Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-69-840/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-16
Bylos Nr.
1-69-840/2012
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-01503-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Nukentėjusysis
A. J.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-69-840/ 2012Teisminio proceso Nr. 1-03-1-01503-2012-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.5; 1.1.7.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.3;1.1.8.6; 1.1.8.7; 1.1.8.11; 1.2.4.5; 1.2.4.6.8; 2.3.6.4.5.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 16 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Daukšai, kaltinamųjų gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui ir nukentėjusiajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) asmuo be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimas galioja iki 2016-09-08), rusas, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, anksčiau teistas:

1) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2004-02-25 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 178 str. 4 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d. bei 65 str. 1 d. 1 p. a pp., paskirta subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2004-12-30 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir 178 str. 4 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d. bei 65 str. 1 d. 1 p. a pp., paskirta subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2004-02-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo;

3) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006-03-29 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2004-12-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta galutinė bausmė – 2 m. 20 d. laisvės atėmimo;

4) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006-05-04 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., skirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2004-02-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta subendrinta bausmė – 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 5 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2004-12-30 nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – 3 m. laisvės atėmimo. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006-12-21 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., subendrintos Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006-05-04 ir 2006-03-29 nuosprendžiais paskirtos bausmės, skirta galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo. Kauno m. apylinkės teismo 2007-01-18 nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos neatlikus 1 m. 2 mėn. 28 d. laisvės atėmimo bausmės;

5) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-02-04 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė;

6) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-06-26 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 ir 9 d., Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-02-04 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta subendrinta bausmė – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

7) Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 254 str. 2 d. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 ir 4 d., skirta subendrinta bausmė – 8 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-06-26 nutartimi subendrintomis Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-04-16 ir 2009-02-04 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 10 m. laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-05 nuosprendžiu pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo – vadovaujantis LR BK 63 str. 2 ir 5 d., Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 nuosprendžiu M. M. skirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 254 str. 2 d. subendrintos apėmimo būdu, skirta subendrinta 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 ir 9 d., ši subendrinta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-02-04 ir 2009-04-16 nuosprendžiais paskirtomis ir Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009-06-26 nutartimi subendrintomis bausmėmis, skirta galutinė bausmė – 9 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (bausmės pradžia – 2009-05-06, bausmės pabaiga – 2018-11-05),

šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, iki bausmės atlikimo nedirbęs, gyvenęs: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 138 str. 1 d., bei

G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, anksčiau teistas:

1) Mažeikių raj. apylinkės teismo 1998-03-24 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., skirti 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 47¹ str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Mažeikių raj. apylinkės teismo 1999-04-20 nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) Šiaulių m. apylinkės teismo 1999-10-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., skirti 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių raj. apylinkės teismo 1998-03-24 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;

3) Klaipėdos m. apylinkės teismo 2001-03-05 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. ir 278 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 42 str., skirta subendrinta bausmė – 1 m. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu;

4) Kretingos raj. apylinkės teismo 2001-05-30 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. ir 278 str. 1 d. Vadovaujantis LR BK 42 str., skirta subendrinta bausmė – 1 m. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 42 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2001-03-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta galutinė bausmė – 1 m. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu;

5) Mažeikių raj. apylinkės teismo 2001-10-31 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., skirti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 42 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2001-03-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu. Marijampolės raj. apylinkės teismo 2001-11-30 nutartimi, vadovaujantis LR BK 42 str., subendrintos Mažeikių raj. apylinkės teismo 2001-10-31, Klaipėdos m. apylinkės teismo 2001-03-05 ir Kretingos raj. apylinkės teismo 2001-05-30 nuosprendžiais paskirtos bausmės, skirta subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu;

6) Klaipėdos apygardos teismo 2003-07-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 129 str. 2 d. 9 p. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., skirta subendrinta bausmė – 14 m. laisvės atėmimo (bausmės pradžia – 2002-08-20, bausmės pabaiga – 2016-08-20),

šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (Pravieniškių 2-ame kaime, Pravieniškėse, Kaišiadorių rajone), iki bausmės atlikimo nedirbęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė:

M. M. ir G. J., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (Pravieniškių 2-ame kaime, Pravieniškėse, Kaišiadorių rajone), 2012 m. vasario 4 d. apie 22.30 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 5-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 213 nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatą, o būtent: M. M., iš anksto sutaręs su G. J., saugojo gyvenamosios patalpos Nr. 213 duris, kad niekas nepatektų į gyvenamąją patalpą, laikė gyvenamosios patalpos Nr. 213 duris, kad nukentėjusysis A. J. negalėtų išeiti, konflikto su nukentėjusiuoju A. J. metu G. J. paprašius, tuojau pat parūpino ir padavė G. J. medinę lazdą, o G. J. gyvenamojoje patalpoje Nr. 213, asmeninio konflikto metu, sudavė nukentėjusiajam A. J. į įvairias kūno vietas ne mažiau aštuonių smūgių kumščiais bei M. M. paduota medine lazda ? padarė nukentėjusiajam A. J. odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus kairėje viršugalvio pusėje, kairės akies vokuose ir kairiame antakyje, kairiame lūpų kampe, kairiame žande ir kairėje ausyje, kairėje nugaros pusėje, kairiame dilbyje bei dešinės plaštakos I-ame piršte, išmušė du dantis viršutinio žandikaulio kairėje pusėje bei sulaužė kairės pusės X-ą šonkaulį, dėl ko nukentėjusiojo A. J. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Po nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymo M. M. paslėpė G. J. panaudotą medinę lazdą Laisvės atėmimo vietų ligoninės 5-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 223.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies, gailėjosi dėl įvykio ir paaiškino, kad jokio išankstinio susitarimo su kaltinamuoju G. J. dėl nukentėjusiojo A. J. sumušimo ar sužalojimo nebuvo. Tąkart kaltinamasis G. J. pasiūlė jam eiti pas nukentėjusįjį nuteistąjį A. J. pasiaiškinti dėl nuolatinių kitų nuteistųjų įžeidinėjimo. Kaltinamasis G. J. su nukentėjusiuoju A. J. aiškintis ėjo vienas, o jam liepė nesikišti, paprašė palaukti už durų, lyg nieko neįleisti. Laukdamas koridoriuje, prie nukentėjusiojo kambario durų, po kiek laiko jis išgirdo triukšmą, kas vyko patalpoje, jis nematė, nes buvo uždarytos durys. Tuo metu koridoriuje nieko nebuvo: nei nuteistųjų, nei pareigūnų. Nukentėjusysis A. J. norėjo išeiti ir, atidarydamas duris, durimis užkliuvo už jo kojos. Durų jis nelaikė, nebuvo užrėmęs, nukentėjusysis A. J. išėjo į koridorių. Kaltinamasis G. J. paprašė nukentėjusiojo A. J. neišeiti, pasikalbėti ir nukentėjusysis sugrįžo. Durys užsidarė, kambaryje vėl pasigirdo triukšmas. Gal po kokių trijų minučių kaltinamasis G. J. pravėrė kambario duris ir jis pamatė, kad sužalota kaltinamojo G. J. viršutinė lūpa – ji buvo kruvina. Kaltinamasis G. J. liepė jam atnešti lazdą. Kam kaltinamajam G. J. buvo reikalinga lazda, jis nežinojo. Visko vyko labai greitai, jis pasimetė, gal per kokią minutę jis nubėgo į greta esantį jo ir kaltinamojo G. J. kambarį, paėmė medinę lazdą – jų šluotos kotą, ir atnešė kaltinamajam G. J. – padavė. Ką kaltinamasis G. J. su jo atnešta lazda darė, jis nematė, nes, kaltinamajam G. J. padavus lazdą, kambario durys vėl užsidarė. Jis liko stovėti už durų. Koridoriuje nieko nebuvo, na, bent jis nepastebėjo. Po kelių minučių kaltinamasis G. J. išėjo iš nukentėjusiojo A. J. kambario, buvo sužalotas, lazdos nebeturėjo, nes, išgirdęs triukšmą, į nukentėjusiojo A. J. kambarį atbėgo nuteistasis Ž. K. – patraukė jį nuo durų ir įėjo, atėmė iš kaltinamojo G. J. lazdą. Paimtą lazdą, išeidamas, nuteistasis Ž. K. padavė jam. Kaltinamasis G. J. liepė jam nešti tą pagalį kur nors, kad jo nebūtų. Jis, pamatęs kas įvyko, pasimetė, nežinojo, ką daryti ir išmetė tą lazdą į kitą sekciją. Slėpti lazdos neketino, tačiau suprato, jog ją reikia išmesti, kad nesitęstų muštynės. Kaltinamasis G. J. jam papasakojo, kad, jam besiaiškinat su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis A. J. jam sudavė – pirmas, ir jie pradėjo muštis. Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad su kaltinamuoju G. J. jis nebuvo iš anksto susitaręs mušti nukentėjusiojo A. J.. Eidamas kartu su kaltinamuoju G. J. pas nukentėjusįjį, jis nežinojo, kas ten įvyks. Kaltinamasis M. M. taip pat tvirtino, kad su kaltinamuoju G. J. jis nebuvo sutaręs: laikyti, užremti nukentėjusiojo durų, atnešti lazdos, po muštynių paslėpti lazdą. Kaltinamasis teigė, jog visi liudytojai meluoja, nieko jie nematė, nes įvykio metu koridoriuje jų nebuvo, tačiau kaltinamasis negalėjo paaiškinti teismui, kodėl visi liudytojai meluoja, nes nė su vienu iš liudytojų piktumų jis neturi.

Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, pripažino sumušęs žmogų, gailėjosi dėl to ir aiškino, kad jokio išankstinio susitarimo su kaltinamuoju M. M. dėl nukentėjusiojo A. J. sumušimo ar sužalojimo nebuvo. Kaltinamasis G. J. paaiškino, kad nukentėjusysis A. J. visada turi rūkalų ir visi nuteistieji nuolat jo prašo paskolinti cigarečių. Cigarečių iš nukentėjusiojo skolindavosi ir jis. Nuolatiniai nuteistųjų prašymai nukentėjusįjį nervuoja, kelia nepasitenkinimą, dėl šios priežasties nukentėjusysis A. J. griežtai ar grubiai atsako, net įžeidžia. Taip yra nutikę ir jam, ir kitiems nuteistiesiems. Apie tai yra kalbėjęs ir kaltinamasis M. M.. Tąkart jam pasiguodė nuteistasis M. B., kad, paprašius paskolinti cigarečių, nukentėjusysis A. J. pagrasino jam sumušimu. Toks nukentėjusiojo A. J. elgesys žeidė ir jį, ir kitus nuteistuosius, dėl to jis sugalvojo pasikalbėti su nukentėjusiuoju A. J., kad šis šiek tiek sušvelnėtų, gal net atsiprašytų. Muštis minčių nebuvo. Apie ketinamą pokalbį su nukentėjusiuoju A. J. jis pasidalino su kaltinamuoju M. M. ir paprašė kaltinamojo M. M. pabūti šalia – vaikštinėti koridoriuje ir, jei koks nuteistasis norėtų užeiti pas nukentėjusįjį, kai jie tuo metu kalbėsis, pasakyti, kad neitų, t.y. kad kaltinamasis M. M. nieko neleistų, kad kiti nuteistieji netrukdytų jiems kalbėtis. Užėjęs į kambarį pas nukentėjusįjį A. J., jis pasakė nukentėjusiajam, kad reikia pasikalbėti, ir paprašė ten buvusio nuteistojo G. M. išeiti. Šis išėjo. Nukentėjusysis A. J. tuo metu taip pat norėjo išeiti, atidarė duris, bet jis jį sulaikė – paprašė jo pasilikti, pasikalbėti, ir nukentėjusysis sugrįžo. Kaltinamasis M. M. liko koridoriuje. Pradėjus pokalbį, nukentėjusysis A. J. užpyko, pakilo nuo lovos ir ėjo link jo. Tuo metu jis dar nepagalvojo, kad kils muštynės. Jis rankomis nustūmė nukentėjusįjį A. J. nuo savęs, tačiau nukentėjusysis atsistojo ir ranka trenkė jam du kartus: į lūpą ir į akį. Jis šito nesitikėjo ir nesusivaldė, kilo muštynės. Jis rankomis trenkė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis A. J. dar labiau susinervino ir puolė jį. Jis gynėsi rankomis, suduodamas nukentėjusiajam į veidą ir į šoną, ir vis tikėjosi, kad nukentėjusysis nusiramins, tačiau nukentėjusysis vis labiau jį puolė. Kiek kartų jis trenkė nukentėjusiajam rankomis, nepamena. Tada jis suabejojo, ar plikomis rankomis pajėgs apsiginti, ir koridoriuje buvusiam kaltinamajam M. M. gal kokius tris kartus sušuko – liepė greitai iš jų kambario atnešti lazdą. Nieko nesuprasdamas kaltinamasis M. M. greitai jam atnešė lazdą. Jis laukė, kada kaltinamasis M. M. atneš jam lazdą, ir per duris paėmė ją. Iš kaltinamojo M. M. paimta lazda jis mušė nukentėjusįjį A. J. – sudavė jam tris kartus: vieną kartą per galvą ir du kartus per rankas. Išgirdęs triukšmą, į nukentėjusiojo kambarį įėjo greta gyvenąs nuteistasis Ž. K., jis stvėrė iš jo lazdą ir išėjo. Išeidamas, nuteistasis Ž. K. lazdą padavė kaltinamajam M. M.. Jis kaltinamajam M. M. liepė tą lazdą kur nors išnešti, kad jos nebūtų. Į gyvenamąsias patalpas subėgo pataisos įtaigos pareigūnai ir juos išsivedė. Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog jis iniciavo konfliktą, išprovokavo nukentėjusįjį, tačiau teigė, kad su kaltinamuoju M. M. jis nebuvo iš anksto susitaręs: mušti nukentėjusiojo A. J.; kad kaltinamasis M. M. neišleis nukentėjusiojo iš kambario, laikys duris; kad kaltinamasis M. M. atneš ir paslėps lazdą.

Apklaustas nukentėjusysis A. J. nurodė, kad civilinio ieškinio jis nereiškia, kaltinamieji jo atsiprašė, jis jiems atleidęs, pretenzijų neturi, todėl prašė teismo kaltinamiesiems skirti kuo švelnesnes bausmes. Nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad tą vakarą, po vakarinio patikrinimo, pas jį į kambarį buvo užėjęs nuteistasis G. M. ir jie ketino prieš miegą eiti parūkyti. Kaip tik tuo metu į kambarį atėjo kaltinamasis G. J. ir pasakė nuteistajam G. M., kad jis išeitų, lyg jį kvietė kitas nuteistasis. Dar kaltinamasis G. J. pasakė, kad reikia pasikalbėti. Nuteistasis G. M. išėjo, o kaltinamasis G. J. ėmė prašyti jo cigarečių. Jis atsakė, kad kitiems neturi, kad eis su nuteistuoju G. M. parūkyti ir miegoti. Tada jis atsikėlė nuo lovos ir ėjo per duris, pastūmė jas, tačiau durys neatsidarė. Tada jis dar kartą jas pastūmė, durys vėl neatsidarė, bet per durų plyšį jis pamatė kaltinamąjį M. M., kuris buvo užrėmęs duris, jas laikė ir jo neišleido. Jis kaltinamajam M. M. liepęs leisti, tačiau kaltinamasis G. J. timptelėjo jį už rankos ir pasakė, kad reikia pakalbėti, kad pakalbės ir galės eiti. Nukentėjusysis kategoriškai neigė kaltinamųjų M. M. ir G. J. teiginius, kad tuo metu jis iš kambario buvo išėjęs į koridorių ir pats sugrįžo. Nukentėjusysis tvirtino, kad iš kambario jo niekas neišleido. Tada jis dar kartą kaltinamajam G. J. pasakė, kad cigarečių neduos. Kaltinamasis G. J. atsakė jam smūgiu į krūtinę, pastūmė jį, liepė sėstis, pakirto lova per pakinklius ir jis parvirto ant lovos. Kaltinamasis G. J. griuvo ant jo, tai jis, besigindamas, sudavė kaltinamajam į veidą. Lovoje jie pasimuistė, pasikumščiavo ir jis išsivadavo iš po kaltinamojo, kaltinamasis atšoko. Jis kaltinamajam liepė liautis kvailioti. Grumtinių metu jam iškrito nuteistojo ženklas, jis pasilenkė jį pakelti nuo žemės. Viskas vyko labai greitai. Kažkas šaukė: ? „duokit lazdą“, bet jis nesuprato. Prasivėrė kambario durys, kažkas kaltinamajam G. J. padavė medinę lazdą. Kaltinamasis G. J. ta lazda sudavė jam keletą kartų per galvą, nugarą, teko ir rankoms, kuriomis jis dengėsi galvą. Jie vėl parvirto į lovą, ten grūmėsi ir išsiskyrė. Tuo metu, kai jis su kaltinamuoju G. J. mušėsi, į kambarį niekas nebuvo įėjęs. Paskui, į kambarį įbėgo daug žmonių. Pamena nuteistąjį Ž. K., kuris iš kaltinamojo G. J. atėmė lazdą.

Liudytojas R. L. nurodė, kad jis kartu su kaltinamaisiais M. M. ir G. J. bei nukentėjusiuoju A. J. gyvena viename būryje. Piktumų tarp jų nėra. Tą kartą jis jau ruošėsi miegoti, buvo vėlu, pas jį atėjo kaltinamasis G. J. ir pasakė, kad yra kilęs konfliktas su nukentėjusiuoju A. J., šis įžeidinėja, klausė, ką daryti. Jis jam patarė eiti pasišnekėti su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis G. J. jo eiti kartu nekvietė. Kalbos apie muštines nebuvo. Gal po kokių 15-20 min. pas jį atbėgo kaltinamasis G. J. ir pasakė, kad susimušė su nukentėjusiuoju A. J., kad nukentėjusysis jam trenkė pirmas ir kilo muštynės. Tada jis nuėjo pas nukentėjusįjį, paklausė, kas nutiko. Nukentėjusysis A. J. pasakė, kad susimušė su kaltinamuoju G. J. ir kad jis jį pripjaus. Tai išgirdęs, apie įvykį pranešė pataisos įstaigos pareigūnams.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. paaiškino, kad pažįsta ir kaltinamuosius M. M. ir G. J., ir nukentėjusįjį A. J.. Su kaltinamaisiais jo santykiai normalūs, o nukentėjusysis yra jį įžeidęs, pažeminęs. Jis dėl to yra pasiguodęs kaltinamajam G. J.. Kaltinamasis G. J. yra labai emocingas, siūlė jam eiti pas nukentėjusįjį A. J. pasiaiškinti, kad daugiau nukentėjusysis jo nebeįžeidinėtų, bet jis atsisakė. Liudytojo nuomone konfliktas kilo lyg ir dėl jo. Kaltinamasis G. J. jį apgynė. Paties konflikto jis nematė, tačiau tą kartą kaltinamasis G. J. paprašė jo sutvarkyti nukentėjusiojo A. J. kambarį. Kambaryje buvo netvarka, daug kraujo, iš to jis suprato, kad buvo muštynės. Po įvykio atėję pataisos įstaigos pareigūnai jo kambaryje rado medinę lazdą, kas ją pas jį kambaryje padėjo, jis nematė. Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo 2012-02-08 parodymus (t. 1, b.l. 46-47, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.): kad 2012 vasario 4 d. kaltinamasis G. J. klausė jo, ar nukentėjusysis A. J. jo neįžeidinėja; kad kaltinamasis G. J. kvietė jį eiti sumušti nukentėjusįjį A. J., nes šis neduoda cigarečių ir įžeidinėja; kad po įvykio kaltinamasis G. J. prašė jo liudyti, kad nukentėjusysis A. J. jį įžeidinėjo ir kad kaltinamasis G. J. ėjo pas nukentėjusįjį, kad šis jo atsiprašytų, kad tik dėl to kilo konfliktas; kad konfliktas kilo tikrai ne dėl jo, liudytojas M. B. tai neigė, tvirtino, kad kaltinamasis G. J. jam siūlė eiti pas nukentėjusįjį tik pasiaiškinti, o ne jį sumušti. Liudytojas patvirtino, kad šį apklausos protokolą jis pasirašė prisiekęs, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės ir perskaitęs, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip jo apklausos protokole atsirado sakiniai apie kaltinamojo G. J. siūlymą jam sumušti nukentėjusįjį.

Liudytojas Ž. K. paaiškino, kad jis kartu su kaltinamaisiais M. M. ir G. J. bei nukentėjusiuoju A. J. gyvena viename būryje. Piktumų tarp jų nėra. Tą vakarą, gal po 22.00 val., jis žiūrėjo televizorių ir už sienos išgirdo keistus garsus, lyg baldus stumdytų. Išėjęs į koridorių, prietemoje jis pamatė kaltinamąjį M. M., kuris stovėjo šalia nukentėjusiojo A. J. durų, koridoriuje buvo ir daugiau žmonių. Atidaręs duris, nukentėjusiojo A. J. kambaryje jis pamatė kaltinamąjį G. J. su lazda rankoje. Kambaryje vyko grumtynės. Nukentėjusysis A. J. buvo pasilenkęs ir kruvinas. Jis suriko, liepė liautis, atėmė iš kaltinamojo G. J. lazdą, padavė ją kaltinamajam M. M. ir liepė išmesti. Koridoriuje stovėjęs kaltinamasis M. M. jam nieko nesakė, nebandė jo sustabdyti ar kaip kitaip sutrukdyti jam įeiti į nukentėjusiojo kambarį. Teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo 2012-02-08 parodymus (t. 1, b.l. 51-52, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.): kad, išėjus į koridorių, jis pamatė kaltinamąjį M. M., kuris laikė užspaudęs kambario Nr. 213 duris; kad kaltinamasis M. M. jam liepęs nesikišti; kad jis kaltinamojo M. M. neklausė ir užėjo į kambarį Nr. 213, liudytojas Ž. K. tai neigė, tvirtino, kad prietemoje jis nematė, ar kaltinamasis M. M. laikė nukentėjusiojo A. J. kambario duris, kad kaltinamasis M. M. jo nestabdė ir nieko jam nesakė. Liudytojas patvirtino, kad šį apklausos protokolą jis pasirašė prisiekęs, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės ir perskaitęs, tačiau jo parodymų netikslumai protokole galėjo atsirasti dėl apklausą fiksavusio pareigūno jo žodžių nesupratimo ar dėl jo patirto streso, gal jis ne taip pasakęs. Liudytojas tvirtino, kad teisiamojo posėdžio metu jis pasakoja tai, kai iš tiesų matė, todėl teismas turėtų tikėti ne ikiteisminio tyrimo metu jo duotais ir pagarsintais parodymais, o teisiamojo posėdžio metu duotais.

Apklaustas liudytojas G. M. paaiškino, kad jis kaip ir kaltinamieji M. M. ir G. J. bei nukentėjusysis A. J. yra nuteistasis, kartu su jais atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, gyvena viename būryje. Piktumų tarp jų nėra. Tą vakarą jis sėdėjo pas nukentėjusįjį A. J., jie ruošėsi eiti parūkyti, į kambarį įėjo kaltinamasis G. J.. Įėjęs, kaltinamasis jam pasakė, kad jį kviečia kitas nuteistasis, tai jis ir išėjo. Išėjęs, koridoriuje jis pamatė kaltinamąjį M. M., kuris stovėjo prie durų, už kokio metro nuo jų. Daugiau koridoriuje jis nieko nesutiko. Vėliau, jis girdėjo triukšmą ir bildesį, kaltinamojo G. J. ir nukentėjusiojo A. J. kalbą, konkrečių žodžių neišskyrė, todėl nesuprato, kas ten vyksta. Po kurio laiko jis išgirdo kaltinamojo G. J. balsą, kaltinamasis šaukė kaltinamajam M. M. atnešti lazdą. Dar kiek vėliau, jis iš balso pažino nuteistąjį Ž. K., kuris kaltinamajam G. J. liepė baigti.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas R. D. nurodė, jog pažįsta visus: ir kaltinamuosius, ir nukentėjusįjį, su jais sutaria gerai, kartu atlieka bausmę. Liudytojas paaiškino, kad tąkart jis jau gulėjo lovoje, kai pas jį į kambarį Nr. 212 atėjo nuteistasis G. M. ir paklausė, ar jis jį kvietė, nes kaltinamasis G. J. jam taip sakė. Jis atsakė, kad ne. Po kiek laiko, už sienos, gretimame kambaryje, kur gyvena nukentėjusysis A. J., išgirdo šurmulį, lyg būtų kambarys tvarkomas. Dar po kiek laiko, jis išgirdo kaltinamojo G. J. balsą, kaltinamasis šaukė, kad jam atneštų lazdą. Kieno kaltinamasis G. J. prašė atnešti lazdą, nežino, nematė, iš kambario nebuvo išėjęs.

Apklaustas liudytojas nuteistasis J. S. nurodė, jog įvykio aplinkybių gerai nepamena ir patvirtino teismo posėdžio metu pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo 2012-02-08 parodymus (t. 1, b.l. 53-54, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), kad jis gyvena viename kambaryje su nukentėjusiuoju A. J.. Tą vakarą jis žiūrėjo televizorių bendroje patalpoje, atėjęs nuteistasis G. M. jam pasakė, kad nukentėjusysis A. J. sumuštas. Grįžęs į kambarį, jis pamatė netvarką, daug kraujo, sumuštą nukentėjusįjį A. J. ir kaltinamuosius: G. J. bei M. M.. Lazdos ar lazdų nematė. Kaltinamieji išėjo. Dar iki ateinant pareigūnams, nuteistasis M. B. sutvarkė kambarį, išplovė kraujus. Nukentėjusysis A. J. jam pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis G. J., konfliktas kilo dėl cigarečių. Ir anksčiau kaltinamasis G. J. yra konfliktavęs su nukentėjusiuoju A. J. dėl cigarečių.

Liudytojas L. V. nurodė, jog jis yra pataisos įstaigos pareigūnas. 2012 m. vasario 4 d. apie 22³⁰ val. į budėtojų dalį paskambino nuteistasis R. L. ir pranešė, kad įvyko konfliktas ? susimušė du nuteistieji. Į pranešimą buvo iš karto sureaguota, į įvykio vietą jis nubėgo su pareigūnais N. V. ir R. S.. Įėjus į kambarį Nr. 213, rastas sumuštas nukentėjusysis A. J., jo veidas ir viršugalvis buvo apdaužyti. Nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė kaltinamasis G. J.. Tuo metu kaltinamasis G. J., kruvina lūpa, virtuvėje jau rašė pasiaiškinimą. Apžiūrint nuteistųjų gyvenamąsias patalpas, kambaryje Nr. 223, už kriauklės, buvo rasta apie 90 cm ilgio medinė lazda. Nukentėjusysis A. J. ir kaltinamasis G. J. buvo nuvesti į Sveikatos priežiūros tarnybą.

Apklaustas liudytojas pareigūnas N. V. paaiškino, kad tąkart, atvykus į įvykio vietą, buvo rastas kruvinas nukentėjusysis A. J., kuris nurodė, kad jį sumušė kaltinamasis G. J., o kaltinamasis M. M. laikė duris. Kaltinamasis G. J. jau rašė pasiaiškinimą, savarankiškai, niekieno nepalieptas. Atlikus kratą, nei pas kaltinamuosius, nei pas nukentėjusįjį kambariuose nieko nerasta. Kruvina medinė lazda buvo rasta kitame kambaryje ? Nr. 223.

Liudytojas pareigūnas R. S. nurodė, kad tą vakarą į budėtojų dalį paskambino nuteistasis R. L. ir pranešė, kad įvyko konfliktas, nuteistieji susimušė. Į įvykio vietą nuėjo jis su pareigūnais Linu ir N. V.. Rastas sumuštas nukentėjusysis A. J., kuris nurodė jį sumušusį asmenį – kaltinamąjį G. J., lyg dėl cigarečių. Kaltinamasis G. J. virtuvėje jau rašė pasiaiškinimą. Ir nukentėjusysis A. J., ir kaltinamasis G. J. buvo nuvesti pas mediką.

Apklaustas liudytojas pareigūnas V. J. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atliko dalį nuteistųjų apklausų. Įprastai įtariamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo apklausa vyksta kabinete, apklausiama po vieną asmenį. Siūloma papasakoti, kas žinoma, nuteistasis papasakoja, tada surašomas protokolas, kuris pateikiamas susipažinti nuteistajam. Nuteistasis perskaito protokolą, jei turi papildymų, papildo ir pasirašo. Prieš apklausą nuteistieji įspėjami dėl melagingų parodymų davimo. Be to, liudytojas nurodė, kad apklausos protokolus jis surašo ranka. Jo praktikoje dar nėra buvę, kad nuteistieji pasiskųstų, jog jis protokolą surašė neteisingai. Liudytojas teigė, jog, rašydamas protokolus, nuteistųjų žodžių neiškraipo, nuteistieji protokolą skaito patys, jei būna klausimų, protokolą papildo. Liudytojas tvirtino, kad apklausos protokoluose užrašyta taip, kaip apklausų metu kalbėjo nuteistieji.

Liudytojas R. B. nurodė, jog jis yra pataisos įstaigos Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnas ir kad dėl teisme nagrinėjamų muštynių jis apklausė dalį nuteistųjų, surašė jų apklausų protokolus. Apklausa vyksta tokia tvarka: nuteistasis kviečiamas į kabinetą, supažindinamas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, su nuteistuoju jis bendrauja betarpiškai, paprašo pasakyti, ką nuteistasis žino apie įvykį, surašo protokolą. Apklausos protokolus jis rašo ranka, dažniausiai, pažodžiui, kad nepraleisti svarbių detalių, reikšmingų frazių. Jei kylą klausimų, perklausia. Nuteistieji surašytus apklausos protokolus perskaito, jeigu turi papildymų, klausimų, užrašo. Nuteistieji protokolus pasirašo, kaip ir jis. Nepasitaiko, kad nuteistieji pasirašytų apklausos protokolą neperskaitę. Jo praktikoje dar nebuvo atvejo, kad nuteistasis atsisakytų perskaityti protokolą. Nebuvo, ir kad nuteistasis atsisakytų pasirašyti protokolą.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus tyrimų skyriaus vyresn. inspektoriaus V. J. 2012 m. vasario 6 d. tarnybinio pranešimo pataisos įtaigos vadovui (t. 1, b.l. 1) matyti, jog 2012 m. vasario 4 d. apie 22³⁰ val. 5-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 213 įvyko nuteistųjų G. J. ir A. J. konfliktas. Šio konflikto metu nuteistajam A. J. padaryti daugybiniai kūno sužalojimai ir išmuštas dantis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Iš 2012 m. vasario 6 d. apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 6-11) matyti, kad 2012 m. vasario 4 d. įvykio vieta – Laisvės atėmimo vietų ligoninės (Pravieniškių 2-as kaimas, Pravieniškių seniūnija, Kaišiadorių raj.) 5-ojo būrio gyvenamoji patalpa Nr. 213, kurioje gyvena nuteistieji A. J. ir J. S.. Šios patalpos durys medinės, atsidaro į lauko pusę, t.y. koridorių. Įėjus, patalpos Nr. 213 abejose pusėse yra: arčiau durų ? po spintą, už spintų, prie lango ? po lovą. Apžiūros metu patalpoje kraujo dėmių nerasta.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus 2012 m. vasario 4 d. 22⁴⁰ val. 5-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 223 atliktos neplaninės kratos protokolo (t. 1, b.l. 55) matyti, kad už po praustuvu stovinčio kibiro rasta ir paimta 90 cm ilgio ir apie 5 cm storio medinė lazda su kraujo pėdsakais. Paimta lazda apžiūrėta – matyti trys į kraujo dėmes panašios dėmės (t. 1, b.l. 56-60).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokolų (t. 1, b.l. 17-19) matyti, kaip nuteistasis nukentėjusysis A. J. atpažino 2012 m. vasario 4 d. apie 22⁴⁰ val. 5-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 223 po praustuvu rastą medinę lazdą kaip lazdą, kuria kaltinamasis nuteistasis G. J. jį mušė.

Iš kaltinamojo nuteistojo G. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 157-161) matyti, kaip kaltinamasis G. J. rodo Laisvės atėmimo vietų ligoninės 5-ame būryje: gyvenamąją patalpą Nr. 213, į kurią 2012 m. vasario 4 d. jis įėjo pasikalbėti su ten gyvenančiu nukentėjusiuoju nuteistuoju A. J.; vietą gyvenamojoje patalpoje Nr. 213, kur jis tarp lovų kalbėjosi su nukentėjusiuoju A. J.; nuteistojo J. S. lovą gyvenamojoje patalpoje Nr. 213, į kurią jis parvertė nukentėjusįjį A. J.; vietą gyvenamojoje patalpoje Nr. 213, kur jis pasilenkusiam nukentėjusiajam A. J. medine lazda sudavė porą kartų.

Iš kaltinamojo nuteistojo M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 83-87) matyti, kaip kaltinamasis M. M. rodo Laisvės atėmimo vietų ligoninės 5-ame būryje: gyvenamąją patalpą Nr. 213, į kurią 2012 m. vasario 4 d. kaltinamasis nuteistasis G. J. įėjo pasikalbėti su ten gyvenančiu nukentėjusiuoju nuteistuoju A. J., o jis liko už durų ? koridoriuje; gyvenamąją patalpą Nr. 217, kurioje jis gyvena kartu su kaltinamuoju G. J. ir iš kurios jis, kaltinamajam G. J. paliepus, paėmė ir atnešė medinę lazdą kaltinamajam G. J. į gyvenamąją patalpą Nr. 213; gyvenamojoje patalpoje Nr. 217 ? spintą, iš kurios jis paėmė medinę lazdą; gyvenamąją patalpą Nr. 223, į kurią po kaltinamojo G. J. ir nukentėjusiojo A. J. konflikto jis įnešė ir padėjo medinę lazdą; gyvenamojoje patalpoje Nr. 223 ? praustuvą, po kuriuo jis padėjo medinę lazdą.

Iš nukentėjusiojo nuteistojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 20-26) matyti, kaip nukentėjusysis A. J. rodo: Laisvės atėmimo vietų ligoninės 5-ame būryje gyvenamąją patalpą Nr. 213, kurioje jis gyvena ir kurioje kaltinamasis nuteistasis G. J. 2012 m. vasario 4 d. jį sužalojo; gyvenamojoje patalpoje Nr. 213, kaip jis bandė išeiti ir atidaryti duris iš vidaus, tačiau neįstengė, nes iš kitos pusės, t.y. koridoriaus, duris laikė kaltinamasis nuteistasis M. M.; vietą gyvenamojoje patalpoje Nr. 213 – šalia nuteistojo J. S. lovos, kur kaltinamasis nuteistasis G. J. pirmas rankomis sudavė jam į krūtinę; kaip jis po kaltinamojo nuteistojo G. J. smūgių parvirto ant lovos, kur kaltinamasis nuteistasis G. J. toliau rankomis mušė jam į krūtinę ir į veidą; kaip jis atsistojo nuo lovos ir grūmėsi su kaltinamuoju nuteistuoju G. J., sudavė kaltinamajam į veidą; vietą gyvenamojoje patalpoje Nr. 213, kur jis pasilenkė pasiimti jam iškritusio nuteistojo ženklo, kai kaltinamasis nuteistasis G. J. nuėjo prie durų, ir kur kaltinamasis nuteistasis G. J. pasilenkusiam jam sudavė medine lazda per nugarą, per galvą ir per rankas.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. vasario 4 d. medicininio pažymėjimo Nr. 22 (t. 1, b.l. 66) matyti, kad nukentėjusysis nuteistasis A. J. apie 22⁵⁰ val. kreipėsi medicinos pagalbos, nurodė, kad jį susimušė nuteistasis G. J.. Apžiūrėjus, nustatyta: daug viso veido ir kaklo nubrozdinimų; stipriai sumušta kairė akis; apie 4 cm skersmens žaizda, nubrozdinimas viršugalvyje; išmuštas dantis; prakirsta kairė ausis; stiprūs nugaros sumušimai, hematomos, kairėje ir dešinėje; sumuštas ir ištinęs kairės rankos nykštys; negili kirstinė žaizda kairės rankos dilbio išorinėje pusėje. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. vasario 6 d. medicininio pažymėjimo Nr. 25 (t. 1, b.l. 67) matyti, jog nukentėjusiajam nuteistajam A. J. yra sumušimų ir nubrozdinimų viršugalvyje iš kairės, kairės akies, kaktos nubrozdinimai, žandikaulio, ausies, krūtinės ląstos iš kairės, kairės rankos nubrozdinimas, dešinės rankos pirmo piršto sumušimas, išmušti du priekiniai dantys.

Iš specialisto išvados Nr.G377/12(02) (t. 1, b.l. 69-70) matyti, kad nukentėjusiajam nuteistajam A. J. padaryti odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai kairėje viršugalvio pusėje, kairės akies vokuose ir kairiame antakyje, kairiame lūpų kampe, kairiame žande ir kairėje ausyje, kairėje nugaros pusėje, kairiame dilbyje bei dešinės plaštakos I-ame piršte, taip pat išmušti du nuolatiniai dantys viršutinio žandikaulio kairėje pusėje bei sulaužytas kairės pusės X-as šonkaulis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti smūgiuojant lazda. Beveik neabejotina, kad lazda padaryti sužalojimai viršugalvyje, kairiame antakyje, kairiame žande ir kairėje ausyje, lūpose su dviejų dantų išmušimu, kraujosruva nugaroje su X-o šonkaulio lūžimu bei odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai kairiame dilbyje ir dešinėje plaštakoje. Pastarieji du sužalojimai būdingi savigynai rankomis mėginant prisidengti nuo smūgių. Kraujosruva kairės akies vokuose labiausiai tikėtina atsirado nuo smūgio kumščiu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais smūgiais. Sužalojimai padaryti kelių valandų bėgyje iki pirmos medikų apžiūros ir atitinka užduotyje nurodytą laiką ? 2012 m. vasario 4 d. apie 22³⁰ val., bei aplinkybes. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 parų. Išmuštus du nuolatinius dantis reikės protezuoti.

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. vasario 4 d. medicininio pažymėjimo Nr. 23 (t. 1, b.l. 61) matyti, kad kaltinamasis nuteistasis G. J. apie 23³⁰ val. kreipėsi medicinos pagalbos, nurodė, jog susimušė su nuteistuoju A. J.. Apžiūrėjus, nustatyta, kad truputį prakirsta viršutinė lupa. Daugiau jokių sumušimo žymių ar kitų kūno sužalojimų nerasta. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. vasario 6 d. medicininio pažymėjimo Nr. 25 (t. 1, b.l. 62) matyti, jog kaltinamajam nuteistajam G. J. yra nedidelis sumušimas kairiajame skruoste arti nosies.

Iš specialisto išvados Nr.G378/12(02) (t. 1, b.l. 64) matyti, kad kaltinamajam nuteistajam G. J. nustatyti minkštųjų audinių sumušimas ir paviršinė muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje padaryta kietu buku ir turinčiu ribotą paviršių daiktu. Paviršiniai dešinės plaštakos III-o krumplio odos nubrozdinimai atsirado nuo kontakto su kietu buku paviršiumi ir pagal lokalizaciją, pobūdį ir apimtį yra būdingi sužalojimui kumščiuojant, smūgiuojant į tokį daiktą, paviršių. Sužalojimai lūpose labiausiai tikėtina atsirado nuo smūgio ranka. Sužalojimai dešinėje plaštakoje būdingi pačiam tiriamajam ? kaltinamajam nuteistajam G. J., smūgiuojant kumščiu į kietą paviršių. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smūgiais. Sužalojimai viršutinėje lūpoje neabejotinai padaryti viena-dvi valandos iki pirmos medikų apžiūros 2012 m. vasario 4 d. 23³⁰ val. Nubrozdinimai plaštakoje, sprendžiant pagal gijimą, padaryti tuo pačiu metu, tačiau pirminės medikų apžiūros metu neužfiksuoti. Kaltinamojo nuteistojo G. J. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš nukentėjusiojo nuteistojo A. J. charakterizuojančios medžiagos (t. 1, b.l. 28-34) matyti, jog nukentėjusysis A. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2006-05-23 nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip nekonfliktiška asmenybė, drausmine tvarka nebaustas, devynis kartus skatintas.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamųjų M. M. ir G. J., nukentėjusiojo A. J., liudytojų R. L., M. B., Ž. K., G. M., R. D., J. S., L. V., N. V., R. S., V. J. ir R. B. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamieji M. M. ir G. J., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2012 m. vasario 4 d. apie 22.30 val. pataisos įstaigos 5-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 213 nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatą, o būtent: M. M., iš anksto sutaręs su G. J., saugojo gyvenamosios patalpos Nr. 213 duris, kad niekas nepatektų į gyvenamąją patalpą, laikė gyvenamosios patalpos Nr. 213 duris, kad nukentėjusysis A. J. negalėtų išeiti, konflikto su nukentėjusiuoju A. J. metu G. J. paprašius, tuojau pat parūpino ir padavė G. J. medinę lazdą, o G. J. gyvenamojoje patalpoje Nr. 213, asmeninio konflikto metu, sudavė nukentėjusiajam A. J. į įvairias kūno vietas ne mažiau aštuonių smūgių kumščiais bei M. M. paduota medine lazda ? padarė nukentėjusiajam A. J. odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus kairėje viršugalvio pusėje, kairės akies vokuose ir kairiame antakyje, kairiame lūpų kampe, kairiame žande ir kairėje ausyje, kairėje nugaros pusėje, kairiame dilbyje bei dešinės plaštakos I-ame piršte, išmušė du dantis viršutinio žandikaulio kairėje pusėje bei sulaužė kairės pusės X-ą šonkaulį, dėl ko nukentėjusiojo A. J. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Po nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymo M. M. paslėpė G. J. panaudotą medinę lazdą Laisvės atėmimo vietų ligoninės 5-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 223. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, atlikdami skirtingus vaidmenis: M. M. atliko padėjėjo vaidmenį ? saugojo ir pridengė G. J., kad niekas jam netrukdytų; šalino kliūtis – užrėmė duris ir neišleido nukentėjusiojo A. J. iš gyvenamosios patalpos, parūpino G. J. priemonę – medinę lazdą; panaudotą G. J. priemonę paslėpė, o G. J. – vykdytojo: mušė ir žalojo nukentėjusįjį. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Atsižvelgiant į tai, ši kaltinamojo M. M. 2012 m. vasario 4 d. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 138 str. 1 d., o kaltinamojo G. J. ? pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Nors abu kaltinamieji neigia kaltinamojo M. M. padėjimą G. J. nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo A. J. sveikatą, t.y. neigia nusikaltimo padarymą bendrininkaujant, neigia susitarimą dėl nukentėjusiojo A. J. sumušimo ar sužalojimo, neigia sutarimą dėl nukentėjusiojo A. J. kambario durų saugojimo, neigia sutarimą dėl nukentėjusiojo A. J. kambario durų laikymo užrėmimo ir nukentėjusiojo neišleidimo iš kambario, neigia susitarimą dėl medinės lazdos padavimo ir neigia susitarimą dėl panaudotos medinės lazdos paslėpimo, tačiau visi šie kaltinamųjų neigimai yra paneigti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais – nustatytais faktais.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia bendrininkauti ir susitarimas daryti nusikaltimą. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuojamą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas ne tik padaro išvardintus veiksmus, bet ir suvokia, kad savo veika padeda kitam asmeniui daryti nusikalstamą veiką, palengvina vykdytojui apsispręsti, ar ją daryti, nors pats prie nusikaltimo objektyviųjų požymių neprisideda. Konstatuojant bendrininkavimą, svarbu nustatyti, jog dėl nusikalstamos veikos buvo susitarta iki tos veikos darymo pradžios arba ją darant, ir įrodyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamieji M. M. ir G. J. yra ne kartą teisti, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atlieka nebe pirmą kartą, pataisos įstaigos administracijos yra charakterizuojami kaip konfliktiški, yra ne kartą drausmine tvarka bausti už fizinio smurto vartojimą kitų nuteistųjų atžvilgiu, žino nuteistųjų pataisos įstaigoje bendravimo ypatybes, gyveno viename kambaryje, kiekvienas žino kito būdą, turėjo nuoskaudų dėl nukentėjusiojo A. J. elgesio – nenoro skolinti cigarečių, sutiko, jog reikia nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu imtis priemonių. Galima kaltinamųjų neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu, tačiau, nagrinėjamu atveju, tai nusikalstamų veikų kvalifikavimui įtakos neturi.

Teismas visiškai tiki nukentėjusiojo A. J. parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra logiški ir nuoseklūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. Objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis galėti apkalbėti kaltinamuosius, nenustatyta. Tuo tarpu nesutampa kaltinamųjų M. M. ir G. J. parodymai ne tik ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu, bet ir tarpusavyje, pvz., iš pradžių M. M. teigia, kad G. J. prašė jo pasaugoti duris, vėliau – kad ne, jei prašė, tai jis negirdėjo ir nieko nesuprato). Kaltinamųjų parodymai yra paneigti bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais, net pačių kaltinamųjų parodymais.

Liudytojai nuteistieji M. B. ir Ž. K. teisme keitė parodymus, todėl teismas tiki šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad: 2012 m. vasario 4 d. vakarą kaltinamasis G. J. kalbėjo su nuteistuoju M. B. apie nukentėjusiojo A. J. pamokymą – sumušimą, kas paneigia kaltinamojo G. J. versiją, kad eidamas pas nukentėjusįjį, jis net neįtarė, kad viskas gali pasibaigti muštynėmis; kad Ž. K. 2012 m. vasario 4 d. matė, jog kaltinamasis M. M. laikė nukentėjusiojo A. J. kambario duris ir neleido nukentėjusiajam išeiti – tai patvirtina nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiojo A. J. duotus parodymus.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji M. M. ir G. J. pasekmių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia ir iš anksto sutarė, jog kaltinamasis G. J. pamokys nukentėjusįjį A. J. dėl jo elgesio, o kaltinamasis M. M. tuo metu pasaugos nukentėjusiojo kambario duris, kad niekas nepatektų į gyvenamąją patalpą ir netrukdytų kaltinamajam G. J., ir kad kaltinamasis M. M. palaikys nukentėjusiojo kambario duris, kad šis negalėtų išeiti – ištrūkti iš kaltinamojo G. J. „mokymo“. Abu kaltinamieji norėjo pamokyti nukentėjusįjį ir to siekė, veikė skirtingai, tačiau sujungė bendras pastangas vienam tikslui. Abu kaltinamieji suprato, jog veikia kartu, kad kaltinamojo M. M. padėjimas sudaro realias galimybes veikti kaltinamajam G. J., be to, psichologiškai sustiprino kaltinamąjį G. J., šis jautėsi psichologiškai tvirčiau ir fiziškai saugiau. Medinės lazdos parūpinimas sąlygojo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą. Lazdos slėpimas – bandymas išvengti atsakomybės. Teismas netiki kaltinamojo M. M. teiginiais, kad jis nesuprato, ką jis ten veikia prie nukentėjusiojo durų, kam jis parūpina ir paduoda kaltinamajam G. J. medinę lazdą, kodėl po muštinių jis kaltinamojo G. J. naudotą medinę lazdą numetė į visai kitų nuteistųjų gyvenamąją patalpą, nes ir pats kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu pasakojo, jog žinojo, ko pas nukentėjusįjį A. J. eina kaltinamasis G. J., girdėjo už durų kaltinamojo G. J. ir nukentėjusiojo A. J. barnį, grumtynių garsus, matė sumuštą kaltinamojo G. J. lūpą, išsigando, parūpino kaltinamajam G. J. lazdą, pamatė ir kruviną nukentėjusįjį A. J., išmetė lazdą. Tikslūs ir greiti kaltinamojo M. M. veiksmai leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis M. M. suprato savo veiksmus ir jų prasmę bei sąmoningai siekė taip veikti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji M. M. ir G. J. detaliai nusikaltimo – nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymo, nesuplanavo, aptarė atliktinus veiksmus bendrais bruožais ir nusikaltimo metu veikė pagal situaciją – nusikaltimo metu kaltinamųjų susitarimas formavosi staiga: kaltinamasis G. J. prašo kaltinamojo M. M. parūpinti jam lazdą, kaltinamasis M. M., pritardamas kaltinamojo G. J. veiksmams, imasi iniciatyvos ir nedelsiant įvykdo. Taip nutinka ir su panaudota lazda ? kaltinamasis G. J. nurodo kaltinamajam M. M. jos atsikratyti, taip kaltinamasis M. M. ir padaro.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. M. padėjo padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 138 str. 1 d., 11 str. 3 d.), atsiradusios pasekmės nėra sunkios ? nukentėjusiojo A. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. M. pripažino ėjęs kartu su kaltinamuoju G. J. iki nukentėjusiojo A. J. kambario, laukęs kaltinamojo G. J. koridoriuje, žiūrėjęs, kad kiti nuteistieji jiems netrukdytų kalbėtis, paprašius, padavęs kaltinamajam G. J. lazdą, tačiau kategoriškai neigė susitarimą padėti kaltinamajam G. J. sumušti nukentėjusįjį A. J. bei nukentėjusiojo gyvenamosios patalpos durų laikymą ir nukentėjusiojo neišleidimą iš gyvenamosios patalpos bei lazdos slėpimą. Tokią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip kaltės pripažinimą tik iš dalies, todėl kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str.). Sunkinančių kaltinamojo M. M. atsakomybę aplinkybių taip pat nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. M. anksčiau yra teistas septynis kartus (t. 1, b.l. 89-94, 97-138), nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikaltimų padarymą, kas rodo kaltinamojo pavojingumą. Pataisos įstaigos administracijos kaltinamasis M. M. charakterizuojamas kaip netinkamai atliekantis laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b.l. 145), per bausmės atlikimo laikotarpį kaltinamasis neskatintas, o vidaus tvarką pažeidė trylika kartų, visus kartus baustas, paskutinį kartą – 2012-02-07, t.y. po nusikaltimo padarymo (t. 1, b.l. 146). Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam M. M. skirtina Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į kaltinamojo M. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, dalyvavimą, darant nusikaltimą bendrininkaujant – neinicijavo nusikaltimo, tačiau padėjo jį padaryti, kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, atsiradusias pasekmes – nukentėjusiojo A. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai, taip pat į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido (Lietuvos Respublikos BK 54 str., 56 str., 58-61 str., 50 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 nuosprendžiu paskirtomis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-05 nuosprendžiu subendrinta bei neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. J., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 11 str. 3 d.), atsiradusios pasekmės nėra sunkios ? nukentėjusiojo A. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. J. pripažino iš anksto prašęs kaltinamojo M. M. pasaugoti nukentėjusiojo A. J. duris, kol jis kalbėsis su nukentėjusiuoju, pripažino mušęs ir sužalojęs nukentėjusįjį A. J., tačiau kategoriškai neigė iš anksto ketinęs sumušti nukentėjusįjį, taip pat kategoriškai neigė susitarimą su kaltinamuoju M. M. padėti jam sumušti nukentėjusįjį A. J. bei susitarimą su kaltinamuoju M. M. palaikyti nukentėjusiojo gyvenamosios patalpos duris, neišleisti nukentėjusiojo iš gyvenamosios patalpos, parūpinti lazdą bei ją paslėpti. Tokią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip kaltės pripažinimą tik iš dalies, todėl kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str.). Sunkinančių kaltinamojo G. J. atsakomybę aplinkybių taip pat nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. J. anksčiau yra teistas šešis kartus (t. 1, b.l. 169-167, 170-172, 175-180, 183, 188-195), nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikaltimų padarymą, kas rodo kaltinamojo pavojingumą. Pataisos įstaigos administracijos kaltinamasis G. J. charakterizuojamas kaip netinkamai atliekantis laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b.l. 1), per bausmės atlikimo laikotarpį kaltinamasis skatintas tik keturis kartus (paskutinį kartą – 2008-05-12), tačiau vidaus tvarką pažeidė septyniasdešimt septynis kartus, baustas – šešiasdešimt du kartus, paskutinį kartą – 2012-02-06, t.y. po nusikaltimo padarymo (t. 2, b.l. 2-4). Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam G. J. skirtina Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į kaltinamojo G. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, dalyvavimą, darant nusikaltimą bendrininkaujant – inicijavo nusikaltimą ir jį įvykdė, kaltinamojo G. J. atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, atsiradusias pasekmes – nukentėjusiojo A. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai, taip pat į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido (Lietuvos Respublikos BK 54 str., 56 str., 58-61 str., 50 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Klaipėdos apygardos teismo 2003-07-14 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. ir 303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 138 str. 1 d. bei paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., prie Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 nuosprendžiu paskirtos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-05 nuosprendžiu subendrintos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 6 (šešių) metų 5 (penkių) mėnesių ir 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo, iš dalies pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 11 (vienuolika) mėnesių, ir galutinę subendrintą bausmę M. M. paskirti 7 (septynis) metus 4 (keturis) mėnesius ir 19 (devyniolika) dienų laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę M. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. gegužės 16 d.

Paskirti M. M. kardomąją priemonę suėmimą, iki įsiteisės teismo nuosprendis, suimant jį teismo salėje.

G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., prie Klaipėdos apygardos teismo 2003-07-14 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių ir 4 (keturių) dienų laisvės atėmimo, iš dalies pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus ir 5 (penkis) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę G. J. paskirti 5 (penkis) metus 8 (aštuonis) mėnesius ir 4 (keturias) dienas laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę G. J. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią G. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. gegužės 16 d.

Paskirti G. J. kardomąją priemonę suėmimą, iki įsiteisės teismo nuosprendis, suimant jį teismo salėje.

Nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turintį reikšmės daiktą – medinę lazdą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o M. M. ir G. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė