- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- A2.2.-9227-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08106-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- V. Z.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui - V. Z., institucijos, surašiusios pareiškimą byloje - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įgaliotam atstovui N. Č., išnagrinėjusi V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. rugsėjo 23 d. bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipusis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašant išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus, operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog bendrovė yra nemoki, jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, bendrovė tiek 2012 m. tiek 2013 m. dirbo nuostolingai, bendrovės įsipareigojimai 2012 m. 9,1 karto viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, 2013 m. 9,3 karto viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl V. Z., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, pažeidė bendrovės kreditorių teises, kadangi, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokiai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Z. kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismui paaiškino, kad įmonės vadove dirba nuo 2013 m. lapkričio 17 d. Įmonės turtas pradėjo mažėti nuo 2012 m., tačiau ji galvojo, kad išeis pagerinti įmonės situaciją, todėl dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Padidino darbuotojų skaičių, ieškojo kitų užsakovų, bet atsigauti nepavyko. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.
Šalies argumentai
Institucijos, surašiusios pareiškimą byloje, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įgaliotas atstovas N. Č. palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir prašė nubausti administracinė atsakomybėn patrauktą asmenį, kadangi įmonei esant nemokiai, bendrovės vadovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. numato atsakomybę už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). Ši teisės norma yra blanketinė, ją konkretizuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (Žin., 2001, Nr. 31-1010).
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. spalio 29 d.) 9 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
V. Z. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., be jos pačios prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1-2 b.l.), nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus išrašu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso (5 b.l.), operatyvaus patikrinimo pažyma (6-7 b.l.), VĮ Registrų centro išrašu apie juridinio asmens balansą, pelno (nuostolių) ataskaita (8, 9 b.l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ metine finansine ataskaita, pelno (nuostolių) ataskaita (10-12 b.l.), 2013 metų finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu (13-16 b.l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metų metiniu pranešimu (17 b.l.), antstolių vieningojo sąvado išrašo duomenimis (18 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. Z., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, pažeidė bendrovės kreditorių teises, kadangi, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokiai.
Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).
V. Z. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad V. Z. sūnus R. Z. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 55 procentų darbingumas, iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygio pažymos matyti, kad V. Z. vyrui G. Z. nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Iš DNB banko kreditavimo sutarties kopijos ir pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad V. Z. yra sudariusi kreditavimo sutartį ir kas mėnesį turi mokėti bankui paskolą dalimis su nustatyto dydžio palūkanomis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. Z. asmenybę, jos šeiminę ir turtinę padėtį, jos elgesį po pažeidimo padarymo (ji kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo į bankroto administravimu užsiimančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“), darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jos asmenybei, nes V. Z. padarytas teisės pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. V. Z. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 50⁶ str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
V. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) (579 eurų) baudą.
Nutarimą vykdyti nukreipti pareiškimą surašiusiam organui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6020. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.