Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai V. D., įstatyminei D. Š. atstovei, pareiškėjos atstovui – advokatui K. G., suinteresuotam asmeniui R. M. išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei – V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos V. D., įstatyminės D. Š. atstovės, pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Z., jo įstatyminei atstovei S. M., R. M., A. Z., S. Z., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovas prašė pareiškimą tenkinti. V. D. papilomai nurodė, kad su G. Z. šeimos nesukūrė dėl jo gyvenimo būdo. Dėl tėvystės pareiškėja neabejoja, nes tuo metu kitų partnerių neturėjo.

Išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą. Vaiko kilmės nustatymas yra itin reikšmingas, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi, bendrauti su jais. Nurodė, kad V. D. pareiškimas yra pateiktas nepilnamečio D. Š. interesams ginti, byloje atlikta DNR ekspertizė patvirtinanti tėvystės faktą, todėl jo patenkinimui neprieštarauja (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 27 d. gimė D. Š., kurio motina yra V. Š. (dabar D.), o tėvas gimimo liudijime nenurodytas (b. l. 19). Pareiškėjos paaiškinimais, jos sūnaus D. Š. tėvas – G. Z., miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), su kuriuo nebuvo sudariusi santuokos, tačiau mirusysis vaiką pripažino, jam teikdamas išlaikymą (b. l. 8, 113). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.4A-1240 matyti, kad G. Z. turėjo dar du vaikus: E. Z. ir A. Z. (b. l. 33), iš kurių vienas (A. Z., atstovaujamas S. M.) priėmė mirusio tėvo palikimą (b. l. 9, 10, 16). Byloje pateiktas D. Š. paaiškinimas, kuriuo jis nurodė, kad apie savo biologinio tėvo G. Z. tapatybę žino (b. l. 44).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.146 str. 1 d. nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis susilaukė palikuonių (CK 3.146 str. 3 d.). Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 391 str. 1 d.), t.y. ypatingosios teisenos tvarka pagal bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles (CPK 444-448 straipsniai).

Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 1 d.). Tai yra vienas iš esminių vaiko teisių principų, nustatytų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir 9 str. 3 d. Šis vaiko teisių principas gali būti ginamas remiantis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatomis, bei yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. Vaiko kilmės nustatymas yra ypatingai reikšmingas, nes būtent kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Vaiko kilmės klausimas teisme išsprendžiamas nustatant tėvystę.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad numanomas D. Š. tėvas – G. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), taigi tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, jei asmuo išlaikė vaiką ar pripažino save vaiko tėvu, taip pat vadovaujantis ekspertizės metu nustatytomis išvadomis. Pateiktais duomenimis ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad G. Z., būdamas gyvas teikė nepilnamečiam vaikui D. Š. išlaikymą (b. l. 8, 113), taip pripažindamas save vaiko tėvu. Be to iš D. Š. byloje pateikto paaiškinimo matyti, kad jis žinojo apie tai, kad G. Z. jo tėvas, tik su juo nebendravo, asmeniškai nepažino. Liudytoja M. V. parodė, kad pareiškėja artimai bendravo su mirusiuoju G. Z.. Byloje 2016 m. lapkričio 17 d. atlikus ekspertizę, ir ištyrus genų lokusų aleles nustatyta, kad tėvystės tikimybė, jog D. Š. yra mirusiojo G. Z. sūnus – 99,9999998 procentai (b. l. 78-79, 88-93). Įrodymų, paneigiančių rašytinę medžiagą, paaiškinimus ir ekspertizės metu nustatytą tėvystės tikimybę, byloje nėra.

Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – nustačius vaiko kilmę, vaikas įgys turtines ir neturtines teises.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, įvertinęs visus byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad nustatyta pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, kad mirusysis G. Z. yra D. Š. tėvas, todėl pareiškėjos V. D. pareiškimas tenkintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-16-T-1241-9334 pareiškėjai garantuota 50 procentų dydžio apmokama teisinė pagalba (b. l. 6-7). Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis numato, kad pareiškėjas, turintis apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50 procentų kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.

Iš esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad V. D. apmokėjo jai priklausančią mokėti žyminio mokesčio dalį (b. l. 5) bei 50 procentų išlaidas už paskirtą ekspertizę tėvystės faktui nustatyti ( b. l. 85, 86). Pareiškėja V. D. už ekspertizės atlikimą sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 175,00 Eur (b. l. 85), tačiau pačios ekspertizės atlikimo kaina siekė 165,00 Eur (b. l. 86), todėl jai grąžintina 10,00 Eur permoka.

Nagrinėjant šią bylą patirtos 37,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, iš V. D. priteistinos 18,50 Eur išlaidos (50 proc.), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2, CPK 88, 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš pareiškėjos V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,50 Eur (aštuoniolikos eurų ir 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur (dešimt eurų ir 00 ct) permoką už ekspertizės atlikimą, sumokėtą į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, pervedant pinigus į pareiškėjos V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.