Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. Upytės k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 140 str. 1 d., padarymu;

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kupiškio r. Raukštonių k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 140 str. 1 d., padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. ir A. M. 2012 m. spalio 2 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 19.00 val., Kupiškio r., Šimonių mstl., veikdami bendrininkų grupe, nepilnametį D. J. iš šonų paimdami už rankų, sakydami „vežam į mišką“, prieš D. J. valią nuvesdami ir įsodindami į automobilį „Ford Maveric“, v.n. (duomenys neskelbtini), nurodydami vairuotojui A. S. važiuoti į mišką ir nuvežus į Kupiškio r., Šimonių sen., Uogšilio k. ribose esančią miško aikštelę, neteisėtai atėmė D. J. laisvę, išlipus iš automobilio, E. Z. sudavė D. J. tris smūgius kumščiais į veido sritį, po to, nuvežus į Kupiškio r. (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą, A. M. sudavė D. J. vieną smūgį kumščiu į petį, vieną smūgį kumščiu į nosį, taip bendrais veiksmais su A. M. neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir nežymiai sutrikdė D. J. sveikatą, padarydami poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje.

Kaltinamasis E. Z. iš esmės kaltę pripažino, nurodė, jog dėl to, jog D. J. buvo pagrasinęs išžaginti jo dukterėčią, nusivežė į mišką, ten sudavė tris smūgius delnu į veidą bei parvežė į namus. Neneigia, jog vedant D. J. į automobilį, laikė jį paėmęs už striukės. Buvo tą dieną išgėręs.

Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog E. Z. nurodžius, kad D. J. grasino jo dukterėčią išžaginti, D. J. įsisodino į automobilį ir nusivežė į miškelį, kur matė, kaip E. Z. kelis kartus sudavė D. J. į veidą. Paskambinus A. K. ir pareikalavus parvažiuoti, grįžo į kaimą. Nepamena, ar grįžus ir išlipus iš automobilio sudavė D. J., tačiau neneigia, jog galėjo taip padaryti, tik dėl tuometinio girtumo visų aplinkybių nepamena. Žalą D. J. atlygino, jo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodoma šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis D. J. parodė, jog jam einant į parduotuvę prie jo priėjo A. B., pradėjo priekaištauti dėl A. K., kažkas paėmė už parankių, pasakė, jog „vežam į mišką“. Neneigia, jog galėjo A. K. pasakyti žodžius, kas sukėlė prie parduotuvės buvusių asmenų pyktį. Nuvežus į mišką ir išlipus iš automobilio, jam E. Z. sudavė 5-6 smūgius į veidą, A. M., kaip ir kiti asmenys, jo nemušė. Pabėgti nebandė, nes jį vežioję vyrai sakė, kad vis tiek jj pagaus. Grįžus į kaimą matė, kaip A. K. sudavė A. M., o šis pripuolė prie jo, D. J., ir smogė vieną smūgį į petį, vieną – į veidą. Visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pagarsinus nukentėjusiojo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino.

Liudytoja L. J. parodė, jog matė, kaip A. M. ir E. Z. vedė už parankių D. J. į A. K. automobilį ir išvažiavo. Nuėjusi į parduotuvę, kur dirbo D. J. motina D. S., klausė, ar ši matė, kas atsitiko, ši patvirtino ir parodė, jog dėl to paskambino į policiją. Po kurio laiko A. B. parvedė D. J. į parduotuvę, matė, jog D. J. yra sumuštas.

Liudytojas A. K. parodė, jog tą dieną vartojo alkoholį bei užmigo, kai paskambinusi D. J. motina D. S. pasakė, jog jos vaiką jam priklausančiu automobiliu kažkur išvežė. Paskambinęs A. M. pareikalavo parvažiuoti į kaimą. Parvažiavus A. M. į kaimą matė, jog su jais yra ir D. J., tačiau jis buvo nesumuštas, niekas prieš jį smurto kieme nenaudojo, tik priekaištavo, kad šis grasino išžaginti E. Z. dukterėčią A. K..

Liudytojas V. K. parodė, jog dėl D. J. pasakytų grasinimų A. K., D. J. buvo nuvežtas į miškelį, kur jam E. Z. sudavė į veidą. Ar kas daugiau sudavė, nematė, jis pats taip pat galynėjosi su D. J.. Neigia, jog D. J. buvo vedamas į automobilį, tačiau pripažįsta, jog kitų aplinkybių dėl girtumo nepamena.

Liudytojas A. B. neneigė kartu su kitais važiavęs į mišką, taip pat važiavo ir D. J., kuris yra grasinęs A. K.. Parodė, jog D. J. į automobilį atsisėdo patas, niekas jo už rankų nevedė, miške nematė, kad būtų smurtaujama prieš D. J., taip pat nematė, kad būtų smurtaujama prieš D. J. ir grįžus atgal į kaimą.

Liudytojas A. S. parodė, jog nuvažiavus į mišką jis nematė, kad D. J. būtų kas mušęs, taip pat nematė, kad prievarta D. J. būtų sodinamas į automobilį. Parodė, jog D. J. į mišką važiavo su jais dėl to, jog buvo pagrasinęs E. Z. dukterėčiai. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. S. paaiškino, jog juos pasirašė neskaitęs ir apklausoje nesakė, kad buvo smurtaujama prieš D. J..

Iš pareiškimo (b.l. 1) matyti, jog D. J. atstovė pagal įstatymą D. S. 2012-10-02 19:40 val. kreipėsi į policiją nurodydama, jog 2012-10-02 19:00 pas ją į darbovietę atėjęs sūnus D. J. buvo sumuštas, apie aplinkybes nieko neaiškino, tačiau ji pati tą pačią dieną apie 16:30 val. matė, kaip sūnų vedėsi E. Z. ir A. M.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 5-6, 7-10) matyti, jog iškart po pareiškimo buvo apžiūrėta vietovė prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Šimonyse, o 2012-10-17 apžiūrėta ir miško aikštelė, esanti apie 1,1 km nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Iš teisiamajame teismo posėdyje pagarsinto nukentėjusiojo D. J. apklausos protokolų matyti (b.l. 11-15), jog jis ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodė, jog į mišką pasiūlė vežti A. M., į automobilį jį vedė A. M. ir E. Z., nuvykus į mišką buvo sustoję kelis kartus, suaugusieji vartojo alkoholį, o E. Z. prieš jį – dar ir smurtą, sudavė apie 8 kartus, vėliau sugrįžus į (duomenys neskelbtini) k., A. M. sudavė du smūgius. Iš specialisto išvados Nr. G 1377/12(05) (b.l. 18) matyti, jog D. J. apžiūros metu nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiajame smilkinyje, paveikus kietais bukais daiktais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš teisiamajame posėdyje pagarsinto A. S. apklausos protokolo (b.l. 32-33) matyti, jog A. S. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodė matęs, kaip A. M. su E. Z. paėmę už parankių D. J. įsodino į automobilį. Iš blaivumo testo šaknelės (b.l. 34) matyti, jog E. Z. 2012-10-02 20:20 val. iškvepiamame ore nustatyta 2.84 promilės etilo alkoholio koncentracija. Iš atviro prisipažinimo (b.l. 37) matyti, jog E. Z. 2012-10-03 pripažino 2012-10-02 į automobilį įsodinęs D. J., tris kartus delnu sudavęs į ausį už tai, kad šis norėjo „išprievartauti“ jo dukterėčią, be to, matė, kaip A. M. gal du kartus sudavė D. J.. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 47-50) matyti, jog E. Z. parodė vietą, kur sutiko D. J., kur jį nuvežė bei kur jis D. J. sudavė keletą smūgių. Iš blaivumo testo šaknelės (b.l. 60) matyti, jog A. M. 2012-10-02 21:13 val. iškvepiamame ore nustatyta 2.22 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str. jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. Z. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, siekdami atkeršyti nukentėjusiajam už jo pasakytus grasinimus E. Z. giminaitei, paimdami už nukentėjusiojo rankų ir pasodindami į automobilį, nurodydami A. S. nuvežti juos į mišką bei laikydami miške tyčia neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, be to, suduodami nukentėjusiajam į galvą sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamųjų veika pagal BK 146 str. 1 d., 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Teismas nustatė, jog kaltinamieji suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu teigia, jog nukentėjusiojo įsėdimas į automobilį iš dalies buvo savanoriškas, tačiau nurodomos aplinkybės (pasakymas vežtis į mišką, vedimas už parankių, ką patvirtino liudytoja L. J., taip pat D. S. pareiškime nurodyta aplinkybė „išsivedė E. Z. ir A. M.“ (b.l. 1)) leidžia teigti, kad tai nebuvo savanoriškas įsėdimas, ir tokie kaltinamųjų veiksmai suvaržė nukentėjusiojo teisę laisvai judėti ir savarankiškai priiminėti sprendimus. Ta aplinkybė, jog nukentėjusysis aktyviai nesipriešino, nebandė pasprukti tiek vedant jį į automobilį, tiek nuvykus į mišką, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 146 str. 1 d., užtenka konstatuoti, kad tai buvo padaryta prieš nukentėjusiojo valią ir truko tam tikrą laiką. Tuo labiau, jog net ir nebūnant tokio amžiaus, kaip nukentėjusysis (nepilnametis), sudėtinga būtų priešintis dviems suaugusiems ir nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims, kurie, be to, kad buvo ganėtinai agresyvūs, buvo lydimi ir kitų keturių suaugusių asmenų, savo veiksmais netiesiogiai pritarusiems kaltinamųjų elgesiui. Tačiau iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog nukentėjusiajam E. Z. sudavė ne mažiau 8 smūgių: tos aplinkybės, jog buvo suduoti daugiau nei 8 smūgiai, nepatvirtino pats nukentėjusysis, be to, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nepatvirtino ikiteisminio tyrimo nurodomus automobilio ne vienkartinius sustojimus ir važiavimus per kelias vietas, šių aplinkybių nenurodė nei vienas iš kaltinamųjų bei su jais buvusių asmenų, be to, pats E. Z. po įvykio pripažinęs kaltę ir atviru prisipažinimu išdėstęs trumpas aplinkybes teigė, jog sudavė tris smūgius, tai, kad sudavė tris smūgius, tvirtino ir teisme, specialisto išvadoje nenurodyta, kad yra užsifiksavę ne mažiau 8 smūgių, todėl teismas pripažįsta, jog neabejotinai yra nustatyta, kad kaltinamasis sudavė 3 smūgius. Dėl kitų smūgių yra pagrįstos abejonės ir prielaidos, tačiau kaltinimai abejonėmis ir prielaidomis negali būti grindžiami. Šis smūgių pašalinimas esminių faktinių bylos aplinkybių nepakeitė, kaltinamųjų padėties nepablogino, teisių nesuvaržė. Taip pat teismas laiko, jog yra nustatyta, kad A. M., grįžus į (duomenys neskelbtini) kaimą, sudavė nukentėjusiajam du smūgius kumščiu (vieną smūgį į petį, antrą – į veidą). Teisminio nagrinėjimo metu A. M. teigia, kad jis šio smurto atvejo nepamena, tačiau pripažino, jog gali neprisiminti dėl pavartoto alkoholio, nukentėjusysis kategoriškai teigė, jog smūgiai buvo suduoti, tai, kad smūgius A. M. sudavė, netiesiogiai patvirtina ir kito kaltinamojo E. Z. kitą dieną po įvykio rašytas atviras prisipažinimas, kad matė, kaip A. M. smurtavo prieš D. J., nors šis tuo metu dėl šios aplinkybės nebuvo apklaustas, todėl pripažįstama, jog aplinkybė dėl A. M. panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį yra nustatyta. Kitų kartu su A. M. ir E. Z. asmenų parodymai, jog A. M. nenaudojo smurto prieš D. J., atmetami atsižvelgus į liudytojų statusą, būseną (vyko kartu su kaltinamaisiais, iš esmės pritarė jų nusikalstamiems veiksmams, buvo apsvaigę nuo alkoholio), be to, neigė neabejotinai nustatytą aplinkybę, jog į automobilį D. J. buvo vedamas už parankių, o neįlipo savanoriškai ir savo valia.

Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad iš esmės pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam E. Z. už padarytas nusikalstamas veikas atsižvelgiama į veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį: padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimas (BK 11 str.), nukreipti į kito asmens sveikatą, laisvę, padaryti prieš nepilnametį asmenį, tačiau taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, jog paties nukentėjusiojo elgesys su kaltinamojo dukterėčia nebuvo tinkamas ir atitinkantis padoraus ir mandagaus elgesio kriterijus. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra gan jauno amžiaus (2013-04-06 suėjo 27 m.), yra bedarbis, vedęs, augina tris nepilnamečius vaikus (b.l. 51), anksčiau teismo neteistas (b.l. 53), nebaustas administracine tvarka (b.l. 54), seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, kaip nesitvarkantis, linkęs vartoti alkoholį, yra ūmaus būdo ir su ribotu atsakingumo ir pareigingumo jausmu prieš vaikus, šeimą (b.l. 59). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam už BK 140 str. 1 d. skirti laisvės apribojimo bausmę, už BK 146 str. 1 d. – baudą, bausmių dydžius nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo, paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. pagrindais, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Nors prokuroras prašo taikyti bausmių sudėjimą, atsižvelgus į tai, jog šios veikos viena kitos atžvilgiu sudaro idealiąją sutaptį (tais pačiais veiksmais ir tuo pačiu tikslu padaryta veika, atitinkanti dviejų nusikalstamų veikų požymius), taikomas bausmių apėmimas.

Kadangi kaltinamasis A. M. iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą (b.l. 151-152), nukentėjusysis D. J. kaltinamajam A. M. pretenzijų neturi, jie susitaikė, kaltinamasis yra neteistas (b.l. 74), yra dirbantis (b.l. 77), seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 81), Šimonių miestelio bendruomenės ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l. 93- 94), duomenų, kad A. M. toliau daro teisės pažeidimus, nėra, daroma išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant nustatytoms visoms Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms ir pagrindams, kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o pati baudžiamoji byla nutraukiama. Nors prokuroras prašo netaikyti BK 38 str. numatyto instituto, nes kaltinamasis du kartus baustas už tyčinius administracinius teisės pažeidimus (b.l. 75-76), negalima nesutikti su kaltinamojo A. M. gynėjo teiginiais, jog ta aplinkybė negali būti kliūtis nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam susitaikius, jeigu prieinama išvada, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs visą pateiktą kaltinamąjį A. M. charakterizuojančią medžiagą, jo paaiškinimus teisme, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., jam yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, manoma, jog ši poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos trukmę, A. M. taikomos minimalios įmokos dydis parenkamas artimas minimaliam, numatytam BK 71 str. – 6 MGL dydžio, arba 780 Lt dydžio, sumokant ją per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d., iš kaltinamųjų E. Z. ir A. M. priteisiama valstybei po 120 Lt nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje (b.l. 157).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

n usprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 5 mėn. (penkis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. (penkiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL (dešimties gyvenimo lygių), arba 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 5 mėn. (penkis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 val. (penkiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2012-10-02 iki 2012-10-03 (vieną parą), ir laikyti jį atlikusiu dvi laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą E. Z., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 140 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. J. (Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindais), ir baudžiamąją bylą A. M. atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., A. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - 6 MGL (šešių minimalių gyvenimo lygių), arba 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų), įmoką į nukentėjusių asmenų nuo nusikaltimų fondą (į fondą mokėti LR teisingumo ministerijai, a.s. Nr. LT26 7300 0100 0245 5919, bankas ,,Swedbank”, AB, banko kodas 73000), įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. M., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš E. Z. ir A. M. valstybei po 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.