- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-942-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- UAB „RSS Motors“
- Atsakovas
- VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto, valstybės įmonei Tarptautinis Vilniaus
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-942-492/2007
Teisėja Lidija Valentukonytė Procesinio sprendimo kategorija:
42.6.; 42.8.; 54.;
121.15.; 121.18.;121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. lapkričio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RSS Motors“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-562-608/2007 pagal uždarosios akcinės bendrovės „RSS Motors“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Tarptautinis Vilniaus oro uostas dėl teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „RSS Motors“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą suteikti ieškovui priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią vietą antram degalų pylimo automobiliui laikyti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, patikslintu ieškiniu – pripažinti ieškovo teisę į tinkamą vietą ieškovo veikloje naudojamiems degalų pylimo automobiliams laikyti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nuo 2004-10-22, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2004-10-22 sutartį UAB „RSS Motors“ pradėjo tiekti orlaivių aprūpinimo degalais paslaugas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Bendrovė savo veikloje naudojo tik vieną degalų pylimo automobilį. Ieškovas 2006-08-28 raštu kreipėsi į oro uosto administraciją prašydamas suteikti priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią vietą antram degalų pylimo automobiliui laikyti, tačiau atsakymo nesulaukė. 2006-09-25 bendrovė kreipėsi į oro uosto administraciją prašydamas išduoti leidimą darbui oro uosto teritorijoje naujam degalų pylimo automobiliui. 2006-10-09 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas priėmė sprendimą, jog antras degalų pylimo automobilis nėra būtinas. Ieškovas mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti sąlygas UAB „RSS Motors“ eksploatuoti antrą degalų užpylimo automobilį, bendrovė negali juo naudoti savo veikloje, didinti įmonės pajėgumus, yra priversta laikyti automobilį saugojimo aikštelėje ir dėl to patiria žalą. Nurodė, kad vadovaujantis Antžeminių paslaugų teikimo oro uostose taisyklių 46 punktu, teikėjams siekiant įgyvendinti savo teises bei esant poreikiui užtikrinti veiksmingą ir teisingą konkurenciją tarp antžeminių paslaugų tiekėjų, oro uosto administracija privalo jiems paskirstyti oro uosto teritoriją. Atsakovo argumentas, jog 2004-10-22 sudarytoje sutartyje nebuvo numatytas automobilių, kuriais bus tiekiamas kuras, skaičius nėra pakankamas pagrindas atsisakyti UAB „RSS Motors“ išduoti leidimą, nes automobilių skaičiaus nenurodymas įmonių sudarytoje sutartyje neturi jokios reikšmės sutarties vykdymui. Ieškovas įsipareigojo teikti kokybiškas paslaugas, tačiau veiklos apimtys sutartyje nėra aptariamos. Antžeminių paslaugų teikėjus patvirtina susisiekimo ministras Taisyklių 39-42 punktuose nustatyta tvarka, todėl sutartis traktuotina kaip šalių tarpusavio teisių ir pareigų nustatymas, o ne leidimas atlikti tam tikrą veiklą. Atsakovas vykdo oro uosto administracijos funkciją, todėl privalėjo sudaryti tokio pobūdžio sutartį bei sudaryti sąlygas ieškovui tinkamai vykdyti savo veiklą, netrukdyti ieškovui vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad atsakovas, pasirašydamas sutartį, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla yra reglamentuojama teisės aktais. Oro uosto administracijai teisė spręsti dėl leidimų eksploatuoti degalų pylimo automobilius išdavimo nėra suteikta, ji gali spręsti tik dėl vietos šiems automobiliams laikyti skyrimo, todėl atsakovas 2006-10-09 sprendimu neteisėtai atsisakė sudaryti ieškovui sąlygas naudoti antrą degalų pylimo automobilį. Oro uosto administracija negali spręsti kokios priemonės yra reikalingos ieškovo veiklai įgyvendinti bei privalo atsižvelgti į ieškovo poreikius. Atkreipė dėmesį, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas be administracijos funkcijų taip pat vykdo ir komercinę veiklą. Viena iš tokios veiklos rūšių – orlaivių aprūpinimas degalais. Priimdamas aukščiau minėtus sprendimus atsakovas nori suvaržyti UAB „RSS Motors“ veiklą ir išvengti konkurencijos.