Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir jo gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu gyvena skyrium jau 8 metai. Atsakovas neteko darbo, pradėjo vartoti alkoholį, triukšmauti, smurtauti. Turi du pilnamečius vaikus ir nepilnametį vaiką, kuris nėra atsakovo biologinis tėvas, jo neaugino. Santuokinio gyvenimo negyvena. Vaiko išlaikymui prašo po 150,00 Eur per mėnesį. Atsakovas žino, jog B. B. yra gimęs. Vaikas žino, kas jo tėtis. Atsakovas nebendrauja su vaiku. Dėl atsakovo turimų įsiskolinimų ieškovė sužinojo parengiamojo teismo posėdžio metu ir teigė, kad tai yra jo asmeninės prievolės.

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo šeimos nariui – motinai A. B.. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovas tinkamai informuotas.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką trečiasis asmuo buvo informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo esant šalių kaltei.

Byloje pateiktas įrodymas – santuokos liudijimas patvirtina, jog ieškovės L. B. ir atsakovo S. B. santuoka buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2444 (e. b. l. 9).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio pagrindą ir reikalavimus. Patvirtino, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo faktiškai iširusi, sutuoktiniai nuo 2007 m. kartu negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio dėl nuolatinio atsakovo girtavimo, barnių šeimoje ir smurto prieš ieškovę. Ieškovė paliko sutuoktinį, išėjo iš bendrų jų namų ir su atsakovu 8 metus gyvena skyrium. Teismui patvirtino, kad santuokos išsaugoti nebeįmanoma.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Teismas, susipažinęs su patikslintame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės paaiškinimais, daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, todėl bendras šeimyninis gyvenimas negalimas. Dėl šių aplinkybių šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai).

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės: ieškovei L. B. - „B.“, atsakovui S. B. - „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).

Esant pateiktiems įrodymams, kad šalys santuokoje neįgijo turto, kuris būtų dalintinas santuokos nutraukimo metu (e. b. l. 15, 16, 17, 78, 79, 80), teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šio su santuokos nutraukimu susijusio klausimo nesprendžia (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje pateikti įrodymai – vaikų gimimo liudijimai (e. b. l. 10, 11, 12) patvirtina, jog ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje yra gimė trys vaikai, iš kurių B. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametis.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio B. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, B. B. gyvena su ieškove (e. b. l. 13), atsakovas, gavęs ieškinį ir kitus dokumentus, nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių nepilnamečio B. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove L. B..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 150,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog nepilnametis vaikas B. B. nėra biologinis atsakovo vaikas, pasak ieškovės, atsakovas šį faktą žino, tačiau atsakovo tėvystės nepilnamečio vaiko atžvilgiu neginčijo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė, kokias turi galimybes teikti išlaikymą vaikui, nepateikė jo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos aprangai, mokymo priemonėms ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį.

Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog jos gaunamos pajamos (darbo užmokestis) per mėnesį sudaro apie 388,10 Eur (e. b. l. 14, 77). Valstybės įmonės „Registrų centras“ informacija patvirtina, jog ieškovė nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 78). Duomenys iš transporto priemonių registro (e. b. l. 16) patvirtina, jog ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių.

Atsakovas teismui duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Teismui pateikti duomenys iš viešųjų registrų patvirtina, kad atsakovas neturi įgijęs nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (e. b. l. 78, 80). Sodros duomenimis atsakovas niekur nedirba (e. b. l. 88).

Bylos nagrinėjimo metu teismui ištyrus ir įvertinus rašytinius įrodymus, ieškovės duotus paaiškinimus bei tai, kad atsakovas visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui, reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo yra pagrįstas. Vaiko minimalių būtiniausių poreikių užtikrinimui, kurie vaikui augant didėja, nesant duomenų dėl tėvystės nuginčijimo, atsižvelgiant į minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, duomenis apie atsakovo turtinę padėtį bei atsakovo darbingą amžių, nesant įrodymų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie galėtų apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui B. B. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išvadą byloje teikianti institucija išvadoje (e. b. l. 85) nurodė, jog neprieštarauja ieškinio reikalavimui priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 150,00 Eur per mėnesį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos metu nustatytus nepilnamečio vaiko poreikius, jo amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, jog atsakovo mokėtina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur per mėnesį yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, jog pati ieškovė sūnaus išlaikymui taip pat turi skirti ne mažesnio dydžio išlaikymo sumą.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio B. B. motina ieškovė L. B. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisme duotų byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų, tarp ieškovės ir atsakovo nekyla ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovas prieštaravimų šiuo klausimu neišreiškė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku jokio bendravimo nepalaiko. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko ir atsakovo maksimalią bendravimo tvarką, kurią bylos šalys derins tarpusavyje bendru sutarimu, atsižvelgdami į nepilnamečio sūnaus interesus. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimą, bylos duomenis bendravimo tarkos nustatymo kontekste, nesant duomenų, susijusių su nepilnamečio vaiko ir atsakovo santykių priešiškumu, daro išvadą, kad atsakovas su nepilnamečiu B. B. po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bendraus maksimaliai ir, atsižvelgdami į vaiko interesus, bendravimo tvarką suderins tarpusavyje bendru sutarimu. Tokia bendravimo tvarka, teismo nuomone, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų ir užtikrins atsakovo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei gyvenime.

Dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Byloje nustatyta, jog atsakovas S. B. santuokos nutraukimo metu turi įsipareigojimus kreditorėms: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (dėl piniginės baudos) ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dėl piniginio išieškojimo) (e. b. l. 23-26).

Kreditorė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į patikslintą ieškinį neprieštaravo, kad atsakovo 139,35 Eur įsiskolinimas būtų pripažintas atsakovo asmeniniu įsipareigojimu. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismui nustačius, jog atsakovo įsipareigojimai kreditorėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra susidarę dėl atsakovui paskirtų baudų už teisės nusižengimus, darytina išvada, jog prievolės šiems kreditoriams yra asmeninės atsakovo prievolės, po santuokos nutraukimo vykdytinos iš asmeninio atsakovo turto (CK 3.115 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinio reikalavimus visiškai ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (e. b. l. 81-82, 83, 120-121) pagrindu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 115,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis), bei 590,60 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos.

Valstybė šioje byloje patyrė 6,97 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1994 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2444, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. B. palikti santuokos metu turėtą pavardę „B.“, atsakovui S. B. palikti pavardę „B.“.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui (2019 m. rugpjūčio 13 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus B. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina, ieškove L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) maksimalią bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, kuri atsižvelgiant į vaiko interesus, derintina tarp ieškovės ir atsakovo bendru sutarimu.

Asmeninėmis S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis pripažinti prievoles kreditorėms: 1) prievolę pagal 2017 m. sausio 25 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 100,52 Eur; 2) prievolę pagal 2016 m. rugsėjo 13 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 139,35 Eur.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 115,50 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio, 6,97 Eur (šešis eurus 97 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, bei 590,60 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų 60 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.