Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos pilietis, deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir iki suėmimo faktiškai gyvenęs (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

II. Įrodymai

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę neteisėtai, dėl savanaudiškų paskatų, Lietuvos Respublikos teritorija gabenus neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius užsieniečius, patvirtina ir kiti byloje surinkti ir BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai:

2023 m. vasario 9 d. užsieniečių registracijos centro vyresniosios specialistės I. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Kongo Demokratinės Respublikos piliečio S. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), URC nėra. Užsieniečiui 2022 m. lapkričio 24 d. VRAT Švenčionių rūmų sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą iki 2023 m. balandžio 16 d.. Užsienietis 2022 m. lapkričio 24 d. išvyko iš URC į pasirinktą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą 2023 m. vasario 3 d. informavo telefonu apie savo buvimo vietą. Kamerūno Respublikos pilietė A. T. M. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra URC. Užsieniečiui 2022 m. gruodžio 30 d. VRAT Švenčionių rūmų sprendimu pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. liepos 1 d. Kongo Demokratins Respublikos pilietis E. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra URC. Užsieniečiui 2023 m. sausio 20 d. VRAT Švenčionių rūmų sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietoj priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 17 d. 2023 m. vasario 8 d. LVAT atmetė jo skundą dėl VRAT sprendimo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje. Gambijos Islamo Respublikos pilietis S. B., gim. (duomenys neskelbtini), URC registruotas nebuvo. MIGRIS duomenimis užsienietis 2023 m. vasario 4 d., pasibaigus teismo sprendimu skirtai alternatyviai sulaikymo priemonei, išvyko gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Kongo Demokratinės Respublikos pilietis D. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra URC. Užsieniečiui 2022 m. lapkričio 9 d. VRAT Švenčionių rūmų sprendimu pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. birželio 2 d. Togo Respublikos pilietė L. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra URC. Užsienietei 2023-01-27 VRAT Švenčionių rūmų sprendimu pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. balandžio 28 d. Irako Respublikos pilietis H. M. J. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra URC. Užsienietis apgyvendintas URC MD sprendimu. 2022 m. rugpjūčio 18 d. MD pažyma dėl prieglobsčio nagrinėjimo skubos tvarka, klausimas dėl įleidimo nėra sprendžiamas, apgyvendinimas VSAT. Irako Respublikos pilietis O. K. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra URC. Užsienietis apgyvendintas URC MD sprendimu. 2022 m. rugpjūčio 29 d. MD pažyma dėl prieglobsčio nagrinėjimo skubos tvarka, klausimas dėl įleidimo nėra sprendžiamas, apgyvendinimas VSAT (1 t., b. l. 122-123).

2023 m. vasario 2 d. Kabelių pasienio užkardos vyresniojo specialisto Ž. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardoje 2022 m. sausio 16 d. 08.05 val. Margionių k. ribose, pasienio ruože, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Moldovos Respublikos pilietis V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu paaiškėjo, kad asmuo vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas (neperregistruotas). Savo veiksmais pilietis V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje. Asmeniui V. P. (duomenys neskelbtini) skirta 25 Eur bauda. ROIK 23194848711. Daugiau reikšmingos informacijos apie minėtą įvykį nedisponuoja (1 t., b. l. 132-133).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis iš savanaudiškų paskatų, iš anksto susitaręs dėl piniginio atlygio, neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos sieną gabeno keturiolika neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčių užsieniečių.

BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba tokio užsieniečio, neteisėtai perėjusio valstybės sieną, gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos, išvengti išlaidų, turto netekimo ar turtinių įsipareigojimų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K–332/2012). Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną kirtusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas asmens, siekiančio neteisėtai pereiti Lietuvos valstybės sieną, pervežimas, pervedimas, perskraidinimas, perplukdymas per sieną, t. y. bet kokie veiksmai, kuriais užsienietis neteisėtai transportuojamas bet kokiu būdu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Gabenimu Lietuvos Respublikos teritorijoje laikytini bet kokie veiksmai, kuriais neteisėtai valstybės sieną perėjęs užsienietis perkeliamas iš vienos vietos į kitą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nekertant valstybės sienų.

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina kaltinamojo V. P. kaltę dėl to, jog jis dėl savanaudiškų paskatų, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius piniginį atlygį už neteisėtą veikimą, automobiliu „Ford Transit“ nuvyko į iš anksto sutartą vietą miške, esančiame Varėnos rajone, Marcinkonių kaime, kur paėmė du Egipto piliečius, tris Afganistano piliečius ir vieną Sirijos pilietį, neteisėtai patekusius į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir gabeno juos Lietuvos Respublikos teritorija automobiliu, turėdamas tikslą šiuos asmenis gabenti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Be to, neginčytinai nustatyta ir tai, kad jis, gabendamas jau paminėtus užsieniečius, gavęs nurodymus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paimti dar užsieniečių, tuo pačiu automobiliu tą pačią dieną nuvyko į Vilniaus miestą, kur prie (duomenys neskelbtini) restorano paėmė dar aštuonis užsieniečius – du Irako piliečius, Kamerūno pilietę, tris Kongo Demokratinės Respublikos piliečius, Togo pilietę ir Gambijos pilietį, kuriuos Lietuvos Respublikos teritorija, kartu su pirmiau paimtais užsieniečiais, taip pat gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, turėdamas tikslą juos pergabenti per Lietuvos Respublikos sieną į Lenkijos Respubliką, iki kol tos pačios dienos vakarą buvo sulaikytas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog jis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį – tai yra suprato, kad Lietuvos Respublikos teritorija gabena neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, kad tokiu būdu jis ketino prasimanyti pinigų, ir norėjo taip veikti. Taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamajame akte V. P. buvo inkriminuotas ne tik neteisėtai valstybės sieną perėjusių ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimo Lietuvos Respublikos teritorija požymis, bet ir tokių užsieniečių neteisėtas gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną požymis. Tačiau, tiek iš kaltinamojo, liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų neteisėtų migrantų, Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. D. parodymų, taip pat ir kitų bylos duomenų (to paties vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo, Varėnos pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. P. tarnybinio pranešimo) matyti, kad V. P. su Lietuvos Respublikos teritorija gabentais užsieniečiais Lietuvos-Lenkijos sienos taip ir nekirto, t. y. iš Lietuvos į Lenkiją jis nelegalių migrantų taip ir nepervežė. V. P. ir neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėję bei nuolatinės gyvenamosios vietos joje neturintys užsieniečiai buvo sulaikyti Lietuvoje – Lazdijų r., Lazdijų sen., Papečių k. ribose, (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Ši vietovė nėra priskirta jokiam pasienio ruožui. Taigi, V. P. kaltinime buvo nepagrįstai inkriminuotas neteisėtas valstybės sieną perėjusių ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Todėl iš kaltinimo šis BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos alternatyvus veiksmas šalintinas. Tai V. P. neteisėtų veiksmų kvalifikacijos nekeičia, nes jam teisingai ir pagrįstai buvo inkriminuoti kiti BK 292 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys veiksmai: neteisėtas valstybės sieną perėjusių ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimas Lietuvos Respublikos teritorija dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis pripažino, kad šią veiką padarė siekdamas gauti pinigų – kaip pats nurodė, už nelegalių migrantų pervežimą turėjo gauti 500 Eur, o tai ir sudaro savanaudiškas paskatas, nes jis nusikalto tiesiogiai siekdamas gauti turtinės naudos.

Taigi, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, ir už ją yra baustinas.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamas šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jos daromą žalą valstybės valdymo tvarkai, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, veika baigta. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (2 t., b. l. 54), administracine tvarka baustas vieną kartą (2 t., b. l. 52). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinių ir narkologinių įstaigų stacionare, taigi, jis pakaltinamas. V. P. nedirba, tačiau turi neįgalumą, yra vedęs. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (nors padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, tačiau rūšinis jos pavojingumas nėra didelis), kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (kurie leidžia spręsti, jog V. P. padaryta veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamajam gali būti skiriama daug mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Tuo pačiu teismas pažymi, jog nėra nustatytos kokios tai BK 62 straipsnyje numatytos ar išimtinės aplinkybės, kurios leistų teismui daryti išvadą, jog yra pagrindas skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismas nemato pagrindo paskirti V. P. švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę ir taikant jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar, kai nustatoma kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokia aplinkybių visuma, kuri leistų teismui taikyti V. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatyta. Teismo įsitikinimu, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aiškiai teisingumo principui neprieštarauja, ji proporcinga tiek kaltinamojo asmenybei, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismo nuomone, tik laisvės atėmimo bausme bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. P. sulaikytas 2023 m. sausio 18 d. 21.40 val. (2 t., b. l. 91-95). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiam, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 18 d., t. y. laikinojo sulaikymo dienos (2 t., b. l. 104-107). Šios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam pratęstas Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi dar trims mėnesiams nuo 2023 m. kovo 18 d. iki 2023 m. birželio 18 d. (2 t., b. l. 160-161). Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi ir BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas konfiskuoja turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šis įstatymo reikalavimas yra imperatyvus.

Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymui V. P. panaudojo mikroautobusą „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šis automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, kadangi be jo gabenti nelegaliai Lietuvos Respublikoje esančius asmenis būtų neįmanoma. Be to, transporto priemonė tam netgi buvo pritaikyta – siekiant sutalpinti kuo daugiau neteisėtų migrantų, bei kad šie sėdėdami nesimatytų pro automobilio langus iš lauko, iš jos buvo išimtinos galinės keleivio sėdynės. Kaip matyti iš bylos duomenų visumos, šį automobilį H. K. dar 2022 m. lapkričio 8 d. pardavė rusiškai kalbančiam asmeniui iš Moldovos. 2023 m. vasario 22 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruotas (1 t., b. l. 139). V. P. parodė, kad automobilio jis pats nepirko, kad jam jį parūpino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kas byloje surinktais duomenimis nėra paneigta. Bylos duomenimis taip ir nenustatyta, kam iš tiesų nuosavybės teise 2023 m. sausio 18 d. priklausė minima transporto priemonė. Vis tik kaltinamojo, o kartu ir liudytojo H. K. parodymai, jog automobilio pirkėjas iš karto paprašė iš jo išimti keleivio sėdynes, leidžia spręsti, kad automobilis buvo įsigytas bei perduotas V. P. būtent tikslu neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną. Taigi, net jeigu automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam V. P., o kokiam nors kitam asmeniui, akivaizdu, kad, perleisdamas šį turtą kaltinamajam, šis asmuo žinojo, kad automobilis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl šis automobilis gali ir turi būti konfiskuotas.

V. P. asmens kratos metu taip pat buvo rasti ir paimti pinigai – 1 800 Eur, 330 JAV dolerių bei 1 600 Lenkijos zlotų, ir mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų neteisėtų migrantų parodymų matyti, jog dalis jų, dar iki pradedant V. P. juos vežti mikroautobusu „Ford Transit“ link Lietuvos-Lenkijos sienos, sumokėjo kaltinamajam po 300 Eur už tai, kad šis juos nugabentų iki Lietuvos-Lenkijos sienos bei pervežtų per ją, o tada nugabentų ir į kitą Europos Sąjungai priklausančią šalį. Pats kaltinamasis taip pat patvirtino, jog dalis jo asmens kratos metu rastų piniginių lėšų, o būtent visi rasti eurai ir JAV doleriai, buvo gauti 2023 m. sausio 18 d. iš Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai perėjusių ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturėjusių asmenų už jų neteisėtą gabenimą per valstybės sieną. Kaltinamasis, kaip ir liudytojai, paaiškino, kad už kelionę iš neteisėtų migrantų buvo prašoma po 300 Eur. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad asmens kratos metu rasti 1 800 Eur ir 330 JAV dolerių buvo gauti iš V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, taigi, jie atitinka Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultato sampratą ir turi būti konfiskuoti. Duomenų, kad neteisėti migrantai būtų atsiskaitę su V. P. už jų neteisėtą gabenimą per valstybės sieną Lenkijos zlotais, byloje nėra. Kaltinamasis paaiškino, jog dalis zlotų (600) jam buvo duota ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens – A., tam, kad jis nuvykęs į Lenkiją galėtų užsipilti kuro mikroautobusui, kuriuo buvo gabenami neteisėti migrantai. Likusieji 1 000 Lenkijos zlotų buvo asmeninės jo lėšos. Taigi, 600 Lenkijos zlotų šiuo atveju taip pat turi būti konfiskuoti, kadangi jie atitinka nusikalstamos veikos padarymo priemonės sąvoką, o likusieji 1 000 Lenkijos zlotų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. P..

Teismas sprendžia, jog konfiskuotas turi būti ir mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, kadangi kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarė intensyviai naudodamas šį daiktą. Pats kaltinamasis paaiškino, kad su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis – A. ir S., kurie jam pasiūlė neteisėtu būdu užsidirbti pinigų, jis bendravo daugiausiai telefono, kuris paimtas jo asmens kratos metu, pagalba. Šiuo telefonu jis gavo duomenis apie tai kada ir kur paimti neteisėtus migrantus, bei tolesnius nurodymus, fiksavo duomenis, patvirtinančius, kad jis yra paėmęs ir gabena nelegalius migrantus. Atlikus minėto telefono apžiūrą jame rasti duomenys apie V. P. susirašinėjimą dėl neteisėtų migrantų gabenimo už piniginį atlygį su asmeniu, kuris naudojasi telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir yra pavadintas „S. B.“. Iš susirašinėjimo turinio akivaizdu, jog V. P. iš anksto tarėsi gabenti nelegaliai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius asmenis, S. siuntė ir automobilio „Ford Transit“ fotonuotraukas. Mobiliuoju telefonu taip pat darė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti užsieniečiai, neteisėtai gabenami Lietuvos Respublikos teritorija link Lietuvos-Lenkijos sienos. Taigi, šiuo atveju yra pagrindo manyti, jog minėtas mobiliojo ryšio telefonas, nors neturintis didelės materialinės vertės, taip pat yra viena iš pagrindinių priemonių tokiai nusikalstamai veikai daryti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2023 m. balandžio 24 d.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmę įskaityti laiką, V. P. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2023 m. balandžio 24 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, bet ne ilgiau kaip iki nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugojimui Kalvarijos pasienio užkardos logistikos specialistui, Europos g. 23 Salaperaugio k. Kalvarijos r. sav. (1 t., b. l. 37-38).

Automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelį, perduotus saugoti Kalvarijos pasienio užkardos logistikos specialistui, Europos g. 23 Salaperaugio k. Kalvarijos r. sav., perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“, IMEI (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą įtariamojo V. P. asmens kratos metu, perduotą saugojimui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Varėnos skyriui, Alytaus g. 1 Varėna (t. 1 b. l. 51-53).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti 1 800 Eur, 330 JAV dolerių ir 600 Lenkijos zlotų, perduotų saugojimui į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kasą, Savanorių pr. 2, Vilnius (t. 1 b. l. 58-60), o likusius ir ten pat saugomus 1 000 Lenkijos zlotų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. P..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtas nuteistasis apeliacinį skundą gali paduoti per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.