Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2015-07-10 Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H00102, pripažinus jį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 45 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. gegužės 13 d., apie 09.00 val., vairuodamas automobilį PEUGEOT 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, nepasirinkęs saugaus atstumo iki stovinčio automobilio SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį kliudė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklausantis kitam asmeniui.

V. P., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Kaip matyti iš V. P. skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, dėl jo kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, kuomet nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas V. P. administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d. klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai netenkino V. P. skundo dėl nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius šį pažeidimą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali - atsakomybė taikoma tik tada, kai padaroma reali žala (jie apgadinami ar sugadinami) minimo straipsnio dispozicijoje išvardintam turtui ir šią žalą turi padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

V. P. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad administracinio teismo byloje esančiame V. P. paaiškinime nurodoma, kad bandydamas pasistatyti automobilį aikštelėje, važiuodamas atbulas suprato, kad neužteks vietos jo vairuojamam automobiliui, todėl išlyginęs automobilį sustojo ir liko laukti keleivės. Iš esmės tokias pačias aplinkybes V. P. nurodė ir teismo posėdžio metu. Fotonuotraukose užfiksuotas lengvasis automobilis SEAT ALHAMBRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl jo teismas konstatvo, kad matosi automobilio galinio buferio dešinės pusės pažeidimas – pažeista dažų ir lako danga. Taip pat fotonuotraukose yra užfiksuotas automobilis PEUGEOT 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio galinio buferio dešinėje pusėje kampinėje dalyje matosi išilginis dažų ir lako dangos pažeidimas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. R. parodė, kad ji pati įvykio nematė, lapelį su ant jo užrašytu pažeidėjo automobilio valstybiniu numeriu jai padavė gydymo įstaigos, kurioje ji tuo metu buvo, darbuotoja. Teigia, kad ji matė bei bendravo su asmeniu, kuris buvo tiesioginis įvykio liudytojas.

Liudytoja Ona J. P., kuri buvo V. P. vairuojamo automobilio keleivė teigia, kad ji nepajuto, kad jos sūnaus vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į kitą automobilį, kai šis važiavo atbulas, tačiau teigia, kad V. P. pastatyti automobilį į planuojamą vietą nepavyko.

Liudytojas Ž. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam priklausantį automobilį PEUGEOT 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis buvo paskolinęs V. P.. Po įvykio ant automobilio jis kažkokių naujų įbrėžimų nepastebėjo. Automobilis yra naudojamas, apibraukytas, buvo patekęs ir į eismo įvykį, kuomet kitas automobilis atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį.

Pažeidimus ant abiejų automobilių teigia matę ir liudytojai V. P. ir V. A..

Apylinkės teismas, spręsdamas V. P. kaltės klausimą vertino, jog byloje esančios fotonuotraukos, liudytojų K. R., L. R., automobilio SEAT ALHAMBRA apgadinimai, liudytojų V. P. bei V. A. parodymai, kad sutampantys pažeidimai buvo matomi ir ant automobilio PEUGEOT 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teismui pateiktas ir raštelis su užrašytais automobilio PEUGEOT 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra pakankami eismo įvykio įrodymai, su kuo aukštesnysis teismas nesutinka.

Kaip matyti iš administarcinio teisės pažeidimo byloje esančių fotonuotraukų, automobilis SEAT ALHAMBRA padengtas kelio dulkių ir purvo sluoksniu, jo galinėje dešinėje pusėje kampe matyti dulkių ir purvo sluoksnio nubraukimas, su tikėtinu, kaip nurodo liudytojai, lako, galbūt ir dažų sluoksnio pažeidimu, tačiau analogiško konkretaus buvusio kontakto ant automobilio PEUGEOT 607 neužfiksuota. Automobilio PEUGEOT 607 fotonuotraukose matyti maži ir smulkūs visų automobilio kampų įbrėžimai, kurie, kaip nurodė automobilio savininkas Ž. B., nebuvo padaryti naujai. Nei vienas automobilio PEUGEOT 607 įbrėžimas aukščio bei lokalizacijos atžvilgiu nebuvo sulygintas su automobilio SEAT ALHAMBRA padaryto pažeidimo vieta ir lokalizacija. Ir nors pažeidimai, kaip nurodoma apylinkės teismo nutartyje, padaryti minimalūs, tačiau jų atitikimas abiejuose automobiliuose turėjo būti objektyviai patvirtintas. Tai, tiriant eismo įvykį, nebuvo atlikta.

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje taip pat nėra ir automobilių techninės apžiūros akto, kuriame būtų specialisto konstatuotas galimas automobilių kontaktas dėl automobiliuose esančių įbrėžimų, juolab, kad ginčas (kadangi V. P. neigė eismo įvykį) buvo nuo pat pradžių. Vizualiai nustatyti, padaryto pažeidimo lokalizacijos vietą ir mechanizmą, palyginamuoju aspektu, nėra galimybės. Be to, jeigu daryti išvadą buvus kontaktą tarp šių dviejų automobilių, atsižvelgiant į duomenis, jog tariamai buvo pažeistas lako ir dažų sluoksnis, tikėtina, kad turėjo likti automobilio SEAT ALHAMBRA spalvos dažų ant „PEUGEOT 607“ automobilio bamperio, tačiau ir tokių duomenų liudytojų parodymuose neužfiksuota.

Taip pat nėra pakanakamai aiškios ir raštelio su PEUGEOT 607 automobilio numeriais atsiradimo aplinkybės, kadangi jis buvo pateiktas tik teisme, praėjus beveik pusei metų po įvykio, eismo įvykio tiesioginis liudytojas nesurastas.

Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, jog nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad V. P. apgadino L. R. priklausančią transporto priemonę, ir šiuo metu tai nustatyti galimybės nėra. Pirmos instancijos teismas darydamas išvadas dėl kaltės buvimo V. P. veiksmuose, labiau vertino netiesioginius įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą. Byloje nesant objektyvių duomenų, kad V. P. apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, jam nekyla atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d.,

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti V. P. kaltei padarius ATPK 127 str.o 2 d. numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius V. P. veikoje šio pažeidimų sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutarė:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2015 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. H 001021 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.