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui Taisyklių reikalavimai pradėti taikyti tik nuo 2006-12-31, nes oro uosto aptarnaujamų keleivių skaičius viršijo 1 mln. tik 2005 m. (Taisyklių 1., 2. punktai). Ieškovo reikalavimai kildinami iš Taisyklių nuostatų ir paremti netinkamų jų aiškinimu, todėl nepagrįsti. Atsakovas įsipareigojimo suteikti ieškovui vietą degalų pylimo automobiliams laikyti Sutarties nuostatomis neprisėmė. Ši sutartis buvo sudaryta remiantis Vyriausybės 2002-05-30 nutarimu Nr. 792 bei CK 6.156 straipsnio nuostatomis. Atsakovas įsipareigojo suteikti pagalbą gaisro arba orlaivio avarijos metu. Daugiau jokių įsipareigojimų nei Sutartimi, nei jos pakeitimais atsakovas neprisiėmė. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas gali paskirti teritoriją atitinkamiems įrenginiams laikyti, tačiau tai yra atsakovo dispozityvi teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į priešgaisrinės saugos reikalavimus. Oro uostas yra padidinto pavojaus zona, todėl reikalavimai oro uostui ir jo administravimui yra nustatomi įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas konkurenciniais tikslais siekia riboti subjektų ūkinę – komercinę veiklą, nes sudaryti paslaugų teikimo sutartis yra atsakovo teisė, bet ne pareiga.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2004 m. spalio 22 d. antžeminio aptarnavimo ir atsargų tiekimo į orlaivius sutartimi atsakovas neįgaliotas spręsti dėl to, kiek degalų pylimo automobilių ieškovas turi teisę laikyti ir eksploatuoti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Sutartimi šalys susitarė tik dėl ieškovui priklausančių degalų pylimo automobilių laikymo oro uosto teritorijoje tvarkos ir jų eksploatavimo sąlygų bei atsakomybės ribų. Ieškovo reiškiamas reikalavimas nesusijęs su ieškovo ir atsakovo 2004 m. spalio 22 d. sudarytos sutarties vykdymu, nes degalų pylimo automobilių vietų suteikimo oro uosto teritorijoje galimybė kiekvienu atveju priklauso nuo sąlygų, reglamentuotų teisės aktais, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jis nuo 2004 m. spalio 22 d. turi teisę Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje laikyti neribotą skaičių degalų pylimo automobilių yra nepagrįstas. Oro uosto teritorija yra padidinto pavojaus zona, todėl reikalavimai tiekėjams reglamentuojami įstatymais. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 6 str. 2 d. numato, kad civilinės aviacijos, įskaitant antžeminę įrangą ir aviacijai teikiamas paslaugas, valstybinę priežiūrą vykdo Civilinės aviacijos administracija; 71 str. numato, kad antžeminių paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos tarptautiniuose oro uostuose tvarką ir sąlygas nustato susisiekimo ministras, o civilinės aviacijos administracija prižiūri ir kontroliuoja, kaip teikiamos antžeminės paslaugos oro uostuose. Atsakovas, kaip viešo administravimo subjektas, yra įgaliotas koordinuoti ir kontroliuoti oro uoste veikiančių įmonių, tame tarpe ir antžeminių paslaugų tiekėjų, veiklą bei užtikrinti civilinės aviacijos saugumą. Antžeminių paslaugų teikimo tvarka, sąlygos ir subjektai yra griežtai reglamentuoti teisės aktais, todėl ieškovo argumentas, kad jis pagal Antžeminio aptarnavimo ir atsargų tiekimo į orlaivius sutartį pats nuo 2004 m. spalio 22 d. turi teisę spręsti dėl Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje jo naudojamų degalų pylimo automobilių skaičiaus, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovo reikalavimo patenkinimas sukurtų atitinkamas pareigas ne tik atsakovui, tačiau ir kitiems teisės aktų numatytiems subjektams, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo įgaliotiems nustatyti antžeminių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, taigi ieškovo nurodytas jo pažeistos teisės gynimo būdas neadekvatus jo nurodytai teisei, kurią prašo apginti. Ieškovas pagal sutartį neturi teisės nuo 2004 m. spalio 22 d. neribotą laiką naudotis neribotu skaičiumi vietų degalų pylimo automobiliams laikyti Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje, nes ieškovo teisė tiekti antžemines paslaugas, jos apimtis bei įgyvendinimo būdai nenumatyti Sutartimi, o reglamentuoti atitinkamais teisės aktais, todėl tokia ieškovo teisė civilinės teisės numatytomis priemonėmis negali būti ginama. Teismas nevertino atsakovo veiklos kaip viešojo administravimo subjekto, nes to daryti neįgaliotas bendrosios kompetencijos teismas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „RSS Motors“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra nesusijęs su ieškovo ir atsakovo 2004 m. spalio 22 d. sudarytos sutarties vykdymu bei nepagrįstai nurodė, kad ieškovo teisė tiekti antžemines paslaugas ir jos įgyvendinimo būdai Sutartyje nenumatyti. Sutartimi šalys susitarė ne tik dėl ieškovui priklausančių degalų pylimo automobilių laikymo oro uosto teritorijoje tvarkos ir jų eksploatavimo sąlygų bei atsakomybės ribų, bet ir dėl ieškovo teisės vykdyti veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. 2005 m. lapkričio 7 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytos 2004 m. spalio 22 d. sutarties papildymo ir pakeitimo sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad oro uostas leidžia, o UAB „RSS Motors“ teikia antžeminio aptarnavimo paslaugas bei tiekia aviacinį benziną ir reaktyvinius degalus kaip atsargas orlaiviams. Vadinasi, tokiu būdu atsakovas ne tik leido vykdyti veiklą, bet ir įgijo pareigą ieškovui užtikrinti tinkamas sąlygas. Atsakovui suteiktos oro uosto administracijos teisės nesudaro pagrindo varžyti ieškovo veiklą labiau nei tai yra būtina, siekiant užtikrinti normalų oro uosto funkcionavimą ir saugumą. Konkurencijos taryba 2007 m. birželio 7 d. nutarime Nr. 2S-14 „Dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ konstatavo, kad atsakovas atitinka esminių išteklių valdytojui taikomus reikalavimus, todėl taikytini ir atitinkami reikalavimai dėl veiksmų, atliekamų kitų ūkio subjektų atžvilgiu, objektyvaus pateisinimo. Ieškovas turėjo teisę į vietą dviems degalų pylimo automobiliams laikyti Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje nuo tada, kai ieškovui atsirado būtinybė naudoti antrą degalų pylimo automobilį savo veikloje, t.y. nuo 2006 m. spalio mėnesio. Apeliantas pažymėjo, kad esant įstatymo spragai, taikytinos Taisyklių nuostatos. Taisyklių 46 punktas numato oro uosto administracijos pareigą paskirstyti oro uosto teritoriją įvairiems antžeminių paslaugų teikėjams, ir reglamentuoja vietų degalų pylimo automobiliams oro uosto teritorijoje laikyti suteikimo sąlygas. Atsakovui pareiga suteikti vietą degalų pylimo automobiliams laikyti kyla ne tik iš Sutarties, tačiau ir iš Taisyklių nuostatų. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog dėl to, kad ieškovo teisė teikti antžemines paslaugas, jos apimtis ir įgyvendinimo būdai nenumatyti Sutartimi, bet reglamentuoti atitinkamais teisės aktais, ieškovo teisė civilinės teisės numatytomis priemonėmis negali būti ginama. Apeliantas mano, kad jo pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar asmens teisė atsiranda sutartiniu ar norminio teisės akto pagrindu. Be to, ieškovas reikalauja ne vertinti atsakovo veiksmus, o pripažinti teisę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo atsakovo pareigų kaip tiesiogiai susijusių su ieškovo teisėmis ir ieškovo reikalavimų dėl teisės pripažinimo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „RSS Motors“ skundą motyvuodamas tuo, kad ieškovas kelia ne administracinį, o kilusį iš sutartinių teisinių santykių ginčą.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai savo teises kildina iš tarp šalių sudarytos sutarties. Sutarties esmė ir prasmė apsiriboja išimtinai oro uosto valdytojo leidimu (sutikimu) ieškovui teikti antžeminio aptarnavimo paslaugas bei tiekti aviacinį benziną kaip atsargas orlaiviams, ir iš to išplaukiančiomis kuro tiekimo sąlygomis ir atsakomybe. Tačiau ši Sutartis neapima ir negali apimti teisės į vietą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste degalų pylimo automobiliams laikyti, kadangi vietų suteikimo Vilniaus oro uosto teritorijoje galimybė kiekvienu atveju priklauso nuo tam tikrų sąlygų, reglamentuotų teisės aktais. Tai nulemia oro uosto kaip strateginę reikšmę turinčio objekto padėtis ir jam taikomi specialūs reikalavimai. Teisės į vietą, kaip tokios ieškovui pripažinimas reikštų suteikimą teisės pačiam savo nuožiūra spręsti kiek ieškovui yra reikalinga automobilių ir kiek jų laikyti, visiškai nepaisant ar objektyviai tai yra įmanoma ir ar tai neprieštaraus aviacijos saugumui. Be to, apskritai tokia teisė, kaip teisė į vietą oro uosto teritorijoje yra negalima, atsižvelgiant į tai, kad Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijai yra taikomas specialus teisinis režimas. Apeliantas nepagrįstai aiškina sutartį plečiamai bei subjektyviai remiasi jos nuostatomis. Atsakovas nepažeidė apelianto teisės verstis ūkine veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „RSS Motors“ nepagrįstai remiasi Konkurencijos tarybos nutarimu. Faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi. Šioje byloje negalima remtis Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklėmis, kadangi jos atsakovui yra taikomos tik nuo 2006 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu ieškovui tik nuo 2006-12-22, kuomet jis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-505 buvo patvirtintas antžeminių paslaugų teikėju.
Ieškovo UAB „RSS Motors“ apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Antžeminio aptarnavimo ir atsargų tiekimo į orlaivius sutartimi Nr. 3F-370, sudaryta 2004-10-22, atsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas leido ieškovui UAB „RSS Motors“ teikti antžeminio aptarnavimo paslaugas bei tiekti aviacinį benziną kaip atsargas bendrosios aviacijos orlaiviams (l. 13-16). Ieškovas UAB „RSS Motors“ nurodė, kad nuo 2006 m. gegužės mėnesio pradėjo teikti orlaivių aprūpinimo degalais paslaugas vienu degalų pylimo automobiliu. Bendrovė 2006 m. spalio 4 d. įsigijo ir parsigabeno iš gamyklos Lenkijoje antrą degalų pylimo automobilį, tačiau atsakovas – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas delsė suteikti priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią vietą antram degalų pylimo automobiliui laikyti. Dėl atsakovo įpareigojimo suteikti vietą specializuotam ieškovo automobiliui 2006-11-20 buvo iškelta civilinė byla. 2007-01-16 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. 3F-12/07, kuria atsakovas įsipareigojo leisti įvažiuoti į oro uosto teritoriją ir stovėti abiejų sutarties šalių suderintoje vietoje dviems UAB „RSS Motors“ degalų pylimo automobiliams (l. 63-64). Laikytina, kad tokiu sutarties sudarymu atsakovas realiai patenkino pradinio ieškinio reikalavimą. Patikslintu ieškiniu UAB „RSS Motors“ prašė pripažinti ieškovo UAB „RSS Motors“ teisę į tinkamą vietą ieškovo veikloje naudojamiems degalų pylimo automobiliams laikyti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nuo 2004 m. spalio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimą, pagrįstai nurodė, kad neapibrėžto skaičiaus tinkamų vietų suteikimas Vilniaus oro uosto teritorijoje ieškovo veikloje naudojamiems specializuotiems automobiliams negali būti kildinamas iš šalių 2004-10-22 sudarytos sutarties, bei priklauso ne tik nuo atsakovo Tarptautinio Vilniaus oro uosto, bet ir kitų kompetentingų institucijų sprendimų, susijusių oro uosto teritorijos, kaip padidinto pavojaus zonos, saugos reikalavimų užtikrinimu. Apeliantas savo neapibrėžtą teisę laikyti oro uosto teritorijoje paties nustatytą specializuotų automobilių skaičių nepagrįstai kildina tik iš 2004-10-22 sutarties. Šios sutarties bei jos vėlesnių papildymų dalyku laikytinas susitarimas dėl tam tikros ūkinės veiklos oro uosto teritorijoje, tačiau dėl šios veiklos konkrečių apimčių šalys nėra susitarę.
Apelianto argumentas, kad atsakovas, kaip oro uosto administratorius, nepagrįstai varžo ieškovo ūkinę komercinę veiklą labiau, negu tai būtina normaliam oro uosto saugumui ir funkcionavimui užtikrinti, tai prieštarauja konstituciniam verslo laisvės principui, laikytinas nepagrįstu. Verslo laisvė nėra absoliuti, priklausomai nuo pagrįstų visuomenės interesų ji gali būti ribojama licencijavimu, leidimais ir kitokiomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju galimi ieškovo verslo ribojimai yra susiję su oro uosto teritorijos, kaip padidinto pavojaus zonos, saugos reikalavimų užtikrinimu. Vietų specializuotiems automobiliams laikyti skyrimas neatsiejamas nuo teritorijos detaliojo plano parengimo. Saugos reikalavimus nustato ne tik atsakovas - VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas kaip administravimo subjektas, bet ir kitos kompetetingos institucijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad LR Aviacijos įstatymu aviacijos valdymas yra pavestas LR Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai, Susisiekimo ministerija ir civilinės aviacijos administracijai, todėl teismo sprendimu negali būti ieškovui suteikiamos teisės, kurias jis galėtų įgyti individualių administracinių aktų ir sutarčių pagrindu.
Apeliantas ydingai interpretuoja CK 1.138 str. 1 d. 1 p. numatytą pažeistų teisių gynybos būdą – pažeistų teisių pripažinimą, kuris teisės doktrinoje ir praktikoje yra suprantama kaip konkrečių materialių turtinių ar neturtinių teisių suteikimas (nuosavybės teisės, autorystės teisės, tėvystės ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįvardija konkretaus ieškinio dalyko – reikalavimo suteikti tinkamas vietas konkrečiam skaičiui automobilių laikyti oro uosto teritorijoje, bet siekia neapibrėžtų teisių gynimo, kurios kiekvienu konkrečiu atveju gali būti įgyjamos individualių administracinių aktų ir sutarčių pagrindu. Laikytina, kad ieškinyje nėra suformuluotas dalykas, o dėstomi argumentai dėl neapibrėžtų teisių pripažinimo tegali būti laikomi ieškinio pagrindu. Jei pareikštas patikslintas ieškinys būtų vertinamas kaip prevencinis, tai nėra esminio tokio ieškinio požymio – ieškovo teisių pažeidimo ieškinio pareiškimo metu nei nurodytos aplinkybės, kurios būtų prielaidos manyti, kad ateityje atsakovas sieks pažeisti ieškovo teises bei nėra nurodytas prevencinio ieškinio dalykas – reikalavimas pašalinti pažeidimus ar užkirsti jiems kelią (CK 6.255 str.).
Atmestinas apelianto argumentas, kad iki 2006-12-31 nebuvo reglamentuoti antžeminio aptarnavimo paslaugų teikėjų ir oro uosto administracijos santykiai, todėl atsiradusiai teisės spragai panaikinti turi būti remiamasi panašius teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-04-12 įsakymu Nr. 3-144 patvirtintomis Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklėmis, kurių 46 punktas nustato, kad oro uosto teritoriją, skirtą antžeminėms paslaugoms, oro uosto administracija, jei tai būtina, turi paskirstyti įvairiems tiekėjams, įskaitant naujus dalyvius, kad šie galėtų pasinaudoti savo teisėmis, bei leisti veiksmingą ir teisingą konkurenciją, remdamasi tinkamomis, objektyviomis, viešomis ir nediskriminuojančiomis taisyklėmis bei kriterijais. Minėtos taisyklės atsakovui buvo pradėtos taikyti nuo 2006 m. gruodžio 31 d., kai oro uostas pasiekė 1 mln. keleivių ribą, o ieškovui nuo 2006-12-22, kai jis LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-505 buvo patvirtintas antžeminių paslaugų teikėju. Tai savo pobūdžiu specialiam subjektų ratui taikytinas norminis teisės aktas, kurio taisyklės negali būti taikomas ieškovo nurodomų teisės spragų panaikinimui. Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios teisės normos, o kai nėra reikiamo teisinio reglamentavimo, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais (CPK 3 str. 5 d.).
Dėl Konkurencijos tarybos 2007-06-07 nutarimo Nr. 2S-14 „Dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 9 str. reikalavimams“ vyksta ginčai teismuose, todėl apeliacinio skundo argumentai minėtu nutarimu negali būti grindžiami.
Ieškovas šiuo metu nėra įgijęs daugiau degalų pylimo automobilių, nėra pareiškęs atsakovui dėl ketinimų savo veikloje daugiau jų naudoti, taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu būtų pažeidžiama kokia nors ieškovo teisė. Remiantis tokia faktine situacija, kai šalių sutartimi nėra apibrėžiamos atsakovo ūkinės komercinės veiklos ribos, ir kai realiai nėra ieškovo teisė pažeidžiama - teisės pažeidimas neįrodytas, ieškinį tenkinti nėra pagrindo (CPK 5 str.). Šioje civilinėje byloje ieškovas reikalavimų dėl atsakovo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto kaip viešojo administravimo subjekto konkretaus neteisėto veikimo ar neveikimo pareiškęs nebuvo, todėl jų nagrinėti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, be to, teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad dėl viešojo administravimo subjekto veiklos reikalavimai turėtų būti reiškiami ne bendrosios kompetencijos teisme, bet nagrinėjami iš viešojo administravimo teisinių santykių kylantiems ginčams nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.