Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-30 · Byla Nr. ATP-1024-175/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
ATP-1024-175/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1024-175/2014;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05057-2014-6;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., už tai, kad jis 2014 m. gegužės 17 d. 17.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW 740D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus. Pagal ATPK 127 str. 2 d. jis nubaustas 150 litų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3500 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Remiantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 3500 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams.

Šalies argumentai

A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-08-06 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai surašiusiai protokolą, pilnam, visapusiškam bei objektyviam aplinkybių ištyrimui. Skunde nurodo, kad į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes tuo metu rūpinosi tėvų sudegusio ūkinio pastato tvarkymu.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad policijos pareigūnams buvo nurodęs, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o kitas žmogus – L. S., tik nežinojo jo tikslios gyvenamosios vietos. Policijos pareigūnai jam nurodė, kad teisme galės nurodyti vairavusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad jį atpažino keturi asmenys, tačiau teismas neįvertino to, kad jis po L. S. atsitrenkimo į automobilį, buvo nuvykęs išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Be to, dėl jo aukšto ūgio bei stamboko kūno sudėjimo lengva jį įsidėmėti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2014-08-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.

A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Skundžiamu nutarimu A. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliantas skunde nurodo, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes ne jis vairavo automobilį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažini­mo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsako­mos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nu­tarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. D. savo veiksmais padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus. Nors apeliantas skunde teigia, kad į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes tvarkė gaisro padarinius, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Iš prie apeliacinio skundo pridėto 2014-07-30 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apeliaciniame skunde minimas gaisras kilo iš 2014-07-22 į 2014-07-23 naktį. Teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjama A. D. administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teisme vyko 2014-08-06. Iš to seka, kad A. D. turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie jo negalėjimą dalyvauti, tačiau teismo neinformavo. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant A. D..

Apeliaciniame skunde, A. D. tvirtina, kad ne jis vairavo automobilį BMW 740D, o jo draugas L. S., tačiau apeliacinės instancijos teismas tokios apelianto teiginius vertina kaip jo gynybinę versiją ir siekį išvengti atsakomybės. Jokie byloje esantys objektyvūs duomenys nepatvirtina A. D. iškeltos versijos. Jo rašytame paaiškinime, nors jis tvirtina, kad nevairavo automobilio, tačiau draugo, kuris vairavo automobilį tiksliai neįvardino, o tai padarė tik apeliaciniame skunde. Tiek A. K., tiek M. B., L. B. bei M. B. patvirtino, kad automobilį kuris sukėlė eismo įvykį vairavo būtent A. D.. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis, minėtų asmenų paaiškinimus neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ir siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas by­los aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įver­ti­no byloje esančius įro­dy­mus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas pa­lie­kamas nepakeistas, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algerdas Urbšys