Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-574-2010

Teiseja Kornelija Maceviciene Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2010 m. birželio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos piliecio, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, vedusio, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbio, neteisto, administracine tvarka bausto,

apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 15 MGL, t.y. 2025 Lt (dvieju tukstanciu dvidešimt penkiu litu) bauda.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2008-10-27, 17.35 val., G. V. g. ir Goštauto g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobili VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinktu greiciu, neatsižvelge i važiavimo salygas, eismo intensyvuma, nesilaike atstumo ir, nesugebejes sustabdyti automobilio, atsitrenke i S. J. vairuojama automobili O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, po smugio, atsitrenke i M. S. vairuojama automobili Mazda 323 F, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis, po smugio, atsitrenke i K. S. vairuojama automobili VW Passat, valst.Nr (duomenys neskelbtini) Tokiu budu J. P., pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 132, 133 punktu reikalavimus, sukele S. J. nesunku sveikatos sutrikdyma bei apgadino keturis automobilius.

Apklausta automobilio Mazda vairuotoja M. S. nurodo, kad ji po ivykio iš vairuojamo automobilio išlipo nedelsdama, nes automobilyje imontuota dujine iranga ir ji skubejo ja apžiureti. Tuo metu automobilio Opel vairuotojas buvo jau išlipes iš savo automobilio. Jis paklause ar nuteistasis nesusižalojo. Opel vairuotojas teige, kad susimuše veida i išsiskleidusia oro pagalve. Kada išsiskleide oro pagalve neminejo, taciau džiaugesi, kad ji apskritai išsiskleide (b.b. 108 L). Iš M. S. ir R. S. duotu parodymu matyti, kad S. J. iš karto po eismo ivykio pats nurode priežasti, kurio smugio metu jis galejo susižaloti. Tai yra pirmojo smugio metu, kai išsiskleide automobilio apsaugine oro pagalve. Daugiau S. J. iš karto po ivykio nera prasitares apie galima sužalojima. Taip pat matyti esmine priešprieša tarp S. J. ir M. S. ir R. S. parodymu, tame, kad S. J. 2009-09-09 d. liudytojo apklausos protokole nurodo, kad po jo „labai nestipraus" smugio tarp jo vairuojamojo automobilio ir automobilio Mazda 323 atsirado apie puse metro atstumas. Šis atstumas atsirado po smugio jo automobiliui pavažiavus atgal, kad išgirdus cypiant stabdžius ir pajutus stipru smugi i automobilio gala jis po smugio prarado samone. Kiek laiko buvo prarades samone pasakyti negali, atsigavo tik išlipes iš automobilio. Taip pat pabrežia, kad jis negali paaiškinti kaip jo kunas judejo automobilyje po smugio iš galo, nes neprisimena (b.l. 106,29 L). Šis S. J. paliudijimas visiškai prieštarauja ir 2008-12-04 d. atliekant teismo medicinos instituto ekspertui V. K. ekspertize duotam paties S. J. paaiškinimui, kad atsitrenkus automobiliui iš galo, jis buvo atsitrenkes sprando sritimi i sedynes atloša ir tada suveike oro pagalve. Apklaustas UAB „Rasmitas“ serviso inžinierius paaiškino, kad jo manymu automobilio Opel A. C. 2001 m. laidos oro pagalve, patalpinta vairo mechanizme suveikia po smugio i nejudanti daikta ar kliuti, kuri yra jo priekyje, automobiliui važiuojant ne mažesniu kaip 30km/h greiciu, atakuojant kliuti iki 45 laipsniu kampu. Pagalve po smugio iš galo faktiškai niekada neišsipucia. O tai akivaizdžiai prieštarauja S. J. parodymams, kad oro pagalve išsiskleide po automobilio VW Transporter (duomenys neskelbtini) smugio i galine dali. Taip pat nuteistasis skunde cituoja užduoti atlikti žmogaus kuno tyrima. Nurodo, kad užduotyje nera aprašytos svarbiausios ivykio aplinkybes, kad pirma S. J., vairuodamas automobili O. A. v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenke i priešais važiavusi automobili Mazda 323F v/n (duomenys neskelbtini) o tik veliau atsitrenke nuteistojo vairuojamas automobilis. Taip pat matyti, kad prie užduoties specialistui nera prideta jokiu papildomu dokumentu ar kitu bylos tyrimui svarbiu irodymu. Iš to seka, kad 2-as ir 3-as klausimai atliekant 2008-12-04 d. specialisto išvada Nr. G 5880/08(01) (b.l. 26-27 l.) negalejo buti atsakyti tinkamai, teisingai ir teisetai ar net svarstytos kitos alternatyvios ivykusio ivykio versijos. O 1-as ir 4-as klausimai ekspertui atsakius i juos turejo nuskambeti, kaip pagrindas nuteisti nekalta žmogu, net neišsiaiškinus ivykio aplinkybiu. O tai akivaizdžiai pažeidžia nuteistojo teise i gynyba. Veliau 2009-09-04 d. specialistas V. K. apklausos protokole (b.l. 104 1.) nurodo, kad atliekant tyrima, S. J. atvyko su kaklo itvaru, todel apžiuretas nebuvo. Tolesniame parodymu tekste aprašyta kaip ekspertas isigilines i visas ivykio aplinkybes priejo prie išvados, kad S. J. kuno sužalojima padare automobilio vairuotojas, atsitrenkes iš galo. Akivaizdžiai peršasi išvada, kad ekspertas V. K. bando apginti savo 2008-12-04 d. specialisto išvada, net ir pateikdamas išvadas nepriklausancias jo kaip eksperto kompetencijai: apie automobiliu smugio jegas, ju dydi, jegu skirtumus, jegas, veikiancias kuno judejima automobilyje. Iš to seka išvada, kad medicinos ekspertas, bando atsakyti i autotechnines ekspertizes ekspertui užduodamus klausimus ir peržengdamas savo kompetencijos ribas atsakineja i jam kaip specialistui netik, kad nežinomus, bet ir nepriklausancius klausimus. Taciau tik 2010-02-23 d. teismo posedžio metu (b.l. 166 1.) ekspertas V. K. nurodo, kad del autoivykio mechanizmo atsakyti negali, nes nera autotechnikas. I klausima ar tokie sužalojimai buna, kai automobilis ivažiuoja i gala ar kai pats ivažiuoji, pagal sužalojimu pobudi atsakyti negali. Tai tampa visiškai nesuprantama, kokiu budu ekspertas prieme sprendima, kad nuo smugio i automobilio gala S. J. buvo padarytas sužalojimas. Tolimesnes apklausos metu ekspertas paaiškino, kad jis patvirtina savo duotus 2009-09-04 d. parodymus, taciau paklausus, ka jis paaiškino apie ivyki tyrima atlikusiam pareigunui, ekspertas nieko pasakyti negalejo, tik pasake, kad jam nebuvo suformuluoti jokie konkretus klausimai, kad apklausa vyko kaip pokalbis ir jis pasiraše net neskaitydamas protokolo. O specialisto išvada padare pagal S. J. žodinius parodymus, patikslines kaip judejo jo kunas atsitrenkus automobiliui iš galo.

Nuteistasis skunde paaiškina, jog iš 2008-10-27 d. eismo ivykio vietos schemos matyti, kad automobiliai išsideste taip: 4-as K. S. VW Passat, nuo 3-cio M. S. Mazda 323F stovi nutolus 5,5 metro atstumu, o 1-as S.J. O. Astra susilietes su R. S. Mazda 323F ir 2-as J. P. VW Transporter susilietes su S. J. O. Astra. Toks automobiliu išsidestymas po eismo ivykio patvirtina R. S. ir M. S. teigima, kad S. J. vairuojamo automobilio smugis buvo labai stiprus. O tai, kad automobilis O. A. ir Mazda 323F stovi vienas prie kito paaiškina visiškai niekini automobilio VW Transporter smugi. Eismo ivykio vietos schema patvirtina ir iš karto po eismo ivykio nuteistojo telefonu „Sony Ericsson K810i" padarytos nuotraukos. Vienoje iš nuotrauku matyti ir jo vairuoto automobilio stabdymo kelias, kuris yra pakites po atsitrenkimo i S. J. automobili, o tai yra mokslinis faktas pagal kuri galima spresti apie jo automobilio smugio jega autoivykio metu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis pabrežia, jog S. J. nuo pat pradžiu ivykio aplinkybes samoningai nutylejo ar teike melagingus parodymus, klaidino tyrima atliekancius pareigunus, pats S. J. savo melagingu poelgiu ir finansines naudos motyva nurodo, visai atsitiktinai savo ranka 2008-10-29 prašyme prašydamas išmoketi kompensacija už patirta trauma (b.1. 14 L). Eksperto V. K. išvada Nr. G 5880/08(01) yra neteiseta ir nepagrista jokiais moksliniais irodymais, tik melagingu S. J. paliudijimu. Daugiau byloje nera jokiu nuteistojo kaltes nenugincijamu irodymu. Pareigunai ir teismas, atlikdami tyrima padare nemažai klaidu ir nusižengimu. Pagrindinis tyrima atliekanciu pareigunu ir ju darba kontroliuojanciu instituciju nusižengimas yra tas, kad neisigilinus i visas byloje esancias aplinkybes ir faktus, prieme nuteistojo atžvilgiu nepalanku apkaltinamaji nuosprendi, kuris labai panašus ne i tiesos paieška, o i greita baudžiamuju bylu išaiškinamumo rodikliu gerinima nekalto žmogaus saskaita.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010-03-22 nuosprendis yra teisetas ir pagristas. Nors nuteistasis nuo pat pradžiu neigia savo kalte, jo kalte yra irodyta byloje surinktu ir ištirtu irodymu visuma. Yra pilnai irodyta, kad 2008-10-27, 17.35 val., G. V. g. ir Goštauto g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobili VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinktu greiciu, neatsižvelge i važiavimo salygas, eismo intensyvuma, nesilaike atstumo ir, nesugebejes sustabdyti automobilio, atsitrenke i S. J. vairuojama automobili O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, po smugio, atsitrenke i M. S. vairuojama automobili Mazda 323 F, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis, po smugio, atsitrenke i K. S. vairuojama automobili VW Passat, valst.Nr (duomenys neskelbtini) Tokiu budu J. P., pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 132, 133 punktu reikalavimus, sukele S. J. nesunku sveikatos sutrikdyma bei apgadino keturis automobilius. Nuteistasis parode, kad ivykio diena eismas buvo intensyvus, temo, jis, važiuodamas nueme nuo greicio pedalo koja ir ja padejo ant stabdymo pedalo, ruošesi ji spausti, taciau priekyje už 3 metru važiaves automobilis O. A. nerode jokiu stabdymo ženklu. Jis nemate, kad O. A. stabdytu, atstumas tarp automobiliu išliko tolygus. Jis girdejo tris smugius: iš pradžiu nedideli trinktelejima, veliau smugio garsa kai O. A. ivažiavo i Mazda automobili ir galiausiai, kai jis pats ivažiavo i O. A. automobili. J. P. nurode, kad O. A. ivažiavus i Mazda automobili, smugis buvo daug stipresnis nei tas, kuris ivyko tuo metu, kai jis pats ivažiavo i nukentejusiojo vairuojama automobili. Tokie nuteistojo parodymai vertintini kritiškai ir yra paneigti byloje surinktais ir ištirtais irodymais.

Nukentejusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dave nuoseklius ir išsamius parodymus. Jis parode, jog ivykio diena jis vairavo automobili O. A.. Važiavo G. V. gatve, link Savanoriu prospekto antra eismo juosta apie 70 km/val. greiciu. Priekyje važiaves automobilis Mazda stabde ir sustojo. Jis sustoti nesuspejo ir i ji nestipriai atsitrenke. Pagalve nuo smugio neišsiskleide. Automobilio salone kunu i nieka neatsitrenke ir nesusižalojo. Po susidurimo nukentejusiojo automobilis pariedejo šiek tiek atgal, kadangi avarija ivyko ikalneje, o po smugio jis atleido stabdi. Tarp jo ir priekyje stovejusio automobilio Mazda atsirado kažkur puses metro atstumas. Pavažiavus atgal, nukentejusysis nuspaude stabdžio pedala ir kažkur už keliu sekundžiu pajuto stipru smugi i automobilio gala. Jo vairuojamas automobilis, šoktelejes i prieki, dar karta trenkesi i priekyje sustojusi automobili Mazda. S. J. prarado samone. Tokia išvada daro del to, kad po smugio atsigavo tik lauke. Prisimena tik šia akimirka. Kas vyko iš karto po antro smugio nurodyti negali, nes nieko neprisimena. Tada pastebejo, jog i jo automobili Opel yra atsitrenkes automobilis VW Transporter. Jam svaigo galva, taciau i medikus ta diena nesikreipe. Kai išlipo, pamate, kad jo automobilyje ruksta dumai iš išsiskleidusios oro pagalves, bei tai, kad ant jo galvos nebera kepures. Savo kepure rado ant automobilio Opel galines sedynes. Autoivykio metu jo automobilis nukentejo labiausiai, jis negalejo važiuoti. Visi kiti automobiliai iš ivykio vietos išvažiavo savo eiga. Mano, kad po pirmo smugio oro pagalve nebuvo išsiskleidusi, kadangi priešingu atveju jis nebutu mates priešais esancio automobilio Mazda galo. Oro pagalve jam butu viska užstojus. Tokie nukentejusiojo parodymai yra logiški, nuoseklus, juos patvirtina kita bylos medžiaga. Be to, nukentejusysis parode, kad del patirto smugio i jo automobilio gala, kita diena po ivykio, jam pradejo skaudeti kakla, 2008-10-28 jis kreipesi i Naujininku poliklinika. Cia medikai ji apžiurejo ir nusiunte i VGPU ligonine, kur jam nustate kaklo trauma. Nukentejusysis pažymejo, kad jo manymu, jis sužalojimus patyre nuo antro smugio, kadangi nuo pirmo smugio jis turetu atsitrenkti i vaira. Tokiu atveju jis turejo susižaloti veida, kaklo sužalojimu atsitrenkant i vaira patirti neimanoma. Be to, po antro smugio jo sedyne buvo sulužusi, buvo iššoke fiksatoriai ir pagalves, magnetola buvo galineje automobilio dalyje. Šiuos nukentejusiojo parodymus patvirtina specialisto V. K. parodymai pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu, kuriuose jis parode, kad patvirtina savo išvada, duota ikiteisminio tyrimo metu. Specialistas, apklaustas teisme, nurode, kad išvadoje nera vienareikšmiškai teigiama, kad sužalojimai buvo padaryti nuo VW Transporter atsitrenkimo, taciau pagal sužalojimu lokalizacija tokia išvada yra labiausiai tiketina. Nustatyti slanksteliu lužiai gali atsirasti tik atsitrenkiant i sedynes atloša ir jokiu budu negalejo atsirasti po smugio i automobilio vaira ar i iššokusia pagalve, kadangi butu kitokia ju lokalizacija. Nukentejusiojo parodymus patvirtina ir byloje esanti Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 5880/08 (01) kurioje nurodyta, kad S. J. sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia versijas del pirmojo ir antrojo slanksteliu lužiu apie tai, kad esant tokiam ivykio mechanizmui, negali buti patirtas toks kuno sužalojimas, koki patyre nukentejusysis, nuteistasis pateikia straipsnius apie tai, kokiu budu gali buti patiriami tokie kuno sužalojimai, taciau netgi prie apeliacinio skundo pateiktas straipsnis nepaneigia baudžiamojoje byloje esanciu specialistu išvadu, apie tai, kad esant butent tokiam autoivykio mechanizmui, nukentejusysis galejo patirti butent tokius kuno sužalojimus. Pirmosios instancijos teisiamojo posedžio metu buvo apklaustas specialistas, užduoti jam klausimai ir jis paaiškino, kodel ir kuo remiantis buvo gauta atitinkama išvada.

Nuteistasis bando suklaidinti teisma, nurodydamas, jog yra esmine priešprieša tarp nukentejusiojo ir liudytoju M. S. bei R. S. parodymu, o butent, kad nukentejusysis nurodo, kad po jo „labai nestipraus" smugio tarp jo vairuojamojo automobilio ir automobilio Mazda 323 atsirado apie puse metro atstumas. Šis atstumas atsirado po smugio jo automobiliui pavažiavus atgal, kad išgirdus cypiant stabdžius ir pajutus stipru smugi i automobilio gala jis po smugio prarado samone. Kolegija pažymi, jog nukentejusysis parode, jog po susidurimo su Mazda nukentejusiojo automobilis pariedejo šiek tiek atgal, kadangi avarija ivyko ikalneje, o po smugio jis atleido stabdi. Tarp jo ir priekyje stovejusio automobilio Mazda atsirado kažkur puses metro atstumas. Pavažiavus atgal, nukentejusysis nuspaude stabdžio pedala ir kažkur už keliu sekundžiu pajuto stipru smugi i automobilio gala. Taigi nuteistojo teiginiai nera pagristi.

Nuteistasis apeliaciniame skunde analizuoja liudytoju parodymus, juos vertina. Kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizaves visuma surinktu irodymu, juos sistemiškai ivertines, padare pagrista išvada, jog nuteistasis padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d. J. P. pažeide Keliu eismo taisykliu reikalavimus, numatytus 132 ir 133 punktuose, t. y. atsižvelgdamas i greiti, nesilaike tokio atstumo, kad neatsitrenktu i priekyje važiuojancia transporto priemone, jeigu ji butu stabdoma ir, pasirinkdamas važiavimo greiti, neatsižvelge i važiavimo salygas, kelio ir transporto priemones bukle ir krovini, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties. Nors nuteistasis teigia, kad S. J. sveikatos sutrikdyma patyre pirmo smugio metu, t. y. jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus i Mazda automobili, šis jo teiginys yra paneigtas specialisto V. K. parodymais, kuris nurode, kad nukentejusiajam nustatyti slanksteliu lužiai gali atsirasti tik atsitrenkiant i sedynes atloša ir jokiu budu negalejo atsirasti po smugio i automobilio vaira ar i iššokusia pagalve del ju lokalizacijos. Tai reiškia, kad mineti lužiai galejo atsirasti tik nuo smugio i automobilio gala, taciau ne nuo smugio, patirto automobiliui atsitrenkus i priekyje esancia kliuti. Taip pat, kaip pagristai nurode pirmosios instancijos teismas, nuteistojo teiginiai apie tai, kad pirmas smugis - nukentejusiojo vairuojamam automobiliui atsitrenkus i Mazda automobili, buvo daug stipresnis nei antras – jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus i O. A. automobili, yra paneigti liudytojo K. S. duotais parodymais. Šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinejimo metu teige, kad Mazda automobilis i jo vairuojama VW Passat automobili atsitrenke po antro smugio, kuris buvo stipresnis. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog smugio stipruma irodo dar ir tai, kad tarp liudytojo vairuojamo automobilio ir nuteistojo vairuojamo VW Transporter stovejo net du automobiliai. Nepaisant to, K. S. automobilis avarijos metu buvo labai stipriai apgadintas.

Apeliacines instancijos teisiamajame posedyje nuteistasis nepagristai teige, jog pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai ir nukentejusysis dave parodymus, kurie yra niekiniai, kadangi, kaip matyti iš teisiamojo posedžio protokolo, jie buvo ispeti tik del baudžiamosios atsakomybes, o visiškai nebuvo ispeti pagal LR BPK 163 str. Toks nuteistojo teiginys yra visiškai nepagristas. Kaip matyti iš byloje esanciu priesaiku, kurias pasiraše liudytojai, nukentejusysis, jose yra nurodyta, kad pasirašes asmuo yra ispetas del baudžiamosios atsakomybes pagal BPK 163 str. ir del atsakomybes pagal BK 235 str. Taip pat nuteistasis teige, jog teisiamojo posedžio protokole yra užfiksuota kito kaltinamojo pavarde – A. R., taciau ji yra nubraukta ir užrašyta J. P. pavarde, šalia pataisytos vietos yra teisejos parašas, todel kolegija laiko tai neesmine technine klaida. Kaip teigia nuteistasis, buvo suvaržyta jo teise i gynyba, kadangi pirmosios instancijos teisme jo nepaklause ar jam aiški pareikšto kaltinimo esme ir neišaiškino pareikšto kaltinimo, bet ir nepaklause ar jis prisipažista kaltu. Kolegija atkreipia demesi, kad baudžiamojo proceso istatyme yra numatyta teisiamojo posedžio tvarka. Nuteistojo teiginys, kad jo nebuvo paklausta ar jam aiški pareikšto kaltinimo esme ir nepaklausta, ar jis prisipažista kaltu, nera visiškai teisingas, kadangi pirmosios instancijos teismas, prokurorui paskelbus kaltinamaji akta, apklause specialista, tada paklause J. P. del kaltinimo esmes ir prisipažinimo ar neprisipažinimo kaltu. Teisiamojo posedžio protokole yra užfiksuota, kad J. P. kaltinimo esme suprato ir kaltu neprisipažino. Nors pirmosios instancijos teismas nesilaike iprastos teisiamojo posedžio tvarkos, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu ir reikšmes irodymu vertinimui neturi.

Nuteistojo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai ir teismas padare nemažai klaidu ir nusižengimu, o specialisto V. K. išvada pagrista tik melagingu S. J. paliudijimu, yra visiškai niekuo nepagristi, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes. Nukentejusiojo S. J. parodymus patvirtina kiti byloje esantys aukšciau aptarti irodymai, specialistas išvada dave pagal ivykio aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme, atsižvelge i visas reikšmingas aplinkybes: i nusikalstamos veikos pobudi, padarymo aplinkybes, J. P. asmenybe, i tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargiu nusikaltimu (BK 16 str.). J. P. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta, jis anksciau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 62, 64-65), VšI „Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje“, Vilniaus priklausomybes ligu centre ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre i iskaitas neirašytas. Teismas, išanalizaves visas aplinkybes, padare pagrista išvada, kad bausmes tikslai bus pasiekti paskyrus J. P. su laisves atemimu nesusijusia bausme - bauda, jos dydi vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmiu skyrimo taisyklemis, parenkant nuo BK 47 str. 2, 3 d. d. numatyto šios bausmes vidurkio. Taigi pirmosios instancijos teismas skyre J. P. straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelniausiu alternatyviu bausmiu – 15 MGL dydžio bauda, jos dydi parinko mažesni už numatyta vidurki.

Kolegija, išanalizavusi ir ivertinusi bylos medžiaga, daro išvada, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo J. P. apeliacini skunda atmesti.

Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo, yra galutine ir neskundžiama.