Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 6 d. apie 3.05 val. Kauno r. sav., Garliavoje, Vytauto gatvėje, ties 180 namu, vairavo transporto priemonę Audi A6, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,56 promilės). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn, būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta.

Asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, priešingu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų, įvertintų vidiniu įsitikinimu, visuma, o ne atskirais įrodymais ir įvertinus jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t.y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Vadovautis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neblaivių asmenų vairavimo vienas iš pagrindinių įrodymų yra alkotesterio patikros rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2930/2011). Teismas, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, tai kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. O alkotesterio „Lion alkometer 500" ar kituose naudojimo instrukcijose nurodyta, kad negalima naudoti prietaiso nukrypstant nuo jo instrukcijos. Šiuo atveju policijos pareigūnai, į griežtus alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijos reikalavimus neatsižvelgė, dėl ko buvo iškraipyti neblaivumo tikrinimo rezultatai. Kitu neblaivumo nustatymo būdu, kurį numato Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 4523, 4 punktas – pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą - taip pat nebuvo pasinaudota.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad jei teismas manytų, jog nėra pagrindo jį išteisinti padarius administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d., prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi jis gyvena Kaune, tačiau dirba Vilniuje – UAB „Markučiai" padalinio vadovu bei UAB „Vilniaus aidai" – direktoriaus pavaduotoju. Dėl darbo specifikos dažnai važinėja po visą Lietuvą, todėl ne tik nuvykimui į darbą, bet ir atlikti darbines funkcijas būtina transporto priemonė. Jeigu jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones jis negalėtų fiziškai atlikti savo pareigų ir dėl to gali netekti darbo, o šeima – pagrindinio maitintojo. Praradęs vairuotojo darbą taptų bedarbis, potencialus darbo biržos klientas, pašalpų gavėjas ir valstybės išlaikytinis. Apelianto šeima turi nepaprastai didelių finansinių įsipareigojimų bankui t.y. 330 000 litų kreditą, o netekus darbo, negalėtų prisidėti prie įsipareigojimų vykdymo, dėlto grėstų būsto atėmimas, kas negrįžtamai paveiktų jo šeimos ateitį. Be to, apeliantas turi studentę dukrą, už kurios mokslą Vytauto Didžiojo Universiteto apeliantas moka po 1250 Lt per pusmetį, žmonos, UAB „VP Market" virėjos, atlyginimas yra apie 1450 Lt. Todėl ji nepajėgtų viena vykdyti šeimos finansinių įsipareigojimų. Apeliantas dar finansiškai padeda senai mamai, tėvas miręs. Mamai 78 metai, ji turi rimtų sveikatos problemų – jai diagnozuotos stuburo problemos, sunkiai vaikšto, todėl reikia aprūpinti maistu, dažnai vežioti pas gydytojus ir į masažus bei šildymus, o apeliantas yra jos vienintelis sūnus, todėl teisių vairuoti transporto priemones neturėjimas drastiškai apriboja jo mobilumą ir galimybę rūpintis (lankyti) šeimai artimu žmogumi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinio skyriaus viršininkas prašo palikti 2014 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vise­to išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebu­vi­mą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant tei­siškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nu­sta­ty­mo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išna­gri­nė­jami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmo­sios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. G. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą ad­mi­nistracinį teisės pažeidimą. Aukštesnysis teismas nesutinka tik su D. G. paskirtos nuobaudos individualizavimu, todėl nutarimas keistinas šioje dalyje.

Policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu D. G. lengvas girtumo laip­s­nis (0.56 prom.) nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Lion alkolmeter 500“ Nr. 188871, abejoti prietaiso pa­ro­dymų patikimumu pagrindo nėra (patikros sertifikatas Nr. 1403278, b. l. 4). Pats pa­žeidėjas buvo supažindintas su parodymais, po jais pasirašė, jokių prieštaravimų nenurodė, pastabų dėl alkotesterio panaudojimo trūkumų per patikrinimą neišsakė, teisės pažeidimo protokole nurodė, kad iš vakaro buvo išgėręs vyno (b. l. 2).

D. G. kaltę įrodo ir kiti teisme ištirti rašytiniai įrodymai – tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-7), pra­ne­ši­mas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8). Policijos patrulis E. L. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbo pagal radijo šaukinį 662, 2013-12-06 3.05 val. sustabdė D. G. automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo vairuotojo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, todėl jis buvo patikrintas alkoholio matuoklių, kuris užfiksavo 0,56 % prom. girtumą. Vairuotojas D. G. dėl padaryto pažeidimo gailėjosi ir visiškai pripažino kaltę. Buvo iškviestas tarnybinis automobilis, kad įformintų KET pažeidimą ir surašytų ATP protokolą. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir patrulio D. T. tarnybiniame pranešime. Patrulis J. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad D. G. sutiko su pažeidimu, pripažino, kad buvo gėręs iš vakaro, tačiau nesitikėjo, kad gali viršyti leistiną normą. Vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis perduotas L. G..

Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog ištirtų įrodymų visiškai pakako D. G. kaltei vairavus transporto priemonę neblaiviam, įrodyti. Transporto priemones vairuojančių asmenų neblai­vumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Šiuo atveju tikrinimas buvo atliktas specialia priemone – alkotesteriu „Lion alcometer“ 500. Policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl alkotesteriu gautų asmens neblaivumo rezultatų, todėl medicininis patikrinimas nebuvo paskirtas. D. G. nei iš karto po patikrinimo, ir netgi pirmosios instancijos teismo posėdyje jokių prieštaravimų dėl nustatyto neblaivumo lygio ar dėl pažeistos tvarkos jį nustatinėjant, nenurodė. Jis pats pripažino, to neneigia ir apeliaciniame skunde, kad alkoholį buvo vartojęs, tačiau jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį.

Pažymėtina, kad 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Tran­s­porto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas leidžia asmeniui savo iniciatyva kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, tačiau asmuo šiuo atveju tokia galimybe nepasinaudojo. Asmuo, vairuojantis transporto priemones, privalo išmanyti Kelių eismo taisykles bei reikalavimus, susijusius su saugiu eismu. Policijos pareigūnai neprivalėjo asmeniui išaiškinti visas jo galimas teises, nes asmuo privalo žinoti ir savo pareigas, tuo labiau, kad D. G. jokių abejonių nereiškė ir su pažeidimu sutiko ne tik po patikrinimo, bet pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką net atliktas medicininis patikrinimas, po to, kai jau vairavimo momentu buvo nustatytas neblaivumas, neturėtų lemiamos reikšmės dėl asmens kaltės pripažinimo dar ir dėl tos priežasties, kad medicininės apžiūros metu gauti duomenys vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai, todėl, abejojant medicininės apžiūros rezultatais, apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su pažeidėju parodymais ir pan. Būtent įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu re­zul­ta­tai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis jau neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, kuomet buvo vairuota transporto priemonė.

Šioje byloje, be alkoholio ma­tuokliu nustatyto girtumo laipsnio, ši aplinkybė įrodyta patrulių tarnybiniais pranešimais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Beje, pats pažeidėjas nuo bylos pradžios pripažino, jog vakare, apie dešimtą-vienuoliktą valandą, t.y. prieš 4-5 val., vartojo alkoholio – buvo išgėręs taurę brendžio ir paragavęs vyno. Apeliantas pats pareigūnams nurodė, kad vartojo alkoholio iš vakaro, bet jau jautėsi blaivus, todėl be pagrindo tvirtina, jog jo nebuvo paklausta ar jis negėrė prieš 15 min. Tai, kad apeliantas įsitikinęs, jog jo organizmas turėjo suskaldyti alkoholį per tas kelias valandas bei nepasinaudojo savo teise atlikti medicininį patikrinimą, negali paneigti alkotesterio parodymų. Subjektyvi asmens nuomonė, kad jis jau yra pakankamai blaivus, jog galėtų vairuoti, nėra pagrindas abejoti nustatytu neblaivumo lygiu, nes pats asmuo ne visada gali adekvačiai įvertinti alkoholio poveikį jo organizmui ir jo pasišalinimo greitį. Tuo labiau, kad pats apeliantas pripažįsta, kad buvo pokylyje, kur vartojo ne tik vyną, bet ir brendį. Tai, kad apeliantas skunde iškėlė versijas dėl alkotesterio naudojimo instrukcijų pažeidimo ar kitų pažeidimų, laikytina tik pažeidėjo gynybine versija, kuria bandoma išvengti atsakomybės, nes nė vieno pažeidimo jis nenurodė savo paaiškinime, surašius pažeidimo protokolą, neneigė savo kaltės, pats pripažino gėręs alkoholio prieš keletą valandų, jokių abejonių dėl atlikto patikrinimo metu gautų rezultatų nekėlė ir apylinkės teisme.

Kadangi apylinkės teismui nebuvo pateikta jokių D. G. neblaivumą paneigiančių įrodymų, medicininis patikrinimas nebuvo atliktas, abejonių dėl to, kad jis patikrinimo metu vairavo trans­por­to priemonę neblaivus, nekilo, pats pažeidėjas savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, todėl apylinkės teismui neatsirado ir pareiga imtis papildomų priemonių fakto patvirtinimui – į bylos nagrinėjimą kviesti patikrinimą atlikusių policijos pareigūnų.

Nors apeliaciniame skunde neigiama D. G. kaltė padarius inkriminuojamą pažeidimą, tačiau nėra pateikta jokia įtikinanti versija, patvirtinanti jo nekaltumą. Taigi, pripažindamas ad­ministracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka su­rinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė kuriais įro­dy­mais grindžiamos teismo išvados, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir pa­da­rė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Vien tik tai, kad apeliaciniame skunde išsakyta kardinaliai pasikeitusi apelianto pozicija, nėra pakankamas argumentas, kurio pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nu­tarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų ver­ti­nimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Skundą na­gri­nėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais šioje dalyje pagrindo nėra.

Apeliantas skunde prašo, tuo atveju, jeigu bus pripažintas kaltu dėl ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo padarymo, būtų atsižvelgta į skunde nurodytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir pritaikytos ATPK 30¹ str. nuostatos bei paskirta švelnesnė nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – neatimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Šis apelianto prašymas tenkintinas iš dalies.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra būtina nuobauda skiriama kartu su bauda. Apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, kurios leidžia organui (pareigūnui), nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgus į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Apeliantas nurodo, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones, smarkiai nukentėtų ne tik jis, tačiau iš šeima, prarastų galimybę tinkamai atlikti darbines funkcijas, dėl to gali netekti darbo.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad nėra nustatyta D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinanti aplinkybė – kad gailėjosi dėl padaryto pažeidimo aplinkybių. Nors praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, tačiau nėra padaręs grubių pažeidimų, nesukelta sunkesnių padarinių. Apylinkės teismas neteisingai įvertino, kad jis turi galiojančių nuobaudų, nes, vadovaujantis ATPK 36 str. nuostatomis, visų anksčiau paskirtų nuobaudų (paskutinė nuobauda įvykdyta 2012-04-21) galiojimas 2013-12-06 pažeidimo metu buvo pasibaigęs. D. G. per ilgesnį nei 30 m. vairavimo stažą baustas tik šešis kartus, taigi šios aplinkybės rodo, kad pažeidėjas nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Kitokių administracinės teisės pažeidimų nėra padaręs.

Be to, pažeidėjui buvo nustatytas nežymiai leistinas normas viršijantis neblaivumas – 0.56±5 promiles, jis neneigė savo kaltės, pažeidimas padarytas naktį, esant neintensyviam eismui, todėl, nors padarytas ir grubus pažeidimas, tačiau ypatingai didelės grėsmės aplinkiniams nebuvo sukelta.

Atsižvelgtina ir į tai, kad jis dirba kitoje vietovėje – Vilniuje, todėl specialioji teisė būtina ir nuvykti į darbą bei darbinėms funkcijoms atlikti, taip pat jo gaunamas atlyginimas sudaro didžiąją dalį šeimos pajamų, jis išlaiko studentę dukrą, rūpinasi senyva ligota motina, vykdo didelius finansinius įsipareigojimus bankui. Įvertinus šias ir kitas skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad tokia nuobauda, kokią paskyrė apylinkės teismas pagal ATPK 126 str. l d., nėra adekvati padarytam pažeidimui ir faktinėms aplinkybėms.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių nebuvimą, D. G. asmenybę, darytina išvada, kad, nors ir paskirta minimalaus dydžio ATPK 126 str. l d. sankcijoje nustatyta nuobauda, tačiau ji labai apsunkina asmens normalų gyvenimą, todėl tai nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išreikštą pozicija, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudai nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 31 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Tačiau atsižvelgtina, kad apeliantas, padarydamas vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris galėjo sukelti sunkių padarinių, išreiškė atsainų požiūrį į nustatytas saugaus elgesio taisykles, parodė nepagarbą visuomenei ir įstatymų saugomoms vertybėms. Apelianto per didelis pasitikėjimas savo organizmo galimybėmis nėra pakankama pasiteisinimo priemonė, kuri leido vairuoti neblaiviam. Apeliantas turėjo galimybę įvertinti savo būklę ir pasinaudoti taksi paslaugomis. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis privalo netekti tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, todėl nagrinėjamu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik iš dalies tenkinant D. G. prašymą ir papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinus iki trijų mėnesių, kas leis pakankamai nubausti asmenį bei atgrasyti nuo paskesnių KET pažeidimų.

Vadovaujantis išdėstytu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas už ATPK 126 str. l d. numatytą pažeidimą D. G. paskyrė per griežtą nuobaudą, kuri neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir keisti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimą pakeisti:

D. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, paskirti 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Kitoje dalyje nutarimas nekeičiamas.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.