Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-611-946/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-06
Bylos Nr.
1-611-946/2016
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00051-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-611-946/2016Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00051-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.3; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.gegužės 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,kaltinamajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nedirbantis, teistas: Kauno apylinkės teismo 2015-11-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d. (2 epizodai) laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015-05-25 apie 18.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo A. M. vardu išduotą neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. G. vardu 2008-06-02 išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos neturėdamas teisėto pagrindo laikė iki 2015-05-25 21.45 val., kuomet prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune šiuos dokumentus pas jį rado bei paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. gegužės mėn. atvažiavo draugas D., kurio pavardės nežino, paprašė parduoti mašinos variklį. Atvažiavo į Kalvarijos gatvę, padavė jam kortelę, neva ta kortelė to žmogaus, kuris parduoda tą variklį. Ir atvažiavo policija. Sakė skambinti tam žmogui, kuris jį atvežė. Jis sakė, kad nesirašys ant pirkimo-pardavimo sutarties, nes tai ne jo prekė. Dar atvažiavo vienas ekipažas, kortelę jie pasiėmė. Apie kitą kortelę jis nieko nežino. Atvežė ją į policiją, ir dar numerius kažkokius. Variklis buvo ne jo. Policija nesugebėjo to draugo surasti. Policija pati jam skambino, o jis tarpininkas buvo. D. jam padavė asmens tapatybės kortelę, neva pardavimui reikės kortelės. Jis nenorėjo parduoti pats, nes neva nuo mokesčių inspekcijos nori pasislėpti, kad nematytų. Ne visada reikėjo sutarčių parduodant variklį, bet policininkai norėjo pasirašyti sutartį, todėl jis ir padavė dokumentą. Jis nežinojo, kad tai policininkai. D. paliko variklį su visa mašina. Su D. po įvykio bendrauti neteko, bet girdėjo kalbas, kad iškeliavo į Ispaniją. Jis tapatybės kortelę buvo įsidėjęs į savo kišenę ir padavė. Jis neaiškino, kad tai ne jo kortelė. Policininkai atnešė numerius ir atnešė pažymėjimą. Pas jį buvo neįgaliojo pažymėjimas. Žaliakalnį darė kratą, tada tikrino kišines. Vieni tikrino jį, kiti tikrino mašiną.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Liudytojo M. G. parodymais, kuris parodė, kad buvo 2015 m. gegužės mėn. pabaiga. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo sutarta dėl automobilio variklio pirkimo. Dėl pirkimo tarėsi tyrėjas D. M. Jis jam padėjo šioje operacijoje. Buvo sutarta nuvykti į Aleksotą. D. M. bendravo telefonu su pardavėju. Telefonu buvo nurodyta važiuoti prie angarų. Uždaroje teritorijoje, kairėje stovėjo automobilis Opel Sintra. Galinis dangtis buvo pakeltas. Prisistatė variklio pirkėjais. D. M. kalbėjo su asmeniu, kuris pardavėjas, prie automobilio buvo tarpininkas. Kalbėjo, ar nevogtas, ar geras variklis. Kad įsitikintų, jog variklis geras, sutarė surašyti sutartį. D. M. paėmė lapą, turėjo surašyti sutartį, paprašė pateikti asmens dokumentą. A. V. pateikė asmens dokumentą. Tuo pat metu įvažiavo kolegos ir asmuo buvo sulaikytas. Žaliakalnio PK buvo atliekas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, jog parduodamos dalys ne tų transporto priemonių, taip buvo surastas tas variklis. Teismo, prokuroro nutarties nebuvo, kad būtų padaryti pirkimai slaptai. Neklausė kaltinamojo, iš kur gavo asmens dokumentą. D. M. pamatė, kad pateikė ne tą asmens dokumentą. Įvykio vietoje jie nieko nesiaiškino. D. M. kalbėjo su variklio pardavėju, nes A. V. paaiškino, kad variklis ne jo, jis tik atvežė jį. Ką kalbėjo telefonu, jis negirdėjo. Bendrauta buvo telefonu, tai iš aplinkybių suprato, jog norėta buvo, kad atvyktų pats pardavėjas, bet jis nesutiko ir sutarė sutaršyti sutartį su A. V.. Kaltinamasis nesakė, kad tai variklio pardavėjo dokumentas. Vėliau asmens kratos metu buvo rastas kito asmens dokumentas, gal pensininko pažymėjimas. Tas dokumentas buvo rastas lyg pas kaltinamąjį piniginėje. Automobilyje buvo rasti automobilio numeriai, nes ant mašinos buvo uždėti Mazda 626 numeriai. Ikiteisminio tyrimo dėl Mazdos 626 neatlikinėjo, nes į įvykio vietą važiavo dviem ekipažais, tik jie įvažiavo vėliau, tai D. J. ir A. M. Neatsimena, ar tas kitas dokumentas buvo rastas asmens kratos metu, ar automobilyje. D. J. arba A. M. atliko kratą.

Liudytojo D. M. parodymais, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, dėl purkštuko, kurie netinkami. Buvo rastas tas pats numeris to asmens, kuris pardavinėja variklį. Susitarė susitikti Aleksote, prie mėsos kombinato, ir įvykdyti pirkimą. Nuvykę į minėtą vietą, rado Opel Sintrą, prie kurio stovėjo kaltinamasis. Išlipo su kolega G., bagažinė buvo atidaryta, automobilis pastatytas prie angaro. Variklis buvo bagažinėje, apžiūrėjo variklį, bendravo su kaltinamuoju. Jis jam pasiūlė pasirašyti prikimo-pardavimo sutartį, kad nebūtų apgautas. Kaltinamasis nesutiko, sakė skambinti tam, su kuo bendravo telefonu. Paskambino tam asmeniui, paklausė, kam reikia, sakė pasižiūrėti numerius variklio. Jis paprašė duoti pašnekėti su kaltinamuoju, padavė telefoną, jie pašnekėjo ir sakė susirašyti pirkimo-pardavimo sutartį su kaltinamuoju. Paėmė lapą ir paprašė dokumento. Iš viršutinės švarko kišenės kaltinamasis ištraukė dokumentą ir padavė. Pasidėjo lapą ir dokumentą ant kapoto, ir pamatė, kad tai visai ne tas dokumentas. Tuo metu kaltinamasis buvo sulaikytas. Vyko operacija, bet neatsimena, ar buvo koks sprendimas dėl operacijos. Jam asmeniškai tas variklis buvo nereikalingas. Nežino, ar buvo gautos sankcijos šiam veiksmui atlikti. Kaltinamasis nebuvo provokuojamas parduoti. Internete buvo rastas asmuo, kuris pardavinėja Audi S4 variklį. Buvo jam paskambinta ir buvo susitarta susitikti. Telefonu buvo pasakyta, kad jis pats negalės sudalyvauti, atveš jo draugas. Prie automobilio stovėjo A. V. Asmuo jiems neprisistatė. Kai apžiūrinėjo variklį, jis kaltinamojo paprašė pateikti savo asmens tapatybės dokumentą. Nebuvo jam paaiškina, ar tai pardavėjo dokumentas, ar ne. Kai padavė dokumentą, pamatė, kad tai ne kaltinamojo dokumentas. Kitas dokumentas buvo rastas, jei neklysta, Žaliakalnio PK kratos metu. Dar buvo rasti valstybiniai numeriai. Nežino, kas atliko asmens kratą. Kai buvo bandoma pasirašyti sutartį, nebuvo aiškinama, kad tai ne kaltinamojo dokumentas. Liudytojo D. J. parodymais, kad tyrė sudėtingą bylą, nes nepavyko pagauti veikėjų, kurie apgaudavo žmones. Kol pagal telefonus pamatė naują skelbimą su tuo pačiu telefonu. Reikėjo greitai viską organizuoti. M. susiskambino su asmeniu, susitarė susitikti Aleksote, važiavo į susitikimą. K. M. ir G. dviese nuvažiavo į masyvus, susitarė, kad jie vėliau atvažiuos. Vėliau telefonu davė ženklą, todėl jie atvažiavo. Stovėjo automobilis Opel Sintra, priparkuotas prie sienos, nesimatė jo numervio. Dangtis atidarytas. Gale variklis, vyko diskusija su V. Atsimena, kad V.aiškino, jog jis yra kažkokios įmonės darbuotojas. Reikėjo pasirašyti dokumentus dėl variklio pardavimo. V. pateikė dokumentą, kuris paaiškėjo, kad yra ne jo. Komisariate pamatė, kad uždėti kiti numeriai. Pardavėjas, su kuriuo kalbėjo telefonu, nenorėjo atvažiuoti į tą vietą. Žmogus liepė pildyti viską ant vairuotojo. Įtarimų iš pradžių nekilo. Pagal išklotines buvo matyti, kokiame aparate veikdavo numeris. Nustatė, kokiame telefone veikė numeris. Pirmi pareigūnai buvo be uniformų. Nieko nusikalstamo nėra, kai nori susitikti su žmogumi. Jie nesiūlė nieko draudžiamo parduoti. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Kiek pamena, kažkokį dokumentą jis pateikė vietoje, o asmens krata ir automobilio apžiūra vyko komisariate. Asmens krata buvo atlikta po darbo valandų, greitai. Žmonės patys sudeda daiktus ant stalo, kolega surašė. Automobilis lyg buvo apžiūrėtas kitą dieną. Negali pasakyti, ar dar koks dokumentas buvo rastas ne kaltinamojo vardu.

Liudytojo A. M. parodymais, kad buvo atliekas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Buvo nustatytas vienas skelbimas, kuris susijęs su byla. Buvo organizuojamas sulaikymas. Nežinojo, kiek galėjo dalyvauti asmenų, dėl to organizavo didesnes pajėgas. Įtarimą sukėlė susitikimo vieta, nes niekaip nėjo suderinti laiko ir vietos. Kaltinamasis pardavinėjo variklį ir vėliau paaiškėjo, kad jis netiesiogiai parduoda. Reikėjo sutartį pasirašyti. Kaltinamasis pateikė dokumentą. Pareigūnai pasiūlė rašyti sutartį. Reikėjo sutikrinti duomenis ir tuomet kaltinamasis pateikė ne savo dokumentą. Kabinete darė kratą. Kai sulaikomas asmuo, reikalinga asmens krata. Visada pasiūlo žmogui padėti viską ant stalo, ką turi, paskui dar vizualiai apžiūri žmogų. Automobilio jis neapžiūrėjo, apžiūrėjo žmogų. Jeigu jis parašė, kad buvo rastas neįgaliojo pažymėjimas, vadinasi jis buvo. Nežino, kada buvo apžiūrėtas automobilis. Jie sulaikė asmenį po darbo valandų.

2016-05-27 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėta R. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. M. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), fotolentelėmis (b. l. 6-8).

2016-01-20 Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-68, kurioje nurodyta, kad R. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. M. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tikri, fotolentele (b. l. 11-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. G. parodymais, kad neatsimena, kokiais metais jis pametė savo asmens tapatybės kortelę, tik atsimena, kad ją prarado važiuojant iš Šiaulių į Tauragę. A. V. nepažįsta (b. l. 18).

2015-05-25 asmens kratos protokolu, kuriame nurodyta, kad A. V. asmens kratos metu pas jį taip pat rasta: A. M. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

2015-09-21 Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK KPS tyrėjos U. Č. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK tyrėja U. Č. kalbėjo telefonu su A. A., kuris pasakė, jog jo dėdė A. M. serga Parkinsono liga jau 15 m., sutrikę jo judesiai ir kalba, po to perdavė telefoną A. M., kuris pasakė, kad joks nusikaltimas prieš jį nebuvo įvykdytas, tačiau neatsimena, kur ir kada galėjo pamesti neįgaliojo pažymėjimą. Pažymėjimas jam nereikalingas, nes turi naują galiojantį pažymėjimą (b. l. 19).

2015-05-25 Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK KPS vyresniojo specialisto D. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK KPS atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.01-1-26947-15 pagal BK 182 str. l d. 2015-04-14 16.30 val. prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kaune, nenustatytas vyras R. N. kaip automobilio „Mitsubishi Pajero“ dyzelinio kuro siurblį pardavė automobilio „VW Golf“ siurblį ir apgaule užvaldė 700 Eur. Pareiškėjas dėl pirkimo sąlygų su įtariamuoju bendravo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris iškarto po sandorio buvo išjungtas. Tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis SIM kortelę naudojo mobilaus ryšio telefone, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini). Nuo 2015-05-10 įtariamasis minėtame telefone naudoja SIM kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kur taip pat patalpinęs skelbimą apie parduodamą variklį „Audi“ markės automobiliui. Siekiant nustatyti ir sulaikyti minėtą asmenį, telefonu buvo susitarta dėl variklio pirkimo. Asmuo pasakė, tad susitikimas įvyks (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuvykus minėtu adresu prie jų priėjo vyriškis apie 60 metų amžiaus, kuris pasakė, kad atvežė variklį ir jį parodė pakrautą automobilyje Opel Sintra, ant kurio buvo pritvirtinti valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmuo pasakė, kad dėl garantijos galima surašyti pirkimo-pardavimo sutartį ir pateikė R. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tada asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Žaliakalnio PK. Vėliau paaiškėjo, kad ant automobilio esantys numeriai priklauso kitai išregistruotai transporto priemonei Mazda 626, o tikrieji valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) Taip pat paaiškėjo, kad tai ne R. G., o A. V. (b. l. 28).

2016-01-15 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Laimos Bereikaitės nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo A. V. atžvilgiu buvo nutrauktas dalyje dėl sukčiavimo nukentėjusiojo R. N. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., padarymo (b. l. 53-57).

Įrodymų analizė bei vertinimas

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Teismas pažymi, kad bylos duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas pripažįsta įrodymais tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1-4 d.). Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais yra tikrinami teisiamajame posėdyje BPK 271-292 str. nustatyta tvarka atliekant numatytus proceso veiksmus.

Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT 2007-12-01 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1. Teismų praktika. 2007, 27).

Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

Kaip nustatyta šioje byloje, kaltinamasis susitiko su variklio pirkėjais prisistačiusiais policijos pareigūnams, kai šie jam paskambinę telefonu susitarė dėl tokio susitikimo. Tą patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir liudytojai D. M. bei M. G.. Būtent D. M. pareikalavo surašyti pirkimo pardavimo sutartį, kuriai prieštaravo kaltinamasis. Šios sutarties pasirašymui D. M. reikalavimu kaltinamasis ir pateikė asmens tapatybės kortelę, kuri, kaip iš karto buvo nustatyta, yra išduota ne jo, o R. G. vardu. Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytą R. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę panaudojo ne savo iniciatyva, o prašomas pirkėjais prisistačiusių neuniformuotų policijos pareigūnų D. M. ir M. G.. Liudytojas M. G. parodė, kad jis tik padėjo šioje operacijoje D. M. Tokie ištirti įrodymai, patvirtinantys, kad policijos pareigūnai iš anksto ruošėsi ir planavo šią tariamą variklio pirkimo akcija apsimetus tariamais variklio pirkėjais tuo tikslu, kad išaiškinti galimo sukčiavimo pardavinėjant automobilių detales atvejus, rodo, kad policijos pareigūnai susidariusioje situacijoje, kuomet susitiko su kaltinamuoju A. V. ir tarėsi, faktiškai veikė neatskleisdami savo tapatybės, kad yra policijos pareigūnai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip ir parodė, kad nežinojo, jog tariami pirkėjai yra policijos pareigūnai, o susitiko jų iniciatyva bei kaltinime nurodytą asmens tapatybės kortelę pateikė jiems jų reikalavimu. Liudytojais apklausti minėti policijos pareigūnai taip pat parodė, kad buvo iš anksto nusprendę apsimesti tariamais pirkėjai.

Kadangi kaltinimas A. V. pagal BK 302 str. 1 d. yra suformuluotas taip, kad jis kaltinamas ne tik neteisėtai įgijęs ir laikęs minėtą R. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, bet ir ją panaudojęs, kai 2015-05-25 apie 20.45 val. pateikė pirkėjais prisistačiusiems policijos pareigūnams, tai tokiu atveju teismui būtina nustatyti, ar tokie faktiškai slapti pareigūnų veiksmai buvo teisėti, o jų metu surinkti duomenys ir informacija yra gauti įstatymų nustatyta tvarka..

BPK 158 str. 1 d. numato, kad tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Šie pareigūnai BPK 159 str. nustatyta tvarka gali atlikti ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Jeigu savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamais veiksmais gali būti varžoma būsto neliečiamybė, susirašinėjimo ar kitokio susižinojimo ne elektroninių ryšių tinklais slaptumas, tokie veiksmai gali būti atliekami tiriant tik labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartį dėl slaptos veiklos priima gavęs prokuroro prašymą, kurio turinys turi atitikti šio straipsnio 3 d. nurodytą nutarties turinį (BPK 158 str. 2 d.). Neatidėliotinais atvejais tokie veiksmai gali būti atliekami ir prokuroro nutarimu (BPK 160¹ str.)

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, kurie imitavo variklio pirkimą, veikdami slaptai, apsimesdami tariamais pirkėjais, neturėdami ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties ar neatidėliotinu atveju prokuroro nutarimo atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, pažeidė BPK 158 str. nustatytą tokių veiksmų atlikimo tvarką. To neneigė ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai D. M., M. G. ir kt., kurie parodė, jog nei teismo nutarties, nei prokuroro leidimo neturėjo, kurie leistų atlikti su kaltinamuoju veiksmus, tai yra inicijuoti variklio pirkimo procedūrą neatskleidžiant savo tapatybės, o prisistatant tariamais pirkėjais.

Iš nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad policijos pareigūnai, apsimetę pirkėjais, neveikė ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu, nes tai patvirtinančių duomenų byloje ištyrus įrodymus nenustatyta.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai (policijos pareigūnai) neturėjo teisės veikti neatskleisdami savo tapatybės prieš kaltinamąjį, o veikdami neteisėtai jį provokavo padaryti nusikalstamą veiką, tai yra pateikti jo turimą R. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. To pasėkoje surinkti įrodymai apie tai, kad kaltinamasis neteisėtai panaudojo ne savo asmens tapatybės kortelę, negali būti laikomi surinktais teisėtai ir jais negali būti grindžiamas kaltinimas šioje dalyje (BPK 20 str. 4 d.).

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad slaptų specialiųjų tyrimo technikų naudojimas privalo turėti aiškias ribas, o įrodymų rinkimas pareigūnų kurstymo veiksmų pagalba negali būti pateisinamas viešuoju interesu. Teismas yra pažymėjęs, kad kurstymu laikytini pareigūnų veiksmai, kurie neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro subjektui tokią įtaką, kad sukursto jį padaryti nusikaltimą, kuris priešingu atveju nebūtų padarytas, tam, kad būtų įrodyta nusikalstama veika, t. y. surinkti įrodymai ir pradėtas baudžiamasis persekiojimas Teisėsaugos įstaigų pareigūnai negali veikti kaip privatūs asmenys (EŽTT sprendimas Ramanauskas prieš Lietuvą byloje). Nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (EŽTT sprendimai bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Khudobin prieš Rusiją, Pyrgiotakis prieš Graikiją). EŽTT yra pažymėjęs, kad išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis (EŽTT sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją); taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, susisiekia ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus (EŽTT sprendimas byloje Pyrgiotakis prieš Graikiją).

Todėl šioje byloje nustačius, kad įrodymai dėl kaltinime A. V. jam inkriminuojamo R. G. asmens tapatybės kortelės panaudojimo surinkti neteisėtai, provokuojant kaltinamąjį, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

Sprendžiant dėl kaltinimo kitoje dalyje svarbu tai, kad pagal BK 302 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 302 str. numatyto nusikaltimo dalykas gali būti dokumentai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Be to, bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais.

Kaip nustatyta šioje byloje, A. V. be to, kad buvo kaltinamas panaudojęs R. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, buvo kaltinamas ir šio dokumento neteisėtu įgijimu bei laikymu, o taip pat ir A. M. vardu išduoto neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu įgijimu bei laikymu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo draugas D. kurio pavardės nežino, padavė jam minėtą asmens tapatybės kortelę, nes neva kortelė yra to žmogaus, kuris parduoda variklį. Taip pat parodė, kad pas jį buvo rastas neįgaliojo pažymėjimas, tačiau kartu su savimi jo neturėjo, nežino, iš kur jis atsirado. Teismo vertinimo tai parodo, kad kaltinamasis suvokė, jog jis įgijo ir laiko kitų asmenų dokumentus, neturėdamas tam pagrindo ir tai padarė dar iki to momento, kai susitiko su tariamais variklio pirkėjais prisistačiusiais ikiteisminio tyrimo pareigūnais.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgyti dokumentus – A. M. vardu išduotą neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos laikyti neturėjo jokio teisėto pagrindo. Kaipo nustatyta, asmenys, kurių vardais yra išduoti šie dokumentai, jam tokio leidimo nesuteikė ir dokumentų neperdavė. Tačiau A. V. šiuos dokumentus neteisėtai įgijo ir laikė be jau minėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, veikusių susitikimo su kaltinamuoju metu neatskleidžiant savo tapatybės, žinios, todėl, teismo vertinimu, kaltinamasis neteisėtai įgyti bei laikyti šiuos dokumentus nebuvo provokuojamas, dėl ko surinkti įrodymai yra leistini ir pakankami jį dėl to pripažinti kaltu. Minėta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d, požymiams nustatyti pakanka vien tik neteisėto dokumento įgijimo ir (ar) laikymo, ką patvirtina surasti pas kaltinamąjį šie dokumentai, o neteisėtas įgijimas ir (ar) laikymas neprivalo būti susijęs su kitais šiame straipsnyje numatytais veiksmais, tame tarpe ir dokumento panaudojimu ar realizavimu.

Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., ir paskirti už šią nusikalstamą veiką bausmę.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, būdamas jau anksčiau teistas. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi švelniausia iš BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Kadangi nauja nusikalstama veika padaryta dar iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ankstesnėje byloje, tai paskirtoji šiuo nuosprendžiu bausmė privalo būti subendrinta su 2015-11-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme BK 63 str. 9 d. pagrindu.

Byloje esantys dokumentai – A. M. vardu išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini šiuos dokumentus išdavusioms institucijoms (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę 15 MGL (564,90 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą 15 MGL (564,90 Eur) baudą subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2015-11-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, ir 15 MGL (564,90 Eur) baudą.

Į paskirtos bausmės laiką A. V. įskaityti bausmę, atliktą iš dalies pagal Kauno apylinkės teismo 2015-11-04 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Į A. V. paskirtą bausmę vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2015-05-25 iki 2015-05-27 (dvi dienos), kai jis buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad likusi neatlikta baudos bausmė (nesumokėta bauda) pagal šį nuosprendį yra 11 MGL (414, 26 Eur) bauda.

Išaiškinti A. V., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Byloje esančius dokumentus – A. M. vardu išduotą neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritoriniam skyriui. R. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Pagėgių policijos komisariato Migracijos grupei (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis