- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-242-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- D. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7032-314/2019 pagal pareiškėjo (skolininko) D. G. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) G. J. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas teismo prašė panaikinti antstolės 2019 m. spalio 8 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S 190012065 vykdomojoje byloje Nr. 0052/19/00741.
2. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0052/19/00741 yra vykdomas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. vykdomasis raštas Nr. e2-543-418/2019, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti vielinę tvorą (nepašalinus tvoros – bauda 100 Eur už kiekvieną dieną). Ginčo situacijoje jam yra skaičiuojama bauda dėl įpareigojimo nevykdymo, tačiau jis yra pašalinęs vielinę tvorą, įpareigojimą įvykdęs, todėl neaišku, kodėl skaičiuojama bauda.
3. Antstolė J. J. 2019 m. spalio 29 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-190012652 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0052/19/00761 persiuntė Alytaus apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad teismas įpareigojo skolininką per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje raide „B“, įrengtą vielinę tvorą, koordinačių sistemoje pažymėtą koordinatėmis 12-13-14-8-9-10-11-15-12. Skolininkui per nustatytą terminą nepašalinus tvoros, teismas paskyrė skolininkui 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą pašalinti tvorą dieną. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. Skolininkas tvoros nepašalino, todėl jam buvo skaičiuojama bauda, kuri 2019 m. spalio 8 d. sudarė 9 400 Eur ir kurios išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) G. J. D. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti. Nurodė, kad pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą skolininkas turėjo pašalinti vielinę tvorą, esančią nurodytoje žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, tačiau tvoros stulpų nėra pašalinęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) skundą atmetė.
6. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-543-418/2019, be kita ko, įpareigojo atsakovą D. G. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje raide „B“, įrengtą vielinę tvorą, koordinačių sistemoje pažymėtą koordinatėmis 12-13-14-8-9-10-11-15-12. Atsakovui per teismo sprendimu nustatytą terminą nepašalinus tvoros, nusprendė skirti atsakovui 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą pašalinti tvorą dieną. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo, 2019 m. birželio 6 d. nutartimi pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Atsakovas įpareigojimą įvykdyti privalėjo iki 2019 m. liepos 8 d. įskaitytinai. Pareiškėjui nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo, suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) G. J. D. 2019 m. liepos 11 d. išduotas vykdomasis raštas, kurį išieškotoja pateikė vykdyti antstolei J. J. Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2019 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-19-52-2323 priėmė vykdomąjį raštą vykdyti bei 2019 m. liepos 17 d. reikalavimu dėl informacijos pateikimo Nr. S-190009730 pareikalavo skolininko D. G. per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos raštu pateikti informaciją apie Alytaus apylinkės teismo skirto įpareigojimo (į)vykdymą, t. y. ar pašalino vielinę tvorą. Pareiškėjui (skolininkui) nepateikus duomenų apie sprendimo įvykdymą, antstolė J. J. 2019 m. rugpjūčio 22 d. turto arešto aktu Nr. S-190010796 areštavo skolininkui priklausantį turtą 8 500 Eur sumai, 2019 m. spalio 8 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir tą pačią dieną priėmė patvarkymus Nr. S-190012064 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir S-190012065 dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareiškėjo (skolininko) darbdavio (duomenys neskelbtini) pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Skolininkas, nesutikdamas su antstolės 2019 m. spalio 8 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S 190012065, pateikė skundą antstolei, kuriame nurodė, kad teismo įpareigojimą yra įvykdęs.
7. Nei vykdomojoje byloje, nei pareiškėjo teismui adresuotuose procesiniuose dokumentuose nėra įrodymų, kad pareiškėjas (skolininkas) būtų įvykdęs Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu jam paskirtą įpareigojimą. Priešingai, iš pareiškėjo (skolininko) kartu su atsiliepimu į antstolės 2019 m. spalio 29 d. patvarkymą dėl skundo pateiktų nuotraukų matyti, kad jis teismo sprendimo nėra įvykdęs – nuotraukose akivaizdžiai matyti vielinės tvoros elementai, t. y. likę stulpeliai, prie gyvenamojo namo įėjimo likusi ir pati vielinė tvora. Šias aplinkybes patvirtina ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) kartu su atsiliepimu pateiktos nuotraukos, kuriose iš arti užfiksuota pareiškėjo (skolininko) nepašalinta vielinė tvora, bei antstolės J. J. 2019 m. lapkričio 25 d. aktas dėl faktinių aplinkybių Nr. S-190013330, kuriame nurodyta, jog nuvykus adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinti, ar skolininkas pašalino vielinę tvorą, įrengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėta raide „B“, nustatyta, jog nuo gyvenamojo namo į rytų pusę link sklypo vidurio (apie keliolika metrų) vielinė tvora nėra pašalinta, t. y. stovi 4 metaliniai žalios spalvos stulpeliai su žalios spalvos metaliniu tinklu, dalyje (apie keliolika metrų) į pietų pusę tvora pašalinta, o likusioje dalyje tvora pašalinta iš dalies, t. y. stovi 13 metalinių žalios spalvos stulpelių be vielinio tinklo, metaliniai stulpeliai įbetonuoti. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad pareiškėjas (skolininkas) nėra tinkamai įvykdęs Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu jam paskirto įpareigojimo, todėl antstolė pagrįstai skaičiuoja skolininkui sprendime nustatyto dydžio baudą už sprendimo nevykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. pareiškėjas tvorą pašalino 2019 m. birželio mėnesį, tikslios mėnesio dienos nepamena, o gavęs antstolės patvarkymus 2019 m. liepos mėnesį buvo nuvykęs į antstolio kontorą ir žodžiu informavo, kad tvora yra pašalinta. Antstolio kontoroje jam buvo paaiškinta, kad antstolė nuvyks į vietą, užfiksuos ir surašys aktą dėl pašalintos tvoros, tačiau antstolė nieko nedarė ir laukė, kol prisikaups didelė pinigų suma. Net nenuvykusi į vietą ir neužfiksavusi esamos padėties, priėmė patvarkymą dėl baudos skyrimo. Skaičiuojant baudos dydį antstolės pareiga yra patikrinti, kokia yra esama padėtis, ar egzistuoja baudos skaičiavimo pagrindas. Šiuo atveju antstolė tik 2019 m. lapkričio 25 d. nuvyko į vietą ir surašė aktą dėl faktinių aplinkybių, kas patvirtina, kad priimant skundžiamą patvarkymą ji nebuvo įsitikinusi, jog tvora yra pašalinta.
8.2. Nurodydamas, kad tvora nėra pašalinta, pirmosios instancijos teismas rėmėsi antstolės pateiktomis nuotraukomis. Tačiau yra likę tik tvoros stulpeliai, vielinė tvora pašalinta, stulpeliai likę tose vietose, kur yra riboženkliai, žymintys sklypo ribas pagal kadastrinių matavimų bylą. Šiuo atveju likę stulpeliai atstoja riboženklių funkciją ir negali būti traktuojami kaip pažeidimas. Suinteresuotam asmeniui yra sudarytos visos sąlygos netrukdomai judėti, kadangi tinklinės tvoros nėra. Be to, pareiškėjas teismo buvo įpareigotas tik pašalinti vielinę tvorą, o ne stulpelius.
8.3. Pareiškėjas dėl rankos traumos buvo nedarbingas, kas taip pat turėjo įtakos stulpelių neištraukimui.
8.4. Baudos dydis yra neproporcingai didelis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) prašymas panaikinti antstolės patvarkymą išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio piniginę baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2019 m. liepos 2 d. išduotą medicinos dokumentų išrašą, kuris patvirtina, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini).
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
13. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas dėl objektyvios priežasties neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti minėto įrodymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su šiuo įrodymu ir atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti savo nuomonę dėl jo priėmimo, taip pat siekiant nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima į bylą kartu su atskiruoju skundu pateiktą rašytinį įrodymą.
Dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, priverstinio vykdymo
14. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, atsižvelgiant į jo specifinę padėtį ir vykdomas funkcijas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), laikydamasis teisėtumo principo. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
15. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie antstolės pagrįstai priskaičiuotą teismo sprendime nustatyto dydžio baudą už sprendimo nevykdymą ir šios kilmės skolos išieškojimo nukreipimą į skolininko darbo užmokestį.
16. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi nurodyti sprendime dėl ginčo esmės.
17. Vadovaudamasis šia civilinio proceso teisės norma, Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-543-418/2019, be kita ko, įpareigojo atsakovą D. G. „pašalinti įrengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėta raide „B“, koordinačių sistemoje pažymėta koordinatėmis 12-13-14-8-9-10-11-15-12 vielinę tvorą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui per teismo sprendimu nustatytą terminą nepašalinus tvoros, skirti atsakovui D. G. 100 Eur (vieno šimto) dydžio baudą už kiekvieną pradelstą pašalinti tvorą dieną.“ Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-953-555/2019 Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu iš atsakovo D. G. ieškovės G. J. D. naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 1 911,42 Eur sumos, likusią Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
18. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirtą baudą) būtų išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas įvykdytas (neįvykdytas), taip pat būtų patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės prašymu Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurį antstolė J. J. 2019 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-19-52-2323 priėmė vykdyti. Antstolė 2018 m. liepos 17 d. (tikėtina, kad metai yra antstolės padarytas rašymo apsirikimas) raštu pareikalavo iš D. G. pateikti informaciją apie Alytaus apylinkės teismo skirto įpareigojimo vykdymą. D. G. 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. liepos 25 d. prašymais prašė antstolės nevykdyti jokių veiksmų vykdomojoje byloje, kadangi yra ruošiamas kasacinis skundas. Antstolė J. J. 2019 m. rugpjūčio 22 d. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančius daiktus: žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 22 d. prašymu prašė nevykdyti jokių veiksmų vykdomojoje byloje, kadangi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra pateiktas kasacinis skundas dėl žemesnių teismų procesinių sprendimų, kurių pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, panaikinimo. Antstolė 2019 m. spalio 8 d. priėmė potvarkius Nr. S190012063 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, Nr. S-190012064 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir Nr. S-190012065 dėl skolos išieškojimo, 2019 m. spalio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-190012456 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. Antstolė J. J. 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. skolininko skundą dėl skundžiamo patvarkymo perdavus teismui, aktu dėl faktinių aplinkybių konstatavimo nustatė, kad nuo gyvenamojo namo į rytų pusę link sklypo vidurio (apie keliolika metrų) vielinė tvora nėra pašalinta, t. y. stovi 4 metaliniai žalios spalvos stulpeliai su žalios spalvos metaliniu tinklu; toliau dalyje (apie keliolika metrų) į pietų pusę tvora pašalinta, t. y. nėra kelių (2-3) stulpelių; nėra vielinio tinklo; toliau likusioje dalyje tvora pašalinta iš dalies, t. y. stovi 13 metalinių žalios spalvos stulpelių be vielinio tinklo; metaliniai stulpeliai įbetonuoti.
20. Priimamos nutarties 18 punkte nurodytos CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos pagrindžia, jog 2019 m. spalio 8 d. antstolės patvarkymas Nr. S-190012065 dėl skolos išieškojimo yra neteisėtas (kiti antstolės veiksmai nėra skundo dalykas).
21. Minėta, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, atsižvelgiant į jo specifinę padėtį ir vykdomas funkcijas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), laikydamasis teisėtumo principo. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tai reiškia, kad, patikrinusi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimu nustatyto įpareigojimo vykdymą ir konstatavusi, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto įpareigojimo, antstolė turėjo surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoti jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Ir tik šis teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo aplinkybes, patikrinęs, ar nėra faktorių, sudarančių pagrindą atleisti skolininką nuo sprendime nurodytų jo neįvykdymo pasekmių taikymo, galėjo taikyti sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes. Nesant CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atliktos teisminės sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikros, apskaičiavusi baudą ir pradėjusi jos išieškojimo procedūrą, antstolė peržengė vykdymo procese jai suteiktų įgalinimų ribas.
22. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti antstolės J. J. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. 2019 m. spalio 8 d. antstolės patvarkymas panaikintinas (CPK 273 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 771 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjo skundą patenkinti. Panaikinti antstolės J. J. 2019 m. spalio 8 d. patvarkymą Nr. S-190012065 dėl skolos išieškojimo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0052/19/00741.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.