Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,L.“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas).

Nurodo, kad 2019 m. spalio-lapkričio mėnesiais bei 2020 m. kovo mėnesį, A. B. ir UAB „L.“ nebuvo sudariusi darbo sutarties, kurios pagrindu, būtų vykdomos atlygintinės darbo funkcijos.

Paaiškina, kad tokia faktinė situacija susiklostė dėl to, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP1E-14100, kuriuo buvo nuspręsta neįrašyti A. B. į socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, iki kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių nustatyta, kad Bendrovė nevykdo veiklos ir yra įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - ir VSDF) biudžetui. Bendrovės direktorė A. B. (toliau – ir Bendrovės direktorė) nedelsiant, t. y. 2019 m. lapkričio 5 d. Bendrovės vieninteliam akcininkui R. G. įteikė pranešimą ir 2019 m. lapkričio 7 d. sušaukė susirinkimą dėl „UAB „L.“ direktorės A. B. įgaliojimų eiti vadovės pareigas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Be to, Bendrovės direktorė, siekdama išsiaiškinti, ar vadovas su juridiniu asmeniu privalo sudaryti darbo sutartį, kadangi net ir sudarius darbo sutartį, UAB „L.“ neturi galimybės apie įdarbinimą pranešti VSDF valdybai, telefonu susisiekė su VDI, kuri patvirtino, jog remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalies nuostatomis su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, darbo sutartis privalo būti sudaryta tik tuo atveju, jeigu vadovas dirba atlygintinai. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. sutiko vadovo pareigas eiti neatlygintinai, 2019 m. lapkričio 7 d. Visuotiniu susirinkimo protokolu Nr. 2019/11/07-1 buvo nuspręsta nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. A. B. leisti tęsti UAB „L.“ vadovės pareigas pagal 2019 m. birželio 10 d. Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2, numatant, jog UAB „L.“ vadovo funkcijos yra vykdomos neatlygintinai.

Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės direktorė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vadovo funkcijas vykdo neatlygintinai, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis tarp UAB „L.“ ir A. B. nebuvo sudaryta, Bendrovės direktorė toliau tęsė UAB „L.“ vadovo pareigas, todėl valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre liko galioti įrašas, patvirtinantis A. B. suteiktus vadovės įgaliojimus. UAB „L.“ ir vadovei A. B. nesudarius darbo sutarties, vykdant vadovo funkcijas neatlygintinai, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki šiol, A. B. negaunat darbo užmokesčio, UAB „L.“ nesudarinėja direktorės darbo laiko bei darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos žiniaraščių.

Nurodo, kad tarp Bendrovės ir advokato E. G. buvo sudaryta Teisinių paslaugų teikimo 2019 m. liepos 2 d. sutartis Nr. EG-2019/36, kurios pagrindu yra teikiamos teisinės paslaugos Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje sprendžiamas ginčas pagal ieškovo UAB „L.“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 5660,51 Eur dydžio sumos priteisimo. 2019 m. lapkričio 4 d. Bendrovei buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19/91 – 500,00 Eur dydžio sumai už ieškinio dėl skolos priteisimo surašymą ir pateikimą teismui (atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei atstovavimą teisme, kuri buvo apmokėta 2019 m. lapkričio 11 d., tai patvirtina Pinigų priėmimo kvitas Nr. 925267. 2020 m. spalio 26 d. Bendrovei buvo pateikta sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20/82 – 300,00 Eur dydžio sumai už pasirengimą civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, taip pat už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą teismui, kuri buvo apmokėta 2020 m. spalio 28 d., tai patvirtina Pinigų priėmimo kvitas Nr. 925289.

Pažymi, kad Bendrovės direktorė, kaip įmonės vadovo funkcijas neatlygintinai vykdantis asmuo, atliko UAB „L.“ mokėjimus advokatui E. G. pagal pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas, tačiau VDI vyriausiasis darbo inspektorius T. V. 2020 m. gruodžio 21 d. surašė pažeidimo protokolą nurodydamas, kad UAB „L.“, atstovaujama direktorės A. B., pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 str. 2 d. bei Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas, o būtent, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido A. B. nuo 2019-09-01 vykdyti direktorės darbą UAB „L.“ naudai. VDI skundžiamu 2021 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė Bendrovei 868 EUR baudą už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. (pirmą kartą) dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą.

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Nutarimu bei prašo Nutarimą panaikinti.

Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, mano, kad tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei tinkamai skyrė administracinę baudą pareiškėjai, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad su pareiškėjos argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis, jog remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 101 straipsnio 1 dalies nuostatomis su vadove darbo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi vadovės/direktorės darbo funkcijos UAB „L.“ naudai buvo atliekamos neatlygintinai ir tai nėra laikoma nelegaliu darbu, kategoriškai nesutinka.

Paaiškina, kad aplinkybė, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, 13N575-3202/2011). Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžia, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad Bendrovei buvo skirta minimali bauda (finansinė sankcija), teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti VDI Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

VDI Vilniaus skyriuje, pagal 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus dėl darbo įstatymų pažeidimų, buvo atliekamas tyrimas dėl galimai nelegalaus darbo Bendrovėje.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Bendrovė 2019 m. birželio 10 d. Vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2 nuo 2019 m. birželio 14 d. paskyrė A. B. UAB „L.“ direktore, numatant, kad direktorei bus mokamas atlyginimas pagal LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, nustatant, jog direktorė dirbs 8 valandas per darbo savaitę.

VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP1E-14100, kuriuo buvo nuspręsta neįrašyti A. B. į socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą iki kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių nustatyta, kad Bendrovė nevykdo veiklos ir yra įsiskolinimas VSDF biudžetui. Bendrovės 2019 m. lapkričio 7 d. Visuotiniu susirinkimo protokolu Nr. 2019/11/07-1 buvo nuspręsta nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. A. B. leisti tęsti UAB „L.“ vadovės pareigas pagal 2019 m. birželio 10 d. Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2, numatant, jog UAB „L.“ vadovo funkcijos yra vykdomos neatlygintinai.

Tarp Bendrovės ir advokato E. G. buvo sudaryta Teisinių paslaugų teikimo 2019 m. liepos 2 d. sutartis Nr. EG-2019/36, kurios pagrindu yra teikiamos teisinės paslaugos Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje sprendžiamas ginčas pagal ieškovo UAB „L.“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 5660,51 Eur dydžio sumos priteisimo. 2019 m. lapkričio 4 d. Bendrovei buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19/91 – 500,00 Eur dydžio sumai už ieškinio dėl skolos priteisimo surašymą ir pateikimą teismui bei atstovavimą teisme, kuri buvo apmokėta 2019 m. lapkričio 11 d. (tai patvirtina Pinigų priėmimo kvitas Nr. 925267). 2020 m. spalio 26 d. Bendrovei buvo pateikta sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20/82 – 300,00 Eur dydžio sumai už pasirengimą civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, taip pat už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą teismui, kuri buvo apmokėta 2020 m. spalio 28 d. (tai patvirtina Pinigų priėmimo kvitas Nr. 925289). Nurodytus mokėjimus už atstovavimą Bendrovės interesams advokatui E. G. atliko Bendrovės direktorė.

Byloje esančiais duomenimis, t. y. valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro elektroniniu sertifikuotu 2020 m. gruodžio 15 d. išrašu, nustatyta, kad nuo 2019 m. birželio 14 d. Bendrovės vadovo pareigas atlieka A. B., tačiau viešai nurodomais duomenimis - Bendrovė darbuotojų neturi.

VDI darbo inspektoriai, atlikę tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo Bendrovėje, nustatė, kad Bendrovė, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi VSDF teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido A. B. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vykdyti direktorės darbą Bendrovės naudai, tuo pažeisdama DK 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo 2020 m. gruodžio 21 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

VDI, remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinus, kad Bendrovė apie direktorės A. B. priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešusi VSDF teritoriniam skyriui, nustačiusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad juridinio asmens atstovas su nustatytu pažeidimu sutiko, gailisi, pažeidimas atliktas pirmą kartą, už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skundžiamu Nutarimu skyrė minimalią 868 Eur baudą.

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 (maksimali bauda) eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI.

DK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nurodyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip pažeidimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad :1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas ar einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagal valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą matyti, kad A. B. nuo 2019 m. birželio 14 d. paskirta Bendrovės direktore.

Nors pareiškėja nurodo, kad Bendrovės direktorės pareigas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atliko neatlygintinai ir dėl to nebuvo pagrindo DK 101 straipsnio nustatyta tvarka sudaryti darbo sutarties su A. B., tačiau teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. B. realiai UAB „L.“ direktore pradėjo dirbti nuo 2019 m. birželio 14 d., kai Bendrovė 2019 m. birželio 10 d. Vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2 nuo 2019 m. birželio 14 d. paskyrė A. B. UAB „L.“ direktore, numatant, kad direktorei bus mokamas atlyginimas pagal LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, nustatant, jog direktorė dirbs 8 valandas per darbo savaitę. Ir tik atbuline data, t. y. Bendrovės 2019 m. lapkričio 7 d. Visuotiniu susirinkimo protokolu Nr. 2019/11/07-1 buvo nuspręsta nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. A. B. leisti tęsti UAB „L.“ vadovės pareigas pagal 2019 m. birželio 10 d. Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2, numatant, jog UAB „L.“ vadovo funkcijos yra vykdomos neatlygintinai. Teismo vertinimu, toks atbuline data t. y. 2019 m. lapkričio 7 d. priimtas sprendimas dėl neatlygintino darbo negali būti vertinamas kaip patvirtinantis, jog A. B. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. dirbo neatlygintinai. Teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai ir išvardintos aplinkybės patvirtina, kad A. B. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vykdė direktorės pareigas UAB „L.“ naudai atlygintinai pagal Bendrovės 2019 m. birželio 10 d. Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai iš kurių matyti, kad A. B. apmokėjo advokatui E. G. už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas, t. y. veikė kaip Bendrovės vadovė, be to savo veiksmais siekė naudos Bendrovei ir veikė pareiškėjos naudai.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžia, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Taigi, aukščiau minėtos teisės aktų nuostatos ir teismų praktika patvirtina, jog įmonės vadovui nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjus eiti direktoriaus pareigas, Bendrovė, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalėjo sudaryti darbo sutartį raštu ir ne mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie A. B. priėmimą į darbą pranešti VSDF valdybos teritorinei įstaigai, tačiau šių veiksmų neatliko. Teismo vertinimu, VDI Nutarime tinkamai nustatė, jog Bendrovės direktorė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. dirbo nelegaliai, todėl Bendrovė, tokiais savo veiksmais pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.