Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. K., V. K. ir A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 str.) ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., V. K. ir A. R. 2010 m. spalio 6 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) iš G. T. priklausančios sodybos kiemo atvirai, matant S. K., pagrobė jai priklausantį turtą: 300 Lt vertės dvi hidraulines šakes, 900 Lt vertės traktoriaus plūgą ir 500 Lt vertės žemės lygintuvą, iš viso turto už 1700 litų vertės, be to, E. P., veikdamas vienas, tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku, toje pačioje vietoje, sulaužęs ūkinio pastato durų įkabinamą spyną, įsibrovė į patalpą – ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė svetimą, G. T. priklausantį turtą - 300 Lt vertės 10 traktoriaus „T-16“ hidraulinių žarnų, 150 Lt vertės arklio pakinktus, padarydamas 450 Lt turtinę žalą ir pasikėsino pagrobti 300 Lt vertės du traktoriaus hidraulinius kaušus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kurį apeliantas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų paskatų, nes pagrobtą turtą pardavė. Apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau yra nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: E. P. nevedęs, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesimoko, yra baustas administracine tvarka, anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nors bausmę yra atlikęs, tačiau naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Taipogi, teismas, skirdamas apeliantui bausmę atsižvelgė, kad didelė dalis nukentėjusiajai padarytos žalos yra atlyginta, ją atlygino nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys. Be to, teismo duomenimis (LITEKO – Lietuvos teismų informacinė sistema) 2011-03-01 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas yra pripažintas kaltu ir nuteistas už 2010-10-18 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. Taigi, duomenys apie E. P. teistumus rodo, kad nuteistasis išvadų iš teistumų nedaro, yra linkęs nusikalsti. Be to, pastebėtina, kad nusikalstamą veiką, už kurią E. P. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, dėl ko konstatuojama, kad yra padarytas nusikaltimų recidyvas, o BK 56 str. 1 d. pagrindu recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į šias visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taigi, E. P. yra paskirta ne per griežta bausmė.

Nors E. P. nuteistas už apysunkį nusikaltimą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, dėl ko būtų formalus pagrindas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau BK 75 str. 1 d. numatyta teismo teisė laisvės atėmimu nuteistam asmeniui ne daugiau kaip trejiems metams atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jo teistumų ir atsižvelgiant į tai, kad E. P. iš ankstesnio teistumų išvadų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, yra nuteistas dar už vieną padarytą vagystę realia laisvės atėmimo bausme, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant paskirtąją bausmę, t.y. neatidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Tai, kad skundžiamu nuosprendžiu V. K., V. K. ir A. R. nėra nuteisti kaip apeliantas realiomis bausmėmis, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, nėra pagrindas ir nuteistajam taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad trims vyrams, t.y. V. K., V. K. ir A. R., pretenzijų neturi, nes jie atlygino žalą, su jais susitaikė, jiems atleido, tačiau su E. P. nėra kalbėjusi. Taip pat nuteistasis patvirtino, kad su nukentėjusiąja jis nėra kalbėjęs. Teisiamojo posėdžio metu apeliantas net neatsiprašė nukentėjusiosios, o tik nurodė, kad, jei jį paleistų, įsidarbintų ir per mėnesį atlygintų žalą nukentėjusiajai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nėra sąlygų apeliantą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis, nes nukentėjusysis žalos neatlygino, su nukentėjusiąja nesusitaikė, o taip pat duomenys apie nuteistojo teistumus neduoda pagrindo manyti, kad jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat nėra nustatyta sąlygų, leidžiančių nuteistajam taikyti BK 62 str. nuostatas ir E. P. skirti bausmę, švelnesnę negu numatyta įstatyme, ar straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui dėl ko būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę.

Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo E. P. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio atmesti.