- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-951-159/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui
- Advokatai
- Angelija Morkvėnienė, Daris Vasiliauskas
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-951-159/2009
Teisėja Aušra Volskytė Procesinio sprendimo kategorija 128.2;121.21
2009 m. gruodžio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Angelijai Morkvėnienei, suinteresuoto asmens atstovui advokatui Dariui Vasiliauskui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-61-514/2009 pagal Z. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. P. 2008 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui pareiškimą. Jame nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), valstiečių šeimoje. Nuo 1937 m. iki 1942 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje ir baigė penkis skyrius. Susirgo ausų uždegimu, todėl daugiau mokytis nebegalėjo. 1947 m. įstojo į (duomenys neskelbtini) dailės amatų mokyklą ir mokėsi iki 1948 m., tačiau dėl sveikatos būklės mokytis taip pat nebegalėjo. Nuolat gydėsi Telšiuose pas ausų ligų gydytoją, tačiau mažai girdi, savo šeimos nesukūrė. Nuo 1948 m. buvo įrašyta į asmenų, numatomų ištremti iš Lietuvos, sąrašus, todėl vengdama ištrėmimo 1949 m. pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) ir išvyko į Kelmės rajoną. Nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1956 m. gruodžio 31 d. tarnavo namų darbininke pas S. M., gyv. (duomenys neskelbtini), ir gaudavo 50 rub. atlyginimą. 1957 m. persikėlė gyventi į Telšius, norėjo įsidarbinti fabrike „Mastis“, tačiau dėl sveikatos būklės į darbą priimta nebuvo. 1956 m. iš tremties Buriatijoje sugrįžo pareiškėjos brolis – kunigas P. P., gim. 1923 m., ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) parapijos vikaru ir dirbo iki 1958 m. Nuo 1957 m. sausio vidurio iki 1993 m. balandžio 24 d. dirbo namų šeimininke pas savo brolį – kunigą P. P. VSDFV Plungės skyrius 2008 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjai Z. P. atsisakė skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, neturint minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Z. P. prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1956 m. gruodžio 31 d. dirbo namų darbininke pas S. M., gyv. (duomenys neskelbtini); nuo 1957 m. sausio vidurio iki 1993 m. balandžio 24 d. dirbo pas kunigą P. P. namų šeimininke, nes juridinio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas pensijos stažui apskaičiuoti (b. l. 2–3).
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Nustatė, kad Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1956 m. gruodžio 31 d. dirbo namų darbininke pas S. M., gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 1957 m. sausio 1 d. iki 1993 m. balandžio 24 d. dirbo pas kunigą P. P. namų šeimininke. Nurodė, kad juridinis faktas nustatytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui apskaičiuoti. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1956 m. gruodžio 31 d. dirbo namų darbininke pas S. M., gyv. (duomenys neskelbtini), patvirtina Kražių apylinkės DŽDT 1997 m. gruodžio 12 d. pažyma Nr. 94, išduota remiantis liudytojų J. R. ir M. J. parodymais apie tai, kad Z. P. nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1956 m. gruodžio mėn. dirbo pas S. M., gaudama 50 rub. mėnesinį atlyginimą ir pilną išlaikymą, bei rašytinis S. M. paaiškinimas, patvirtinantis Z. P. darbą namų darbininke nurodytu laikotarpiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos paaiškinimu, liudytojų Z. M., V. K. parodymais nustatė, kad pareiškėja viso jos brolio P. P. kunigavimo laikotarpiu dirbo pas brolį namų šeimininke.
Pažyma iš Telšių vyskupijos kurijos patvirtino, kad P. P., miręs (duomenys neskelbtini), 1956 m.–1958 m. laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) parapijos vikaru, 1958 m.–1960 m. – (duomenys neskelbtini) parapijos klebonu, 1960 m.–1971 m. – (duomenys neskelbtini) parapijos klebonu, 1971 m.–1975 m. (duomenys neskelbtini) parapijos klebonu, 1975 m.–1992 m. – (duomenys neskelbtini) parapijos klebonu, nuo 1992 m. (duomenys neskelbtini) parapijos altarista. 1964 m.–1968 m. Kelmės rajono vykdomojo komiteto Finansų skyriaus archyvinio fondo dokumentų kopijos netiesiogiai įrodo, kad pareiškėja dirbo pas brolį P. P. šeimininke, nes 1964 m.– 1968 m. duomenimis 1963 m.–1968 m. laikotarpiu kartu su (duomenys neskelbtini) parapijos klebonu P. P. kartu gyveno sesuo, klebono išlaikytinė – šeimininkė ir kad tuose pačiuose dokumentuose fiksuojama, kad P. P. naudojosi 15 arų žemės sklypu ir patvirtina pareiškėjos paaiškinimus apie tai, kad turėjo rūpintis kunigui priklausančiu daržu, auginti daržoves. Kad dalis lėšų, gaunamų už religinius patarnavimus, skiriama sesers išlaikymui, klebonas P. P. nurodė 1971 m. deklaracijoje Telšių LDT VK Finansų skyriui. Telšių apskrities archyvo pateiktuose Telšių rajono LDT VK Finansų skyriaus dokumentuose apie mokesčių ėmimą iš religinio kulto tarnų 1971 m., 1972 m., 1973 m., 1974 m., 1975 m. tyrimo aktuose įrašyta, kad kartu su religinio kulto tarnautoju P. P. gyvena ir yra jo išlaikoma sesuo ir kad šie rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad dirbo pas brolį P. P., kad už darbą jai mokėdavo brolis P. P. Telšių vyskupijos kurija 2008 m. gruodžio 29 d. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 1957 m. sausio mėn. iki 1993 m. balandžio 24 d. Z. P. dirbo pas brolį kunigą P. P. (b. l. 83–84).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrius 2009 m. gegužės 13 d. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Nr. 71-2555, red.2005-06-07) 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d. buvę laikotarpiai, tarp kurių – visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų Nr. 83-3066 (2005-07-07)) 23.8 punkte nurodyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją. Jeigu šių dokumentų nėra, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka.
Plungės rajono apylinkės teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 1957 m. sausio mėn. vidurio iki 1993 m. balandžio 24 d. dirbo pas kunigą P. P. šeimininke, konstatuojant, kad šis laikotarpis nustatytas socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, neatsižvelgė į Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 d. ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.8 punktą, nes socialinio pensijų draudimo darbo stažui nepagrįstai prilygino laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1993 m. balandžio 24 d.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų I priede nurodytos kategorijos asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki 1991 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir šis darbo laikas įskaitytinas į valstybinio socialinio draudimo stažą, tarp jų – asmenų, dirbusių pas pavienius samdytojus (namų darbininkių, asmeninių vairuotojų, auklių ir kitų), darbo laikas (Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų I priedo 3 punktas).
Plungės rajono apylinkės teismo sprendime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo konstatuotas tik pats darbo – šeimininkavimo namuose – faktas, tačiau apie pareiškėjos draudimą valstybiniu socialiniu draudimu, kas būtina įtraukiant laikotarpį į socialinio draudimo pensijų stažą, teismo sprendime nepasisakyta. Įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja iki 1991 m. birželio 1 d. dirbdama šeimininke (namų darbininke) buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu, byloje nepateikti. Asmenų samdymas ūkiui aptarnauti turėjo būti įformintas darbo sutartimi, kuri turėjo būti registruota tuometiniame profsąjungos komitete.
Plungės rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netaikė TSRS 1956 m. liepos 14 d. valstybinių pensijų įstatymo 1 17 str. 3 d., 118 str. 2 d., kur nurodyta, kad darbas, dirbtas pas atskirus piliečius (namų darbininkės, šoferiai ir kt.), patvirtinamas profsąjungų organizacijų pažymomis, o negalint jų gauti, samdytojų pažymomis, trūkstamas pensijai paskirti darbo stažas gali būti nustatomas pagal liudytojų parodymus tais atvejais, kai ne mažiau kaip pusė pensijai paskirti reikalingo stažo patvirtinta dokumentais. teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja į bylą nepateikė samdytojo pažymos, patvirtinančios, kad pareiškėja nagrinėjamu laikotarpiu buvo samdoma darbininkė, o ne išlaikoma (išlaikytinė), kaip tai konstatuota į bylą pateiktose Kelmės rajono vykdomojo komiteto Finansų skyriaus archyvinio fondo dokumentų kopijose ir Telšių rajono LDT VK Finansų skyriaus dokumentuose apie mokesčių ėmimą iš religinio kulto tarnų. Teisės aktai nenustatė ir nenustato, kad laikotarpis, kurį asmuo buvo išlaikomas, yra įskaičiuojamas į socialinio pensijų draudimo stažą, nes teismas sprendimu nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto dėl nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjos gauto užmokesčio.
Teismas priimdamas sprendimą neįvertino TSRS 1956 m. liepos 14 d. valstybinių pensijų įstatymo I IK str. 2 d., nes pareiškėjai nustatė visą prašomą darbo laikotarpį vietoje didžiausio leistino pusės laikotarpio (b. l. 115–117).
Atsiliepimas
Pareiškėja Z. P. 2009 m. birželio 15 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismas iki galo išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Suinteresuotas asmuo VSDFV Plungės skyrius visiškai nesidomėjo bylos eiga bei rezultatais, apskundė jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, gavęs pareiškėjos prašymą paskirti pensiją.
Z. P. dirbo pas brolį kunigą P. P. klebonijoje – šeimininkavo, tvarkė bažnyčios aplinką, skalbė, tačiau tarybiniais metais su ja negalėjo būti sudaryta darbo sutartis ir ji negalėjo būti įregistruota tuometiniame profsąjungos komitete. Samdytojas– kunigas P. P. –yra seniai miręs ir pažymos parašyti nebegali. Iš į bylą pateiktų Vyskupijos pažymų aiškiai matyti, kad pagal tuo metu nusistovėjusią tvarką gyveno kartu su broliu kunigu P. P. klebonijoje ir dirbo šeimininke. Pareiškėja mano, kad ji visą amžių sąžiningai dirbo pas kunigą P. P., jos darbo klebonijoje metu tikinčiųjų ir religijos tarnų teisės buvo varžomos, todėl ji neturi būti skriaudžiama Nepriklausomos Lietuvos valstybėje ir jai neturi būti taikomi tarybiniai įstatymai (b. l. 125–127).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 444 straipsnio l dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šios bylos atveju pareiškėja Z. P. prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1954 m. sausio 1 d. iki 1956 m. gruodžio 31 d. dirbo namų darbininke pas S. M., gyv. (duomenys neskelbtini); nuo 1957 m. sausio vidurio iki 1993 m. balandžio 24 d. dirbo pas kunigą P. P. namų šeimininke, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrius 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. P12-4617, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 20, 22 straipsniais ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais nusprendė neskirti Z. P. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, nes ji neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (b. l. 2–3, 8). Pirmosios instancijos teismas 2009 m. vasario 9 d. sprendimu patenkino Z. P. pareiškimą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą ir nurodė, kad juridinis faktas nustatytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui apskaičiuoti (b. l. 83–84).
Remdamasi bylos duomenimis teisėjų kolegija konstatuoja, kad Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), neturėdama minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, per juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančias procesinės teisės normas turi teisinį interesą, kad būtų patvirtintas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas ir ji įgytų teisę į valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 ,,Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu teismams išaiškino, kad teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Atsižvelgus į minimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punkto išaiškinimą, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas faktas neturi juridinės reikšmės, nes nustatytas faktas yra įrodomasis. Minimam teismui patenkinus prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo įvertinta, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteiks juridinę reikšmę ir ar pareiškėjai atsiras subjektinė teisė į valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus. Z. P. apskritai neturi minimalaus 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, todėl teismo sprendimu nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu jai neatsiras subjektinė teisė į valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją.
Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas ir CPK 293 straipsnio 1 punktas), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes privalėjo atsisakyti priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, o jį priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56 nutarimo 1.3 punktas). Kadangi bylą nagrinėjęs teismas to nepadarė, todėl šio teismo priimtas sprendimas panaikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti.
Civilinę bylą Nr. 2-61-514/2009 pagal Z. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.