- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2YT-17100-861/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11996-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- F. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atkurti jos senelių Š. I. Z. (I. S. Z.) ir L. I. – L. Z., po santuokos Z. (Z.) santuokos akto įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini). Tokį prašymą pareiškėja teikia tikslu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui buvo pateiktas prašymas dėl civilinės būklės įrašo atkūrimo, kadangi šis įrašas nėra išlikęs. Išnagrinėjęs prašymą 2021 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą Nr. A136-158/21(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“, kur nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra dokumentų, patvirtinančių santuokos sudarymo datą ir vietą, Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymo. Pareiškėjos senelių santuokos akto įrašo atkūrimas yra reikšmingas, kadangi ji ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje suteikta teise į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą kaip Lietuvos Respublikos piliečių, turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė (vaikaitė). Pareiškėja patikslino savo pareiškimą, nurodydama, jog jos senelė gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, o senelis – (duomenys neskelbtini)m. Lietuvoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo paaiškino, kad Civilinės metrikacijos skyriaus surinktuose ir pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra jokio patvirtinančio dokumento, kad Š. I. Z. ir L. I. L. Z., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) m. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. vasario 8 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini)-nurodyta, kad archyvas (duomenys neskelbtini) 1919 – 1921 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie Š. I. (I. S.) Z. ir L. I. L. Z. santuoką negali. Byloje esančiame mirties pranešime, išduotame 2020 m. vasario 6 d. Johanesburge, nurodyta, kad L. I. Z., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis nurodytas I. S. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini), tačiau neminima jų santuokos sudarymo data ir vieta. B. B. Z. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), nurodyti tėvai S. I. Z. ir L. Z., bet nenurodyta, kur ir kada sudaryta jų santuoka. A. Z. gimimo įraše Nr. 1, sudarytame (duomenys neskelbtini), tėvai nurodyti Š. I. Z. ir L. Z., tačiau nenurodyta, kur ir kada jie susituokė. R. Z. gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), nurodyti tėvai L. I. Z., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir I. Z., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bet neminima jų santuokos sudarymo data ir vieta. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad nėra dokumentų, patvirtinančių santuokos sudarymo datą ir vietą, bei į tai, kad nėra jokių kitų civilinės būklės aktų įrašų pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikslią sudarytos santuokos datą bei vietą, neturėjo teisinio pagrindo atkurti santuokos sudarymo įrašą. Prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018-05-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1916 - 1922 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie S. I. ir L. I. Z. santuoką negali. Taigi, minėta pažyma suteikia teisinį pagrindą kreiptis dėl santuokos įrašo atkūrimo, kadangi patvirtina santuokos įrašo neišlikimo faktą. Civilinės būklės aktų įrašų atkūrimo pagrindai reglamentuojami Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, jų 142 punkte nurodoma, jog atkuriant santuokos įrašą, sutuoktinių vardai ir pavardės nurodomi remiantis jų gimimo įrašais, bažnytinės santuokos, sudarytos nuo 1940 m. rugpjūčio 16 d. iki 1944 m. liepos 8 d. ir nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., bažnytiniu santuokos liudijimu, asmens tapatybės dokumentu, teismo sprendimu.
Pareiškėja yra S. I. Z. (taip pat žinomo kaip I. S. Zetzer) ir L. I. - L. Z., pavardė po santuokos – Z. (Z.), vaikaitė, o šiuos duomenis byloje patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai. Pietų Afrikos Respublikoje išduotas Pareiškėjos motinos R. Z. gimimo liudijimas patvirtina, kad R. Z. tėvai yra L. I. Z. ir I. Z., gimę Rusijoje (Lietuvos teritorija iki 1915 m. buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje), taip pat (duomenys neskelbtini) išduotas pranešimas apie Pareiškėjos senelės L. I. Z. mirtį, kuris patvirtina, kad: L. I. Z. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje; jos sutuoktinis yra I. S. Z.; L. I. Z. vienas iš vaikų yra R. W., t. y. pareiškėjos motina. Be to, 2018-05-29 Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) rašte nurodoma, kad L. I. Z. (taip pat žinoma kaip I. Z., mergautinė pavardė – Z.) ir S. I. Z. (taip pat žinomas kaip S. I. Z. / I. Z.) gyveno (duomenys neskelbtini), ir atvyko į (duomenys neskelbtini) būdami Lietuvos Respublikos piliečiais. Į bylą pateikta 2019-09-05 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. ((duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė S. I. ir L., iki santuokos – Z., Z. sūnus vardu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. ((duomenys neskelbtini) patvirtina, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė S. I. ir L., iki santuokos – Z., Z. sūnus vardu B. B.. 2018-05-09 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1169 „Apie I. Z. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje“ patvirtina, kad Biržų apskrities viršininko archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos išduotų vidaus pasų apyskaitos byloje, duotųjų pasų žinių lape įrašyta Z. I., gyvenusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gavusi vidaus pasą. Pažymoje nurodoma, kad daugiau žinių, patvirtinančių, kad I. (L. I., L. I., L., L.) Z. gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, jos asmens dokumentų vidaus pasui gauti, paties paso ar paso registracijos kortelės bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940-06-15 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta.
Pagal Taisyklių 79 punkto nuostatas, santuokos sudarymo įraše nurodoma santuokos sudarymo data, kuri laikoma santuokos sudarymo įrašo registracijos data, tačiau minimose Taisyklėse nėra įvardijami konkretūs dokumentai, kuriuose nurodoma santuokos sudarymo vieta būtų laikoma pakankamu įrodymu atkuriant civilinės būklės akto įrašą.
Nagrinėjamu atveju atkuriant civilinės būklės akto įrašą pareiškėjos senelių S. I. Z. (taip pat žinomo kaip I. S. Z.) ir L. I. - L. Z., pavardė po santuokos – Z. (Z.), santuokos sudarymo vieta ir data turėtų būti įrašoma (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo iki 1920-07-30 faktą patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-05-09 pažyma Nr. R4-1169, kurioje nurodoma, kad 1920-07-30 pareiškėjos senelei, gyvenusiai (duomenys neskelbtini), buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas santuokine pavarde Z.. Santuokos sudarymo faktą papildomai patvirtina į bylą pateiktos Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie B. B. Z. bei A. Z. gimimus, kuriose nurodoma, kad pareiškėjos seneliai buvo sudarę santuoką.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja, siekdama surinkti įrodymus, patvirtinančius senelių santuokos sudarymo faktą, kreipėsi į kompetentingas institucijas, tačiau dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių tokį faktą, nėra, tačiau sutiktina su pareiškėja, kad tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjos pateikti netiesioginiai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas buvo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau neturi tokiam veiksmui atlikti visų reikiamų dokumentų. Teismo vertinimu, prašomas atkuri įrašas sukeltų pareiškėjai realių teisinių pasekmių, jog teismo sprendimu atkūrus santuokos akto įrašą būtų galima spręsti pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad pareiškėjos senelių Š. I. Z. (I. S. Z.) ir L. I. – L. Z., po santuokos Z.(Z.) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), dėl to pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti 2021 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-158/21(2.4.1.52-AD21) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių Atkurti pareiškėjos F. C. senelių Š. I. Z. (I. S. Z.), gimusio (duomenys neskelbtini) m. Lietuvoje ir L. I. – L. Z., po santuokos Z. (Z., gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, santuokos akto įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.