius sunkiai ekonominei situacijai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014 keliamas analogiškas ginčas kaip ir šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos minėtoje administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014 iškeltų klausimų išnagrinėjimas turės įtakos ir tikrinamai analogiško pobūdžio administracinei bylai Nr. I-2570-624/2014, todėl tikslinga palaukti, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014.

Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikslinga sustabdyti administracinę bylą Nr. I-2570-624/2014, kol Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija priims sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1403/2014. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos D. J. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė