Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2020-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-417/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-22
Bylos Nr.
1A-93-417/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34193-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nukentėjusysis
S. B.
Nuteistasis
V. B., D. M.
Advokatai
Alius Galminas, Viktoras Kičiatovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-417/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34193-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.3; 1.2.14.3.1; 2.4.6.4.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,nukentėjusiajam S. B.,nuteistajam V. B., jo gynėju advokatui Aliui Galminui,nuteistajam D. M. (D. M.), jo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Aliaus Galmino ir nuteistojo D. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant paskirtą švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų laisvės atėmimas. Į V. B. bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant paskirtą švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų laisvės atėmimas. Į D. M. bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistiesiems V. B. ir D. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. B. ir D. M. nuteisti už tai, kad pavartodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: jie 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 2.00 val., veikdami bendrai, atvyko kartu į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrai kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvą S. B., dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, ir nenustatytu būdu sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami veido sumušimą, odos nubrozdinimus ir poodines minkštųjų audinių kraujosruvas bei patinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to pagrobė S. B. priklausančią geltonos spalvos metalo vyrišką grandinėlę, kurios vertė 10 Eur, geltonos spalvos metalo vyrišką žiedą, kurio vertė 100 Eur, sidabrinės spalvos metalo vyrišką grandinėlę, kurios vertė 50 Eur, danties formos pakabuką, kurio vertė 10 Eur, raktų ryšulį iš 8 raktų, 1 vnt. vertė 5 Eur, visų bendra vertė 40 Eur, S. B. priklausančio automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, kurio vertė 50 Eur, televizorių ,,Philips“, kurio 300 Eur, televizijos UAB ,,Balticum TV“ kortelę, kurios vertė 36 Eur, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, kurio vertė 40 Eur, ,,Tele2“ ,,Pildyk“ SIM kortelę, kurios vertė 8 Eur, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“, kurio vertė 30 Eur, ir iš S. B. priklausančios piniginės pagrobė AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 14775839, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus S. B. vardu, automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. B., veikdamas bendrai su D. M., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą S. B. priklausantį 674 Eur vertės turtą.

2. Be to, V. B. ir D. M. nuteisti ir už tai, kad pagrobė automobilį: jie 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 2.00 val., veikdami bendrai, pagrobė svetimą automobilį, o būtent: D. M. 2019 m. rugpjūčio 11 d. perdavė V. B. automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. B., užvedimo raktą, kurį 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 2.00 val., iš pastarojo jis pagrobė plėšimo metu, po to V. B. gautu iš D. M. raktu automobilį užvedė ir kartu su D. M. iš (duomenys neskelbtini), esančios automobilio stovėjimo aikštelės nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. B. veikdamas bendrai su D. M. pagrobė S. B. priklausantį 800 Eur vertės turtą – automobilį.

3. Be to, V. B. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. rugpjūčio 11 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia padegė S. B. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu visuotinai pavojingu būdu tyčia sunaikino S. B. priklausantį automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip nukentėjusiajam padarydamas 800 Eur turtinę žalą. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu V. B. dėl šio kaltinimo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėjas advokatas A. Galminas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį iš dalies panaikinti, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti galutinę paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams (BK 75 straipsnio 1 dalis).

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis sutinka iš dalies, mano, kad teismo priimtas nuosprendis dėl V. B. kaltės yra visiškai pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais ir nuoširdžiu jo prisipažinimu, tačiau nesutinka su teismo paskirta labai griežta laisvės atėmimo bausme . Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai V. B. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad teismas visiškai nepagrįstai paskyrė už šias įvykdytas nusikalstamas veikas realią laisvės atėmimo bausmę 3 metams, atliekant šią bausmę pataisos namuose. V. B. dėl šių dviejų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tik neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Kadangi V. B. neprisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nebuvo galimybės šioje byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas dėl šios nusikalstamos veikos V. B. išteisino, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Kadangi teismas V. B. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, turėjo taikyti BK 64¹ straipsnį ir galutinė bausmė turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu ir laisvės atėmimo bausmė turėjo būti paskirta 2 metams.

3.2. Skunde teigiama, kad V. B. labai gailėjosi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir nurodė, kad daugiau gyvenime niekada nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat atlygino visą turtinę žalą ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad V. B. dirbo iki suėmimo UAB (duomenys neskelbtini) aukštalipiu, nuomojosi butą su drauge, turi tėvus, su kuriais nuolat bendrauja, charakterizuojamas puikiai. V. B. turi daug sveikatos problemų, t. y. serga lėtiniu virusu hepatitu C, psoriaze, yra širdies sutrikimų. Teismui buvo nurodyta, kad jam reikalingas skubus gydymas, kurio laisvės atėmimo vietoje niekas nesuteikia. Tik būdamas laisvėje V. B. galėtų gydytis ir gyventi visavertį gyvenimą.

3.3. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnį, nes šiuo atveju yra visos sąlygos V. B. bausmės vykdymą atidėti. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima takyti tik esant įstatymo nurodytoms bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečios bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą. Šiuo atveju teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio, taip akivaizdžiai pažeidė teisingumo principą. Nuteistasis mano, kad, įvertinus jį apibūdinančius duomenis, šeiminę padėtį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, galima teigti, jog, esant išimtinėms sąlygoms, teismas galėjo ir turėjo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės tikslų ir gali tik pakenkti jo asmenybei, socializacijai, jo artimųjų, darbdavio interesams. V. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat įmonė UAB (duomenys neskelbtini) suteiktų šaltkalvio darbo vietą , galėtų gydytis nuo sunkių ligų. Dėl šių aplinkybių bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Pagal suformuotą teismų praktiką, teismai taiko BK 75 straipsnį net tiems asmenims, kurie netgi turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus. Šiuo atveju yra visos galimybės V. B. taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį, pritaikyti jam BK 64¹ straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Skunde nuteistasis nurodo, kad tiek jis, tiek jo bendrininkas V. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl mano, kad jam turėtų būti pritaikytas BK 64¹ straipsnis.

5. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusysis taip pat pritarė nuteistųjų apeliaciniams skundams, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

7. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistieji V. B. ir D. M. neginčija savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo ir veikų kvalifikacijos, tačiau, apeliantų nuomone, jiems paskirtos bausmės yra per griežtos, prašo jiems pritaikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti paskirtas bausmes vienu trečdaliu, taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, būtent šiais klausimais ir pasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistiesiems V. B. ir D. M. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes.

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas B. B. už dvi tyčines nusikalstamas veikas bausmes, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, apelianto kaltės formą ir rūšį, į nustatytas V. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir V. B. asmenybę – anksčiau jau buvo teistas, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka, iki sulaikymo turėjo darbą. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį V. B. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam V. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.

11. Skirdamas bausmę D. M. pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, apelianto kaltės formą ir rūšį, į nustatytas D. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas taip pat įvertino ir D. M. asmenybę – anksčiau jau buvo teistas, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, iki sulaikymo niekur nedirbo, legalių pragyvenimo šaltinių neturėjo. Įvertinęs šias nuteistąjį D. M. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

12. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, esant tam tikroms sąlygoms, vienu trečdaliu sumažinti bausmę (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). BK 64¹ straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014).

13. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami.

14. Šiuo atveju baudžiamoji byla buvo tiriama ir perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme kaltinant du asmenis – V. B. ir D. M., kurių vienas (D. M.) kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino, o kitas (V. B.) – savo kaltę pripažino tik iš dalies. Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, nagrinėjamoje byloje, viena vertus, nebuvo sąlygų atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes vienas iš kaltinamųjų savo kaltę pripažino tik iš dalies, kita vertus, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas po kaltinamųjų apklausos pagal numatytą proceso teisme tvarką atliktas nebuvo, nes buvo nuspręsta nekviesti nukentėjusiojo į teismo posėdį, o byloje esantys dokumentai buvo ištirti tik juos išvardijant ir pereita prie baigiamųjų kalbų stadijos, su tuo visi proceso dalyviai (taip pat ir prokuroras, ir gynėjas) sutiko (4 t., b. l. 65). Taigi, nors teisiamojo posėdžio protokole ir nėra užfiksuotas teismo sprendimas byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau iš esmės byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo atveju egzistuoja BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga.

15. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis D. M. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, savo pozicijos nekeitė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl, įvertinus šio nuosprendžio 14 punkte išdėstytus motyvus, yra pagrindas jam taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu. Kitas kaltinamasis V. B. pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažinto iš dalies, t. y. visiškai pripažino kaltę, kad padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau neigė savo kaltę dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas būtent dėl šio kaltinimo (BK 187 straipsnio 2 dalis) išteisino, nes nustatė, kad neįrodyta, jog V. B. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Prokuroras šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies neskundė, taip pripažindamas, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju svarbi aplinkybė tai, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog V. B. savo kaltę pripažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, pripažino ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas ir nuteistajam V. B. taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes iš esmės jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pripažino.

16. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė nuteistiesiems BK 64¹ straipsnio nuostatų, nors egzistavo visos šiame straipsnyje numatytos jo taikymo sąlygos, todėl skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

17. Nors nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde nepateikia argumentų dėl BK 75 straipsnio taikymo jam, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytų nuteistojo D. M. prašymų matyti, kad jis prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl teismas pasisako dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį abiems nuteistiesiems.

18. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

19. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

20. Nagrinėjamoje byloje V. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri šiuo nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu, taigi galutinė nuteistajam V. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. D. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri šiuo nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu, taigi galutinė nuteistajam D. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Pažymėtina, kad abiejų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, nukreiptos prieš nuosavybę, jie abu nusikalto būdami praeityje teisti, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdami neišnykusį teistumą. Šie duomenys rodo, kad nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jie, nepaisydami ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja V. B. ir D. M. ir rodo, kad jų padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jų poelgis, tai dėsningas jų elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Tad akivaizdu, kad nuteistųjų antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistųjų susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistieji linkę nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingi, o jų siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

21. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, atidedant nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo D. M. nurodytos aplinkybės apie tai, kad laisvės atėmimo vietoje jis skatintas už gerą elgesį, vertintinos kaip jo siekis pasitaisyti, tačiau tai nėra pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Nuteistasis V. B. skunde akcentuoja, kad jis turi rimtų sveikatos problemų, tačiau pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose esantiems nuteistiesiems taip pat yra teikiama medicinos pagalba, kaip ir esant laisvėje, todėl tai negali būti pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

22. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodytos aplinkybės, kad dėl padarytų nusikaltimų jie kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jau yra įvertintos jiems skiriant bausmes (tai pripažinta jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, įvertinus jų nuoširdų prisipažinimą jiems pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir bausmės sumažintos vienu trečdaliu). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas nuteistiesiems BK 75 straipsnio nuostatų, pažeidė įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti:

taikyti nuteistajam V. B. BK 64¹ straipsnį, sumažinti jam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą.

Taikyti nuteistajam D. M. (D. M.) BK 64¹ straipsnį, sumažinti jam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eduardas MaškevičiusLinas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis