Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-255/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
1A-142-255/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Bertašienė, Dalia Kursevičienė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-255/2019Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36820-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.1.3.; 2.4.6.1(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Remigijaus Preikšaičio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežčiausios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 parų arešto bausmės pridedant dalį naujuoju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 55 parų arešto bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo V. M. sulaikymo bausmės atlikimui pagal šį nuosprendį dienos. Nuosprendžiu į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamąjį įsakymą. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendžiu patenkintas civilinis ieškinys ir iš V. M. priteisti 173,93 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. A., kurio byla išskirta į atskirą bylą, 2018 m. liepos 22 d., apie 14.56 val., turėdami tikslą pavogti svetimą turtą, iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), pagrobė 12 vnt. saldainių „Merci Grosse“, kurių bendra vertė 59,40 eurų, 1 vnt. šampano „Cordon Rouge Brut“, kurio vertė 27,95 eurų, 2 vnt. šampano „Moet Chandon Brut Imperial“, kurių bendra vertė 63,90 eurų, 2 vnt. skustuvo galvučių „Gillette“, kurių vertė 19,08 eurų, 1 vnt. dezodoranto „Old Spice Whitewater“, kurio vertė 3,62 eurai, iš viso padarydami UAB (duomenys neskelbtini) 173,95 eurų turtinę žalą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, jos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis turi mažametį vaiką, buvo užsiregistravęs darbo biržoje ir laukė teisminio proceso pabaigos, kad galėtų pradėti dirbti ir atlyginti žalą. Apelianto nuomone, dėl pirmosios instancijos teismo jam paskirtos arešto bausmės valstybė patirs tik nuostolius, kadangi reikės jį nelaisvėje maitinti ir išlaikyti, tuo tarpu švelnesnė bausmė – viešieji darbai arba bauda – suteiktų jam paskutinį šansą pasitaisyti, įsidarbinti, auginti vaiką ir atlyginti padarytą žalą.

3. Atsiliepimu į V. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais, prašo jo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu V. M. paskirtą bausmę nepakeistą.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

8. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. M. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, t. y. į tai, kad V. M. nusikalto jau ne pirmą kartą, yra baustas ir teistas daugybę kartų už smulkiojo svetimo turto pagrobimą, o tai rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro ir nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuotinai pripažintų gero elgesio normų, nedirba. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pagrobto turto vertė nebuvo didelė, tačiau žala dar neatlyginta. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam V. M. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skyrė arešto bausmę ir nustatė jos dydį, artimą vidurkiui, be to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino dar 1/3. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas galėjo jam paskirti švelnesnę bausmę, t. y. viešuosius darbus ar baudą, kad galėtų atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti, jog nuteistasis yra pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, o jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina BertašienėDalia KursevičienėRemigijus Preikšaitis