- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-63-533-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarties M. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 17 d. surašė M. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 13.30 val., vairavo automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) kurio priekiniai šoniniai stiklai tamsinti plėvele, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 235 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimu M. C. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skyrė 150 Lt baudą.
II.
M. C. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad policijos pareigūnas jo automobilio langų šviesos pralaidumo nematavo, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė neturėdamas jokių faktinių duomenų apie langų šviesos laidumą. Tvirtina, jog vairuota transporto priemonė atitinka KET 235 punkto reikalavimus, ką patvirtina techninės apžiūros talonas. Pažymi, jog UAB „Transkona“ 2008 m. gruodžio 17 d. atliko jo automobilio šoninių stiklų šviesos pralaidumo matavimus ir nustatė, kad automobilio „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo stiklo šviesos pralaidumas 73,1 %, priekinio dešiniojo – 72,8 %.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi M. C. skundo netenkino. Teismas nurodė, jog ATPK 123 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimus, tarp kurių numatyta ir atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina. KET 235 punkte nurodyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) IV skyriaus „Techniniai reikalavimai ir jų techninės būklės vertinimo kriterijai“ punkte „Stiklai (šviesos laidumas, matomumas)), kodas – 616, nustatyti automobilių stiklų (šviesos laidumo, matomumo) techniniai reikalavimai. Reikalavimuose numatyta, jog automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: 75 % priekinio stiklo; 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų. Reikalavimų 3 punktas draudžia bet kokį 2 punkte nurodytų stiklų papildomą apdorojimą (tamsinimą, šviesinimą, apipurškimą, apklijavimą bet kokia plėvele ir t. t.), išskyrus galimybę automobilio priekinio stiklo viršutinę dalį papildomai užtamsinti (ne plačiau kaip 15 cm nuo iš automobilio salono matomo stiklo viršutinio krašto). Reikalavimų (616 kodas) pastaboje nurodyta, kad 2 punkte išvardytus automobilių stiklus papildomai tamsinti leidžiama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Reikalavimų skyriuje „Stiklai (šviesos laidumas, matomumas)“ taip pat nurodyta, kad nustatytų techninių reikalavimų vykdymo kontrolė atliekama apžiūrint, identifikuojant sertifikavimo ženklus arba matuojant. Reikalavimų 8 punktas nustato, kad vienas iš transporto priemonės kontrolės būdų yra jos apžiūrėjimas, o 9 punkte nurodyta, kad apžiūrėjimas apima objekto vizualinę kontrolę, jei reikia, panaudojant tam skirtus įrankius arba prietaisus, jo ar jam gretimų elementų apčiuopimą arba klausos būdą. Teismas pabrėžė, jog iš išvardytų Reikalavimų nuostatų akivaizdu, kad automobilio su priekinių šoninių stiklų papildomu tamsinimas plėvele eksploatavimas yra leidžiamas tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas E. L. paaiškino, kad, atliekant tarnybines pareigas, pastebėjo M. C. vairuojamą automobilį „VW Golf“, kuris akivaizdžiai išsiskyrė dėl priekinių šoninių stiklų papildomo užtamsinimo. Naudojant vizualią transporto priemonės apžiūrą, buvo nustatyta, kad automobilio priekiniai šoniniai stiklai papildomai tamsinti plėvele. Liudytojas nurodė, jog prietaiso šviesos laidumui matuoti jis neturėjo, tačiau jam abejonių, kad priekiniai šoniniai stiklai papildomai yra tamsinti plėvele nekilo, juolab, kad papildomas tamsinimas plėvele nėra galimas išvis, todėl nustačius, kad stiklai papildomai tamsinti plėvele, nebuvo pagrindo apskritai atlikti šviesos laidumo matavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo kieme apžiūrai pristačius automobilį, jo apžiūros metu liudytojas E. L. nurodė, kad 2008 m. gruodžio 17 d. šio automobilio priekiniai šoniniai stiklai buvo kitokio skaidrumo nei yra apžiūros metu, t. y. buvo žymiai tamsesni ir atrodė taip pat, kaip yra užtamsinti galiniai šoniniai stiklai. Šias aplinkybes sieja su tuo, jog tikėtina, kad buvo nuplėšta tamsinimo plėvelė ir būtent taip atrodanti transporto priemonė buvo pristatyta techninei apžiūrai UAB „Transkona“, todėl ir teismui buvo pateikta ataskaita, kad automobilio priekinių langų šviesos laidumas atitinka reikalavimus. Teismas pabrėžė, jog, apžiūrėjus automobilio šoninius stiklus, nustatyta, kad ant priekinių šoninių stiklų vizualiai nėra matyti papildomai užklijuotos tamsinimo plėvelės, tačiau pagal liudytojo nurodomus požymius akivaizdu, kad galiniai šoniniai stiklai yra tamsinti plėvele ir tai akivaizdu pagal liudytojo nurodomus požymius - akivaizdžiai tamsesni nei priekiniai, stiklo viršuje apie 1 mm iki stiklo viršutinės briaunos matosi šviesesnė stiklo juosta per visą stiklo ilgį, liečiant stiklo briauną jaučiasi stiklo storio skirtumas ties jo briaunos kraštu ir skaidresne stiklo juostele. Liudytojo teigimu, būtent identiškai pat taip atrodė protokolo surašymo momentu ir priekiniai šoniniai automobilio stiklai. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas konstatavo, kad Institucija tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad įvykdyta veika, numatyta ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.
Teismas pabrėžė, jog liudytojas E. L. nurodė, jog iki pažeidimo M. C. nepažinojo, todėl subjektyvių faktorių, galinčių lemti pareigūno suinteresuotumą, byloje nenustatyta. Pareigūnas automobilio priekinių šoninių stiklų šviesos laidumo kontrolę ir jos atitikimą techniniams motorinių transporto priemonių reikalavimams atliko apžiūros būdu, kas pagal Reikalavimų 8.1 punktą yra leidžiama. Teismas nurodė, jog iš UAB „Transkona“ 2008 m. gruodžio 17 d. techninės būklės patikrinimo ataskaitos nustatyta, kad automobilis apžiūrai pateiktas 17 val., o pažeidimas pareigūno fiksuotas 13.30 val., todėl daro išvadą, jog jokių kliūčių keisti transporto priemonės būklę ir pateikti ją apžiūrai pašalinus plėvelę nuo priekinių šoninių durelių stiklų nebuvo.
Teismas taip pat nurodė, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas analogiškose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad taikant administracinę atsakomybę už automobilio vairavimą su papildomai plėvele tamsintais stiklais, automobilio langų stiklų užtamsinimo lygis reikšmės neturi ir matavimas nėra būtinas (nutartys byloje Nr. N12-167-05, N16-1019/2007, N5-792/2006, N9-1175/2007, N20-79/2008; N-438-143/2008; N-444-342/2008). Todėl nepagrįsti skundo teiginiai, kad pareigūnas, neturėdamas automobilių langų skaidrumo ir atspindžio matuoklio ir neatlikęs matavimų juo, negalėjo konstatuoti kad yra padarytas teisės pažeidimas.
IV.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, M. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino liudytojo E. L. parodymus apie pažeidimo dieną buvusią ant automobilio stiklų plėvelę, nes pats teismas apžiūrėjęs automobilį nustatė, kad tokios nėra. Mano, jog šiuo atveju remtasi prielaidomis. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas suklastotas, nes jam įteiktoje kopijoje nėra įrašo apie pridedamą tarnybinį pranešimą, kas rodo, jog jis buvo rašomas derinant jo turinį su fiksuotu pažeidimu. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinto draudimo tamsinti langus plėvele, tačiau įtvirtintas draudimas naudotis transporto priemone, kurios langų šviesos pralaidumas mažesnis negu leistinas. Atsižvelgiant į tai, mano, jog šviesos pralaidumo nenustačius, jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Teigia, jog 2009 m. vasario 9 ir 19 d. teismo posėdžių metu sekretoriavo N. M., tačiau protokolą pasirašė V. B.-B., o jam apie sekretorių pasikeitimą nebuvo pranešta, taip suvaržant jo teisę reikšti nušalinimą. Atsižvelgiant į tai, reiškia pastarosioms nušalinimą dabar. Nurodo, jog skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančią aplinkybę pakartotinumą, tačiau jis galiojančių nuobaudų neturi, todėl nuobauda jam per griežta. Mano, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino 2008 m. liepos 29 d. įsakymą Nr.2B-290, nes jis viešai nepaskelbtas, todėl negalioja, be to, jis už tokio įsakymo reikalavimų nepaisymą administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčijamo pažeidimo padarymo metu, priešingai nei teigia apeliantas, galioję Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (2008 m. rugpjūčio 2 d. paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“ Nr.88) nustatė absoliutų draudimą apklijuoti automobilių stiklus, patenkančius į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu (priekiniai, priekiniai šoniniai ir priekinių durų stiklai) bet kokia plėvele, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka galėjo būti išduodamas leidimas papildomai tamsinti langus (616 kodas).
Analizuodamas minėtą draudimą, kuris buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3-241 patvirtintuose Techniniai reikalavimuose naudojamoms kelių transporto priemonėms (2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3-332 redakcija), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutarime byloje Nr. N575-1387/2009 konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju, jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl Techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto priemonėms negalėtų būti taikomi, jei būtų nustatomas jų prieštaravimas atitinkamoms Europos Sąjungos teisės normoms, tarp jų ir toms, kurios yra tiesiogiai įtvirtintos pačioje Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (iki 2009 m. gruodžio 1 d., t. y. Lisabonos sutarties įsigaliojimo, ši sutartis vadinosi Europos Bendrijos steigimo sutartimi). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutarime, pasirėmęs Teisingumo Teismo praktika, konstatavo, jog draudimas apklijuoti automobilių stiklus, patenkančius į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu (priekiniai, priekiniai šoniniai ir priekinių durų stiklai) bet kokia plėvele, neatsižvelgiant į plėvelės šviesos pralaidumą, yra vertintinas kaip ribojantis laisvą prekių, šiuo atveju tokių plėvelių, judėjimą Bendrijoje ir EB sutarties 28 straipsnio (ES veikimo sutarties suvestinės redakcijos 34 str.) prasme priskirtinas kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėms, o priežastys, kurios leistų pateisinti tokį draudimą, nenustatytos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje M. C. administracinis kaltinimas suformuluotas nurodant, jog šis vairavo automobilį, kurio priekiniai šoniniai stiklai tamsinti plėvele (t. y. analogiškas kaltinimas, koks buvo pareikštas ir cituotoje byloje Nr. N575-1387/2009), tačiau byloje apelianto vairuotos transporto priemonės priekinių šoninių langų stiklų šviesos pralaidumas techninėmis priemonėmis nustatinėjamas nebuvo, taigi ir patikimų duomenų, jog automobilio stiklų šviesos laidumas buvo mažesnis nei leistina, nėra. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. C., net jei jo vairuojamos transporto priemonės langų stiklai ir buvo 2008 m. gruodžio 17 d. padengti šviesos laidumą mažinančia plėvele, šiuo atveju negali būti laikomas pažeidusiu KET reikalavimus.
Dėl apelianto teiginių, jog byloje suklastotas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises nepranešdamas apie posėdžių sekretorių pasikeitimą, pasakytina, jog jie nepagrįsti. Iš apeliantui įteiktos protokolo kopijos matyti, jog jame nėra įrašo apie tai, kad prie protokolo pridedami tarnybiniai pranešimai bei antroje protokolo pusėje nepažymėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardu anksčiau registruoti pažeidimai, tačiau tokių duomenų papildomas įrašymas nelaikytinas dokumento klastojimu. Asmuo turėjo galimybę dalyvauti nagrinėjant jo bylą Institucijoje, taigi ir susipažinti su visa išsamia medžiaga, todėl paminėtos informacijos vėlesnis nurodymas gintis nuo pareikšto kaltinimo asmeniui netrukdė. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, jog bylos eigą 2009 m. vasario 2 d. ir vasario 9 d. posėdžiuose protokolavo sekretorė N. M. (b. l. 39, 46 – 50), kuri ir pasirašė teismo posėdžių protokolus. Tuo tarpu 2009 m. vasario 19 d. teismo posėdį – procesinio sprendimo paskelbimą – protokolavo sekretorė V. B.-B., todėl ši protokolą ir pasirašė (b. l. 50), kas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Procesinio sprendimo paskelbime apeliantas nedalyvavo, įstatymas jokios pareigos pranešti apie posėdžių sekretorių pasikeitimą byloje nenumato, todėl joks M. C. teisių pažeidimas nenustatytas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimas naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.). Apeliacinio skundo argumentai dėl nuobaudos individualizavimo šiuo atveju nebenagrinėti kaip bylai nebeaktualūs.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
M. C. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos M. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, teiseną nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.