- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-24
- Bylos Nr.
- N1-62-239/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00874-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Civilinis ieškovas
- O. M.
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asm. kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirba, nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir BK 146 str. 2 d.;
K. S. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir BK 146 str. 2 d.;
J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asm. kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbai nesimoko, nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
2010-04-27 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.- laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir BK 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji 2010-12-04, apie 17 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, R. K. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl priešiškų asmeninių santykių su G. M. kilusio konflikto metu, K. S. tyčia sudavus rankomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį, po to D. B. ir K. S. sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip 8 smūgius į nugarą, šonus, galvą ir nutempus jį į virtuvę, D. B., K. S. ir J. S. visi kartu kojomis sudavė G. M. ne mažiau kaip 8 smūgius į veido sritį, šonus, tokiu būdu,- bendromis pastangomis kaltinamieji padarė nukentėjusiajam kraujosruvas apie abi akis, apatinio žandikaulio dešinės pusės bei apatinės lūpos sumušimą - nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Taip pat D. B. ir K. S. panaudodami smurtą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o būtent:
kaltinamieji 2010-12-04, apie 17 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, R. K. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl priešiškų asmeninių santykių su G. M. kilusio konflikto metu, sugriebė nukentėjusįjį už rankų ir prieš jo valią, grasindami jog išveš į mišką, išvilko G. M. į lauką, kur suduodami smūgius rankomis nukentėjusiajam į galvos sritį, įmetė jį į automobilio Honda Civic valst Nr.(duomenys neskelbtini), registruoto R. M. vardu, bagažinę ir ten jį uždarė, tokiu būdu, D. B. ir K. S., veikdami bendromis pastangomis, panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai atėmė G. M. laisvę, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.
kaltinamasis 2010-12-04 apie 17 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. K. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė G. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia 6303 400 Lt vertės, tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajam 400 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d
Kaltinamieji D. B., J. S. ir K. S. kaltais prisipažino pilnai ir parodė, kad 2010-12-04 dienos metu visi kartu su G. B. žvejojo (duomenys neskelbtini) ant ežero, esančio netoli G. K. namų. Kai J. S. paskambino G. K. ir pakvietė užsukti pas jį į namus-visi vaikinai su D. B. priklausančiu automobiliu Honda Civic valst Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, registruotu sesers R. M. vardu, nuvažiavo pas G. K. į namus. Automobilį pastatė pas G. K. kieme. G. K. jau buvo išgėręs. Pas jį namuose svečiavosi G. M., kurį jie visi pažinojo. Pastarasis irgi buvo išgėręs. Atvažiavus kaltinamiesiems, visi kartu toliau gėrė. Išgertuvių metu G. M. kalbėjo, kad norėjo padegti T. S., nes jis iš G. M. pavogė cigaretes. Tai išgirdę, kaltinamieji nutarė atkeršyti G. M.. Pirmas G. M. smūgius sudavė D. B.. Sudavė apie 2-3 kartus į veidą ir išėjo į lauką. Kambaryje liko K. S. ir J. S.. Ar jie mušė G. M.-D. B. nežino. Kaltinamasis K. S. parodė, kad D. B. išėjus į lauką, jis sudavė keletą smūgių G. M., nors gerai ir neprisimena, nes buvo girtas. Sugrįžęs į vidų, D. B. pamatė, kad G. M. guli ant žemės. Visi kartu ištempė G. M. į virtuvę. Virtuvėje dar visi kaltinamieji sudavė smūgius G. M.. Pastarasis prašė nemušti jo, smūgių sudavimo metu užsidengdavo ranka veidą. Iš virtuvės visi trise išvilko G. M. į lauką.. Kaltinamieji sutinka, kad grasino G. M. jį išvežti į mišką. D. B. su K. S. įkėlė G. M. į mašinos, su kuria atvažiavo, bagažinę. Ar buvo uždarę mašinos bagažinės dangtį-neprisimena. Išbėgus G. K. į lauką ir pasakius, kad atvažiuoja policija, kaltinamieji iškėlė G. M. iš mašinos bagažinės, kažkas nuvedė ir paguldė G. M. į lovą. J. S. parodė, kad telefoną Nokia jis rado lauke, prie namų. Žinojo, kam priklauso telefonas. Rastą telefoną pasiėmė ir juo naudojosi. Dėl padaryto nusikaltimo visi kaltinamieji gailisi, žada ateityje nenusikalsti. Iš aplinkinių sužinojo, kad G. M., dirbdamas Anglijoje žuvo. Su kaltinamojo motina susitaikė, jos atsiprašė, iš dalies atlygino padarytą žalą, o dėl likusios žalos dalies atlyginimo susitarė, prašo baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.
Byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų D. B., K. S. ir J. S. pilno savo kaltės pripažinimo, kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. M. apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. M.-jos sūnus. 2010-12 -03 vakare sūnus G. negrįžo į namus, nes liko nakvoti pas savo draugą G. K., su kuriuo yra pažįstami. 2010-12-04 vakare, apie 21 val. sūnus G. grįžo į namus. Buvo matyti, kad yra labai sumuštas- jo veidas ir kūnas buvo padengti kraujosruvomis, jis atrodė išgėręs. Kadangi sūnui buvo silpna, su juo nebendravo, o jis nuėjo ir atsigulė į savo lovą. Kitą dieną sūnus papasakojo, kad jam būnant pas G. K., kur vartojo alkoholį, atėjo K. S., D. B., J. S. bei G. B.. Sūnus pasakojo, kad išgertuvių metu kilus konfliktui jį ėmė mušti D. ir K., ar jį mušė kitas G., atėjęs su K. ir D., sūnus neminėjo. Sakė, kad D. ir K. jį sumušę už kojų ištempė į kiemą ir įmetė į automobilio bagažinę. Sakė, kad girdėjo kaip vaikinai vienas kitam sakė, kad jį nuveš į mišką ir pririš. Sūnus sakė, kad nežino kaip ilgai išbuvo bagažinėje, nes ten jį įmetus, jis prarado sąmonę. Iš automobilio bagažinės jį iškėlė G. K.. Sūnus su savimi turėjo du mobiliuosius telefonus –„Nokia“, - modelio nepamena, juodos spalvos korpusu, o kitą- 6303 Classic. Taip pat sūnus prie savęs turėjo ir pinigų. Nukentėjusioji pastebėjo, kad abiejų telefonų ir piniginės sūnus su savimi neturėjo. Ji paskambino K. ir paprašė kad ji paieškotų telefonų ir piniginės. Tą patį vakarą K. paskambino ir pasakė, kad rado sūnui priklausančią piniginę ir vieną iš telefonų. Piniginėje buvo 50 Lt kupiūra bei dar virš 100 Lt., kiek tiksliai nepamena. Sūnus nesakė, kad trūksta pinigų. Kadangi sūnus blogai jautėsi, todėl po kelių dienų kreipėsi į Vilniaus GPUL, kur buvo apžiūrėtas medikų ir išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. 2010 m. gruodžio mėn. sūnus G. išvyko į Angliją uždarbiauti, tačiau 2011-01-21 mirė dėl darbe patirtos galvos traumos. Kadangi visi kaltinamieji jos atsiprašė, pareikštą civilinį ieškinį mažina iki 3000,00 Lt. K. S. ir D. B. jai atlygino po 1000,00 Lt kiekvienas, o kaltinamasis J. S. jai atlygino 500,00 Lt. Dėl likusios žalos dalies atlyginimo ji su kaltinamaisiais susitarė. Prašo baudžiamąją bylą visų kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti, kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiąja. (b.l. 31-32,33-34)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2010-12-04, apie 17 val, jam būnant pas G. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pas G. atėjo D. B., K. S., G. B.. G. M. santykiai su D. B. ir K. S. jau anksčiau nebuvo geri. Išgertuvių metu prasidėjo šių vaikinų priekaištai jo atžvilgiu. Tada visa tai peraugo į konfliktą , kurio metu vieni kitų atžvilgiu su D. B. ir K. S. ėmė vartoti necenzūrinius žodžius. Tai girdėdamas G. K. ėmė priekaištauti vaikinams ko jie čia atvažiavo, taip pat žodžiais bandė apginti jį. Tuo metu D. B. atsikėlęs nuo kėdės priėjo prie G. K. ir sudavė keletą kartų ranka į galvos sritį, po ko G. nukrito ant grindų. Tai pamatęs G. M. bandė rankomis atskirti vaikinus, kad nekiltų muštynės ir tuo metu pajuto iš nugaros smūgius ir išgirdo K. S. klausiant-ką jis gina. G. M. buvo suduota ne mažiau 6 smūgių į galvos sritį. Po suduotų smūgių jis nukrito nuo sofos ant grindų. Tuo metu jo sąmonė buvo aptemusi, tačiau pajuto, kad yra spardomas kojomis į nugarą, šonus, galvos sritį, tačiau galvą dar spėjo užsidengti rankomis. Smūgių buvo suduota ne mažiau aštuonių. Kas sudavė smūgius negali pasakyti, tačiau mano, kad buvo spardomas ne vieno K. S., bet ir D. B., kadangi juto kad vienu metu suduodama daug smūgių. Tada pajuto kad vaikinai ėmė jį tempti sugriebę už drabužių iš kambario į virtuvę. Jis tam priešinosi spardydamasis ore kojomis, tačiau kaltinamieji K. S. ir D. B. vis tiek jį ištempė į virtuvę. Ten G. M. gulint ant nugaros, abu vaikinai kojomis spyrė jam į veidą, šonus ne mažiau 8 kartų ir tuo metu K. ėmė sakyti D. ,,vežam į mišką, užmušim“. Tada abu vaikinai ištempė jį į lauką, kur kieme stovėjo automobilis, jis galėjo būti D. B. žalsvos spalvos, Honda Civic Coupe modelio. Nukentėjusysis priešinosi bandydamas spardytis, kad vaikinai neįkeltų į automobilį ir tuo metu jie abu sudavė jam keletą kartų į galvos sritį ir, suėmę už drabužių, įkėlė į mašinos bagažinę ir bandė uždaryti bagažinės dangtį. Jis iškišo vieną ranką per bagažinės kraštą, kad vaikinai neuždarytų dangčio, tačiau D. pasakė, kad patrauktų rankas, kitaip dangčiu nukirs pirštus. Jis patraukė ranką ir tuo metu vaikinai uždarė bagažinę, o jis prarado sąmonę, todėl negali pasakyti kiek laiko prabuvo bagažinėje, kai pajuto jog kažkas plekšnoja per veidą. Tai buvo G. K.. Šalia jo nieko nebuvo. Jis padėjo išlipti iš bagažinės ir nuvedė jį į namus, kur G. M. kambaryje atsigulė ant lovos. G. išėjus iš kambario, lauke išgirdo balsus, kuriuos atpažino kaip K. S. ir G. K.. Jie kažką rėkavo. Išsigandęs kad vėl nebūtų sumuštas pasislėpė kambaryje buvusioje spintoje. Išgirdęs, kad netrukus triukšmas nurimo, jis išlipo iš spintos ir vėl atsigulė į lovą, tačiau ne G. K. kambaryje, o kitame kambaryje. Netrukus ten atėjo D. B., kuris , sakydamas, kad jam nieko nėra, kad pasveiks, ranka sudavė į veido sritį vieną kartą. Girdėjo kad tuo metu K. mama ėmė rėkti, kad iškvietė policiją ir D. B. apsisukęs išėjo iš kambario. Vaikinai daugiau jo nemušė. Po kiek lako atvyko R. K. iškviesti medikai ir jų buvo išvežtas į Trakų ligoninę. Ligoninėje pastebėjo, kad nėra piniginės 20 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono Nokia 1209 100 Lt vertės, mobilaus telefono Nokia 6303 Clasic, -jo vertė 400 Lt. Mano, kad šie daiktai galėjo iškristi vaikinams jį tempiant suėmus už drabužių, kadangi kelnių kišenės buvo plačios. Po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis į namus. Kitą dieną mamai O. M. paskambino R. K. ir pranešė, kad rado G. M. piniginę bei mobilų telefoną Nokia 1209.. Pastebėjo, kad piniginėje nėra ten buvusių 60 Lt. Brolio neklausė prie kokių aplinkybių buvo rasti šie daiktai. 2010-12-07 nepraėjus skausmams jis kreipėsi į Vilniaus VGPUL, kur buvo apžiūrėtas medikų ir išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Mano, kad vaikinų būtų išvežtas į mišką, tačiau jiems tai padaryti sutrukdė G. K.. (b.l. 8-9,10-11 ).
Sutinkamai su byloje esančiu Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės skubiosios traumatologinės pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapu Nr. 41935 matyti, kad G. M. į šią įstaigą kreipėsi 2010-12-06, 19.20 min. Minėto apžiūros lapo 22, 23 p. „Traumos aplinkybės“, „Sužalojimo pobūdis“ nurodyta, kad buvo „sumuštas“, (duomenys neskelbtini) sumušė chuliganai“ (b. t. 1, l. 21).
Sutinkamai su 2011-03-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 637/11 (01), G. M. nustatyta kraujosruvos apie abi akis, apatinio žandikaulio dešinės pusės bei apatinės lūpos sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, tikėtina suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Konstatuoti sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą. (b. t. 1, l. 26-28).
2010-12-12 nukentėjusysis G. M. pateikė mobilaus ryšio telefono Nokia 6303 Classic, imei Nr. (duomenys neskelbtini), dėžutę, piniginę ir mobilaus ryšio telefoną Nokia 1209 (b. t. 1,l. 14), kurie buvo apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajam G. M. (b. t. 1, l. 15-16, 17).
Iš byloje esančių nukentėjusiojo G. M., asm. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) asmens duomenų matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) mirė (b. t. 1, l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) jai priklausančiame name. 2010-12-03 pas sūnų G. į svečius atvyko jo draugas G. M.. Tą naktį G. liko nakvoti pas juos. Sekančią dieną, jau po pietų liudytoja atsigulė antrame namo aukšte, savo kambaryje. Jokio triukšmo ar riksmų negirdėjo. Po kiek laiko, jau buvo prieblanda ir nuo gatvės apšvietimo stulpų buvo pakankamai šviesu, ji ėmė lipti laiptais iš antro aukšto į pirmą ir pažiūrėjusi per laiptinėje esantį langelį pamatė, kad kieme stovi žalios spalvos automobilis, kurį atpažino kaip (duomenys neskelbtini) gyventojo D. B.. Taip pat pamatė kad tuo metu prie automobilio dviese velka žmogų. Atpažino kad vienas iš velkančiųjų buvo K. S. gyvenantis (duomenys neskelbtini), o kitas - D. B.. Jie dviese suėmę už rankų, iš skirtingų pusių, vilko žeme G. M., kurį atpažino pagal drabužius, kūno sudėjimą. Matė, kad privilkę G. prie D. B. automobilio, vienas iš jų atidarė automobilio bagažinės dangtį, ir į automobilio bagažinę tiesiog įmetė G. M. ir uždarė bagažinės dangtį. Kad jie būtų sudavę G. smūgius, ar kad jis būtų priešinęsis vaikinams, nematė. Tai pamačiusi ji labai išsigando ir šaukdama sūnui kad žmogų krauna į bagažinę, laiptais nubėgo atgal į antrą aukštą, kur iš savo mobilaus telefono paskambino į policiją ir pranešė apie tai ką matė. Jau nulipusi į pirmą aukštą pamatė, kad namo virtuvėje stovi D. B. ir K. S.. Buvo matyti, kad jie yra išgėrę. Nei sūnaus, nei G. M. ten nebuvo. JI paklausė kas vyksta ir D. B. pasakė, kad nepyktų, kad nieko nevyksta. Tada jiems pasakė kad iškvietė policiją ir abu vaikinai, tai išgirdę, išėjo iš namų į lauką. Ji uždarė lauko duris, tačiau nepamena ar jas užrakino. Matė, kad virtuvėje išvartytos kedės, kitas buities inventorius. Ji per verandos langą bei per laiptinės langą žiūrėjo ką darys vaikinai ir pamatė kad sėdę į D. B. automobilį, jie išvažiavo. Tada nuėjo į svetainę kur pamatė sūnų stovintį kambaryje, o G. M. gulintį lovoje. Buvo matyti, kad G. labai sumuštas, ypač veidas, iš kairės ausies bėgo kraujas, visas veidas buvo mėlynas nuo sumušimų. Kad sūnus būtų buvęs sumuštas-nepastebėjo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pamatę G. M. iškvietė medikus. Atvykus greitosios med. pagalbos darbuotojams sūnus kartu su G. išvyko greitosios med. pagalbos automobiliu. Kitos dienos rytą jai paskambino G. M. mama O. M., kuri paklausė ar pas ją namuose nėra jos sūnaus G. mobilaus ryšio dviejų telefonų bei piniginės. Tą pačią dieną mobilaus ryšio telefoną Nokia modelio, juodos spalvos korpusu ji rado sūnaus kambaryje ant grindų už sofos lovos, taip pat ten rado ir piniginę , joje atidariusi matė, jog yra pinigų- 100 Lt kupiūra, 20 Lt kupiūra ir monetomis apie 10 Lt. Apie tai telefonu pranešė G. M. motinai. Tą pačią dieną atvažiavo G. M. brolis ir daiktus pasiėmė. (b.l. 43-44,45 )
2011-08-05 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. K. įvykio vietoje,-gyvenamajame name bei jo kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nurodė vietą, kur 2010-12-04 stovėjo D. B. priklausantis automobilis Honda Civic, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė langą, esantį antrame namo aukšte, pro kurį matė, kaip D. B. ir K. S. nutempę G. M. iki minėtos automašinos, įkėlė į mašinos bagažinę ir ją uždarė (b. t. 1, l. 46-51).
Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-12-03 pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvyko draugas G. M. gyv. (duomenys neskelbtini). Jie abu vartojo alkoholinius gėrimus ir G. liko nakvoti pas jį namuose. 2010-12-04 ryte jie taip pat vartojo alkoholį ir jo jau buvo išgėrę nemažai- apie du butelius 0,5 ltr talpos degtinės, kai apie 17 valandą pas jį atvažiavo D. B., K. S., G. B.. Atėjusieji buvo truputį išgėrę. Vaikinai atsinešė 1 butelį vyno ir, susėdę visi išgerdinėjo. Išgertuvių metu prasidėjo konfliktas dėl to, kad K. S. ėmė priekaištauti G. M., kad jis, neva, išdavė kažkokius brakonierius, G. tai neigė ir tarp jų kilo ginčas, kurio metu, kiek pamena, D. B. sudavė G. M. kumščiu į veidą, kiek kartų – nepamena. Tada prie jo prisijungė ir K. S. ir abu ėmė mušti rankomis ir spardyti kojomis G. M. į įvairias kūno vietas, tačiau kiek smūgių buvo suduota G. K. negali pasakyti, nes nepamena, tačiau tikrai daugiau nei keletas. G. B. į konfliktą nesikišo ir kiek pamena iš namų išėjo. G. K. bandė juos išskirti, tačiau K. S. ir D. B. ėmė mušti G. K., suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek kartų sudavė nepamena, tačiau buvo tikrai daugiau nei keletas. Dėl suduotų smūgių jis nukrito ant grindų, kur vaikinai sudavė jam smūgius kojomis daugumoje į galvos sritį ir jis prarado sąmonę. Kai sąmonę atgavo, pamatė, kad kambaryje vaikinų nėra., o tuo metu atėjusi mama R. K. sušuko kad vaikinai kiša G. į automobilio bagažinę. Pagriebęs peilį iš virtuvės stalčiaus, kad juo pagąsdinti vaikinus, G. K. išbėgo į kiemą. Kiemas buvo gana gerai apšviestas, kadangi lauke buvo įjungtas kiemo apšvietimas. Matė, kad kieme šalia namo stovi automobilis Honda Civic, žalios spalvos, priklausantis D. B.. Šalia automobilio bagažinės stovėjo D. B. ir K. S.. Vairuotojo pusės durelės buvo pilnai atidarytos. Automobilio bagažinės dangtis buvo uždarytas, tačiau suprato kad bagažinėje yra G. M., kuris šaukėsi pagalbos, be to kelnių klešnė buvo prispausta dangčio ir dalis išlindusi iš bagažinės. G. K. demonstruodamas peilį, pribėgo prie automašinos. Tuo metu D. B. ir K. S. nubėgo link kelio. Atidaręs mašinos dangtį, padėjo G. M. išlipti iš bagažinės ir, ir nuvedęs į svetainę, paguldė ant lovos. Atėjusi mama pasakė, kad iškvietė policiją. Matė, kaip virtuvėje motina kalbėjosi su kaltinamaisiais. Sugrįžęs į tą kambarį, kur paguldė G. M.-pastarojo lovoje nerado. Tada pradėjo ieškoti ir nuėjęs į savo kambarį pamatė, kad nukentėjusysis pasislėpęs spintoje. G. M. vėl paguldė svetainėje ant lovos ir kartu su juo buvo iki atvyko policijos pareigūnai. Medikų G. buvo nuvežtas į ligoninę. Tuo metu nei vaikinų, nei automobilio kieme nebebuvo. Jis taip pat su G. važiavo į ligoninę, tačiau medikų pagalbos atsisakė, kadangi rimtų sužalojimų nepatyrė. Tą vakarą liudytojas į namus negrįžo-nakvojo pas savo močiutę. Vakare skambino G. M. ir sakė, kad jis neranda piniginės ir dviejų telefonų. Prašė kad jų paieškotų namuose. Kitą dieną paskambino mama ir pasakė, kad rado piniginę su joje buvusiais pinigais, kurią grąžino G. broliui V. G. K. pas medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, nes jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, todėl nemano, kad nukentėjo, vaikinams jokių pretenzijų neturi. G. K. mano, kad G. automobilio bagažinėje išbuvo ne ilgiau keletos minučių, nes tai pamačiusi jo mama iš karto apie tai pasakė, o G. K. iš karto išbėgo į lauką. (b.l. 40-41,42 )
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. B. parodė, kad 2010-12-04, po pietų, kartu su K. S., D. B. su pastarojo automobiliu Honda Civic atvažiavo pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį pažįstamą G. K. į namus. Automobilį pastatė kieme prie G. K. namų. G. K. jų nekvietė atvykti. Tiek G. B., tiek K., buvo jau išgėrę. Pas G. K. namuose buvo pažįstamas G. M.. Jie G. kambaryje gėrė degtinę. Visi vaikinai kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp D. B. su K. S. ir G. M. kilo ginčas dėl jų tarpusavio santykių, tačiau dėl ko tiksliai, G. B. negali pasakyti, kaip suprato dėl kažkokio padegimo. Ginčo metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai vieni kitų atžvilgiu, tačiau G. B. matant, konfliktas į muštynes neperaugo. Vienu metu jis išėjo į lauką, kur nuėjo už namo kampo atlikti gamtinių reikalų. Ten pabuvęs apie keletą minučių atėjo į namus, kur pamatė virtuvėje ant grindų gulintį G. M.. Kaip suprato, jis buvo sumuštas, nors akivaizdžių sumušimo žymių nesimatė. G. M. buvo sąmoningas. Šalia jo stovėjo K. S. ir D. B.. Tai pamatęs jis paklausė ką jie daro ir sakydamas tegul daro ką nori, iš karto išėjo iš G. K. namų. Tą vakarą daugiau pas jį į namus atėjęs nebuvo ir nematė kas vyko toliau. Po to įvyko buvo susitikęs su D. B. ir K. S., tačiau su jais apie konfliktą nesikalbėjo. Kartu su jais pas G. K. atvyko ir jo kaimynas J. S., kurį G. B. pažįsta ir su kuriuo santykiai yra normalūs. Pasak G. B. jis taip pat 2010-12-04 buvo atvykęs pas G. K. į namus, tačiau su G. M. nekonfliktavo, jo nemušė. Taip pat pamena, kad praėjus apie mėnesį laiko, J. S. paklausė ar jis gali parduoti mobilų telefoną. Jis nesakė kieno tai telefonas, tačiau G. B. matė, kad kurį laiką šiuo telefonu naudojosi J. S.. Pastarasis siūlė telefoną parduoti į lombardą. J. S. minėjo, kad už telefoną prašytų 70 litų. Nuvykęs į Vilnių, aplankė ne vieną lombardą, esantį šalia geležinkelio stoties, tačiau visuose už telefoną siūlė nedidelę sumą-40 Lt. Tai buvo per maža suma, todėl prie vieno iš lombardų jis sutiko nepažįstamą vyriškį, kuriam telefoną Nokia pardavė už 70 Lt. Pinigus atidavė J. Jis davė ar tai 10, ar tai 20 Lt, už parduotą telefoną. Apie tai, kad jis priklauso G. M.- G. B. nežinojo. Po to, kai buvo iškviestas į Trakų policiją, J. pasakė, kad mobilus telefonas Nokia priklausė G. M.. J. sakė, kad telefoną rado, tačiau prie kokių aplinkybių, neminėjo. (b.l.54-55,56 )
Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta D. B., K. S., G. B., J. S., o G. K. yra jo pusbrolis. Taip pat yra pažįstamas ir su G. M., kuris šiuo metu jau miręs. Jo santykiai su visais šiais vaikinais yra geri, jokių konfliktų nei su vienu iš jų nėra turėjęs. 2010 m. rudenį sudegė T. S. tėvo V. S. gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Gaisro kilimo priežastis- padegimas, kadangi buvo nustatyta, kad gaisras kilo padegus duris. Gaisro metu sudegė antras namo aukštas. Asmenys, padegę tėvo namą nebuvo nustatyti. T. S. nežino ir nieko neįtaria šios nusikalstamos veikos padarymu, bent jau G. M. tikrai neįtarė ir niekam iš (duomenys neskelbtini) gyventojų nėra išsakęs įtarimų, kad namą galėjo padegti G. M.. 2010 m. vėlai rudenį, tiksliai datos nepamena, jam su G. M. būnant pas G. K. namuose, jis apkaltino liudytoją kad pastarasis paėmė jo cigaretes ir pareikalavo jas atiduoti, kitaip sakė jog padegs, T. S. apipylęs virtuvėje buvusiu benzinu, supiltu į talpą. T. S. pasakė kad cigarečių neėmė ir G. išėjo iš virtuvės. Pasilikęs virtuvėje jis pajuto benzino kvapą ir nuėmęs striukę pamatė, kad nugaros srityje ji apipilta benzinu. Mano, kad tai galėjo padaryti G. M., nes daugiau nieko virtuvėje nebuvo. Tada jis išėjo į namus. Nežino ar G. jį norėjo tik pagąsdinti, ar būtų iš tikrųjų padegęs drabužius. Po šio incidento G. M. jo atsiprašė ir tuo viskas baigėsi. Šio incidento kaip konflikto nevertina, nes jų santykiai dėl to nenukentėjo. Apie tai kas nutiko, jis niekam nepasakojo ir nežino ar D. B. ir K. S. žinojo apie šį incidentą. Jų niekada nėra prašęs atkeršyti G. M. už tai kas nutiko. (b.l.58-59 )
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad nukentėjusysis G. M. yra jo brolis. 2010 m. gruodžio mėn. tiksliai datos nepamena, brolis G. paprašė, kad iš G. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini), paimtų jo piniginę ir mobilų telefoną. Nuvažiavęs pas K. bendravo su G. K. mama, kuri perdavė brolio telefoną „Nokia“ ir piniginę. Sakė, kad šiuos daiktus rado sūnaus kambaryje. Būdamas pas K. netikrino piniginės turinio, o daiktus nuvežė ir atidavė G. G. pasakė, kad nėra dar vieno jo mobilaus telefono „Nokia“. Peržiūrėjęs piniginės turinį jis nesakė, kad trūksta pinigų. Pamena, kad prieš dingstant šiems daiktams, brolis į namus grįžo sumuštas, jis nesakė kas ir už ką jį sumušė. (b.l. 52 ).
Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai datos nepamena, internete skelbimų portale, kurio tikslių kontaktų jau nepamena, rado skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną Nokia 6303 „Classic“ ir norėdamas įsigyti telefono aparatą, paskambino nurodytu kontaktiniu telefonu, kurio Nr. neišsaugojo. Bendravo su vyriškiu, kuris savo vardo nepasakė ir jis nurodė, kad telefoną parduoda už 280 Lt. Jie susitarė susitikti Spaudos rūmuose, Vilniuje ir sutartą dieną, kurios jau tiksliai nepamena, vakare, apie 22 valandą atvyko prie spaudos kiosko, esančio šalia Spaudos rūmų Vilniuje. Prie jo priėjo vaikinas, kuris D. M. sumokėjus pinigus- 280 litų, padavė mobilaus ryšio telefoną Nokia Classic 6303, juodos spalvos korpusu. Bendraujant vaikinas, kuris su juo bendravo lietuvių kalba, pasakė, kad telefono dokumentų neturi. D. M. nesidomėjo kam priklauso mobilus telefonas, kurį įsigyja. Kad telefonas įgytas nusikalstamu būdu nežinojo. Apie tai, kad mobilaus ryšio telefonas, kurį įsigijo iš nepažįstamo vaikino galėjo būti vogtas, nežinojo iki atvyko pareigūnai ir pranešė, kad jis įsigijo galimai vogtą mobilaus ryšio telefoną. Į įsigytą telefono aparatą jis buvau įsidėjęs UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba mama I. M., SIM kortelę. (b. t. 1, l. 70-71).
Sutinkamai su 2011-05-17 daiktų pateikimo protokolu, liudytojas D. M. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 6303 IMEI Nr. 3(duomenys neskelbtini) (b. t. 1, l. 72), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. t. 1, l. 73-74 ) ir grąžintas nukentėjusiajai O. M..(b.t. 1, l. 75).
Liudytojas J. S. parodė, kad K. S. yra jo anūkas, juo rūpinasi ir jį prižiūri, nes K. tėvas R. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o motina G. yra sudariusi kitą santuoką ir su naująja šeima gyvena Kaune, su K. jokių ryšių nepalaiko ir su juo nebendrauja. Oficialiai K. globa jam nėra paskirta. K. mokosi (duomenys neskelbtini) nuotoliniu būdu. Jis iš mokyklos prieš kurį laiką buvo pašalintas dėl netinkamo mokiniui elgesio, tačiau jam buvo leista mokytis nuotoliniu būdu. Šiuo metu jis mokosi 9 klasėje. K. yra uždaro būdo, todėl iš jo informacijos gauna nedaug. K. prieš kurį laiką pasakojo, kad gatvėje, (duomenys neskelbtini), jis, D. B., J. S., susimušė su G. K., G. M.. K. sakė, kad jis du kartus spyrė G. M.. Pasak K. konfliktas kilo dėl to, kad prieš kurį laiką kilusio incidento metu G. M. ir G. K. apipylė benzinu ir padegė T. S.. J. S. žinoma, kad anūkas bendrauja su D. B., J. S., kurie nemano kad yra tinkami anūko draugai nes geria, tačiau anūkas jo neklauso ir toliau bendrauja su jais. (b.l. 60-61)
Kaltinamieji D. B., K. S. ir J. S. 2010-12-04, apie 17 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, R. K. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl priešiškų asmeninių santykių su G. M. kilusio konflikto metu, K. S. tyčia sudavus rankomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį, po to D. B. ir K. S. sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip 8 smūgius į nugarą, šonus, galvą ir nutempus jį į virtuvę, D. B., K. S. ir J. S. visi kartu kojomis sudavė G. M. ne mažiau kaip 8 smūgius į veido sritį, šonus, tokiu būdu,- bendromis pastangomis kaltinamieji padarė nukentėjusiajam kraujosruvas apie abi akis, apatinio žandikaulio dešinės pusės bei apatinės lūpos sumušimą - nežymų sveikatos sutrikdymą. Kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką pilnai įrodyta jau paminėtais įrodymais. Teismui netikėti nukentėjusiojo G. M. parodymais nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai išsamūs, vienodi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju jis parodė, kad kilus konfliktui tarp jo ir D. B., pastarasis kartu su kitais kaltinamaisiais sudavė jam smūgius kumščiais ir spardė kojomis, o nugriuvus ant žemės, D. B. nutempė jį į virtuvę, kur kaltinamieji tęsė savo veiksmus. Kad G. B. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas patvirtina ir byloje esanti teismo specialisto išvada, iš kurios matyti, kad G. M. buvo nustatyta kraujosruvos apie abi akis, apatinio žandikaulio dešinės pusės bei apatinės lūpos sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, tikėtina suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Konstatuoti sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui. Be to, ir patys kaltinamieji neneigia vartoję fizinį smurtą G. M. atžvilgiu. Todėl teismas laiko įrodyta, kad kaltinamieji D. B., K. S. ir J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Taip pat, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamieji D. B. ir K. S. 2010-12-04, apie 17 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, R. K. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl priešiškų asmeninių santykių su G. M. kilusio konflikto metu, sugriebė nukentėjusįjį už rankų ir prieš jo valią, grasindami jog išveš į mišką, išvilko G. M. į lauką, kur suduodami smūgius rankomis nukentėjusiajam į galvos sritį, įmetė jį į automobilio Honda Civic valst Nr.(duomenys neskelbtini), registruoto R. M. vardu, bagažinę ir ten jį uždarė, tokiu būdu, D. B. ir K. S., veikdami bendromis pastangomis, panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai atėmė G. M. laisvę, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. Ši kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika įrodyta nukentėjusiojo G. M., liudytojos R. K. parodymais.Liudytoja parodė, kad ji matė, kaip kaltinamieji D. B. ir K. S. tempė nukentėjusįjį G. M. iki mašinos, o paskui abu kartu įkėlė jį į automobilio bagažinę. Be to, ir patys kaltinamieji neneigia padarę šios nusikalstamos veikos.
Taip pat, teisiamojo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis J. S. padarė svetimo turto vagystę, t. y., kad kaltinamasis 2010-12-04 apie 17 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. K. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė G. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia 6303 400 Lt vertės, tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajam 400 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta liudytojos R. K. parodymais apie tai, kad ji savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), rado nukentėjusiajam priklausantį vieną mobilaus ryšio telefoną Nokia ir piniginę, o antrojo G. M. priklausančio telefono nerado; liudytojo D. M. parodymais apie tai, kad jis iš jam nepažįstamo asmens, kurį susirado pagal skelbimą, įsigijo telefoną Nokia 6303, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tą patį telefoną, kuris priklausė nukentėjusiajam G. M. ir kuris 2010-12-04 buvo pavogtas. Kad ne kas kitas, o kaltinamasis J. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pilnai prisipažino ir pats kaltinamasis, parodydamas, kad jis paėmė G. M. priklausantį telefoną.
Visi aukščiau paminėti įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir teismas jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Teismas, priimdamas nuosprendį, įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujasi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).
Teisiamųjų D. B., K. S. ir J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie visi prisipažįsta padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat, visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad nežymų sveikatos sutrikdymą G. M. visi kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje, o neteisėtą laisvės atėmimą D. B. ir K. S., taip pat, padarė bendrininkų grupėje.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad kaltinamųjų padarytas vienas nusikaltimas, o kaltinamojo J. S. du nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamųjų D. B. ir K. S. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų. Visi kaltinamieji kaltais prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamieji D. B. ir K. S. teisiami pirmą kartą, o K. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas dar nepilnamečiu. Visos šios aplinkybės lengvina teisiamųjų teisinę padėtį. Tačiau teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. S. atsižvelgia į tai, kad jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos savanaudiškos ir tyčinės.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji O. M. ir kaltinamieji D. B., K. S. ir J. S. pareiškė, kad jie iš dalies atlygino padarytą žalą, o dėl likusios žalos dalies atlyginimo susitarė, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, visi trys kaltinamieji prisipažįsta padarę nusikalstamą veiką, todėl prašo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam susitaikius. Taigi, visų kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, iš dalies atlygino padarytą žalą ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo,-ir yra pagrindo manyti, kad nedarys nusikalstamų veikų. Tačiau kaltinamasis J. S. praeityje teistas ir nusikalto neatlikęs 2010-04-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl J. S. atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. nuostatas nėra jokio pagrindo. Kliūčių atleisti kaltinamuosius D. B. ir K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra. Kadangi kaltinamasis K. S. nusikalto būdamas nepilnamečiu, jo atžvilgiu taikomos LR BK 93 str. nuostatos, o kaltinamasis D. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja LR BK 38 str. pagrindu.
Kaltinamajam J. S. skirtina įstatymu nustatyta bausmė – laisvės atėmimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam nustatyta tiek atsakomybę lengvinančių, tiek ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, žada pasikeisti ir nedaryti nusikaltimų, bei atsižvelgiant ir į kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės. Jam taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas.
Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi LR BK 54, 61 str.
Kadangi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. M. pareiškė, kad ji mažina savo ieškininius reikalavimus iki 3000,00 Lt ir dalyje atsisako savo pareikštų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes 2500,00 Lt kaltinamieji jau sumokėjo, todėl prašo priteisti tik 500,00 Lt.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4, 5 d. 1 p., 305 str. 3, 4 d., 307 str. 4, 5 d. ir 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja O. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Jį taip pat atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja O. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti
Kardomąją priemonę D. B. iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (BK 93 str.).
Jį taip pat atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. (BK 93 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., paskirti K. S. auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį 4 (keturių) mėnesių laikotarpyje nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose ir pradėti mokytis arba dirbti.
Kardomąją priemonę K. S. iki įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. r nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, galutinę subendrintą bausmę J. S. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos J. S. ir neatliktos pagal 2010 m. balandžio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę J. S. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir pradėti dirbti.
J. S. paskirti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti,- iki įsiteisės nuosprendis-palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.
Priteisti iš D. B., K. S., J. S. solidariai 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo O. M..
Kitoje dalyje priimti O. M. atsisakymą nuo civilinio ieškinio.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.