Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjui D. Ž., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos transporto saugos administracijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje, naudojant „Zoom“ programą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Ž. atstovės advokatės Ž. V. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. R. 2021 m. kovo 12 d. nutarimo administracinio Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. R. 2021 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 2 d. 6.53 val. Kaišiadorių rajono sav., A1 kelio 80,81 km įvažiavo ir važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone, nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais. Už administracinio nusižengimo padarymą D. Ž. paskirta 100,00 Eur bauda. Taip pat nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais D. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto „Vinječių formos, jų reikalavimo įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 6 ir 10 punktų reikalavimus; Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtinto „Elektroninių vinječių reikalavimų, platinimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 9 ir 11 punktų reikalavimus.

Teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjas D. Ž. ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos transporto saugos administracijos – atstovas, apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad D. Ž. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. V. 2020 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo protokolu su nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio 4 dalį nubaustas 175,00 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. birželio 2 d. 18.02 val. A1 kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 311,40 km vairavo N3 kategorijos transporto priemonę, aukščiausios kategorijos keliu, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. kovo 12 d. nutarimo dalyje, kurioje nurodytos kitos aplinkybės, nurodyta, kad iki bylos nagrinėjimo pateiktame 2021 m. sausio 22 d. paaiškinime buvo nurodyta, kad D. Ž. 2020 m. birželio 2 d. baustas administracine tvarka už tai, kad įvažiavo ir važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone, nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad padaryti pažeidimai turi būti vertinami kaip tęstiniai (b. l. 19-21, 94-96). 2020 m. birželio 14 d. mokėjimo kvitu nustatyta, kad 2020 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo protokolu su nurodymu paskirta 175,00 Eur bauda sumokėta 2020 m. birželio 14 d. (b. l. 35). 2020 m. birželio 2 d. mokėjimo kvitu nustatyta, kad 2020 m. birželio 2 d. transporto priemonei, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nupirkta vinjetė (b. l. 33).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka, kad jo padaryti pažeidimai dėl nesumokėto kelių mokesčio yra vertinami atskirai, mano, jog tai yra tęstinis nusižengimas, apie kurį sužinojęs, t. y. 2020 m. birželio 2 d. buvo nubaustas 175,00 Eur bauda ir iš kart po to ėmėsi priemonių ir sumokėjo transporto priemonės kelių mokestį.

Teisės doktrinoje yra skiriami tęstiniai ir trunkamieji teisės pažeidimai. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.

Trunkamaisiais administraciniais teisės pažeidimai laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu arba teisinio draudimo pažeidimu, trunkančiu tam tikrą laiką. Trunkamas pažeidimas, prasidėjęs kokiu nors teisei priešingu veiksmu ar neveikimu, pasibaigia nutraukus pažeidimą arba pažeidėjo valia, arba dėl kitų aplinkybių. Vienas pagrindinių tęstinių ir trunkamųjų pažeidimų atribojimo požymių yra laiko faktorius – trunkamieji pažeidimai daromi nepertraukiamai, o tarp tęstinio pažeidimo epizodų paprastai yra tam tikros pertraukos. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą veikimą.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokį nusižengimą padarė pareiškėjas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas du kartus nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2020 m. balandžio 2 d. 6.53 val. Kaišiadorių rajono sav., A1 kelio 80,81 km įvažiavo ir važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone, nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, taip pat, kad 2020 m. birželio 2 d. 18.02 val. A1 kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 311,40 km vairavo N3 kategorijos transporto priemonę, aukščiausios kategorijos keliu, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Tai yra, jog pareiškėjas, nesuprasdamas, jog 2020 m. balandžio 2 d. 6.53 val. padarė administracinį nusižengimą, nes įvažiavo ir važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone, nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, pakartotinai analogišką nusižengimą padarė 2020 m. birželio 2 d. 18.02 val. Taigi, darytina išvada, kad D. Ž. padarytas priešingas teisei veikimas buvo trunkamojo pobūdžio.

Nagrinėjamos bylos kontekste, itin reikšminga yra aplinkybė, susijusi su nusižengimo pabaigos momento nustatymu, t. y. kada jo daromas nusižengimas nutrūko ir buvo baigtas. Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo neteisėtas veikimas prasidėjo 2020 m. balandžio 2 d. ir baigėsi 2020 m. birželio 2 d., kuomet pareiškėjo vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigūno ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu. Pareiškėjas teigia, jog nežinojo, kad daro administracinį nusižengimą, nes nežinojo, jog darbovietė nėra sumokėjusi kelių naudojimosi mokesčio. Tinkamas konkrečios trunkamos priešingos teisei veikos laikotarpio nustatymas turi esminę reikšmę, siekiant išvengti principo non bis in idem administracinių nusižengimų bylose.

Teismas, vertindamas nepertraukiamus (be pertraukų) priešingus teisei pareiškėjo veiksmus, laiko tarpą tarp transporto priemonės, kurią vairavo pareiškėjas, užfiksavimo ir sustabdymo, konstatuoja, kad pareiškėjas D. Ž. nagrinėjamu atveju iš subjektyvinės pusės veikė esant vieningai tyčiai, vieningam motyvui ir tikslui. Nagrinėjamu atveju vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiką. Konstatuotina, kad tokiais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, neteisėta veika negalėtų būti pripažįstama trunkama ir sudarytų realią pažeidimų sutaptį. Nagrinėjamu atveju pažeidėjo tyčia susiformavo dar iki pirmo veiksmo darymo ir, kaip jau minėta, truko jos nenutraukiant iki antrojo transporto priemonės užfiksavimo, nekisdama bei neperaugdama į naują veiką. Pareiškėjo priešingus teisei veiksmus, veikiant vieninga tyčia, patvirtina byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės – tapatus nusižengimas, laiko tarpo tarp šių veiksmų trukmė (mėnuo), be to, visiškai analogiškos nusižengimų padarymo aplinkybės ir objektas.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos transporto saugos administracija, 2021 m. kovo 12 d. priimdama nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo duomenis apie 2020 m. birželio 2 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir turėjo objektyvią galimybę tinkamai įvertinti pareiškėjo veiksmus, kvalifikuojant juos kaip vieną administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad nubaudžiant jį už tokį patį nusižengimą, padarytą tam tikru laiku ir nežinant, jog jis darė administracinius nusižengimus, administracinėmis nuobaudomis, buvo pažeistas dvigubo baudimo principas. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausias yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

Įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad du pareiškėjo elgesio epizodai, kvalifikuoti kaip atskiri nusižengimai, laiko ir erdvės požiūriu yra vieningi (sudaro nepertraukiamą vientisą veiką) ir nėra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai, vertinant juos kaip du atskirus nusižengimus. Taigi pareiškėjui inkriminuoti nusižengimai negalėjo būti kvalifikuojami skaidant juos į atskirus nusižengimus, bet turėjo būti konstatuota, jog tai yra vientisas teisei priešingai trunkamasis veikimas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas jau minėtas non bis in idem principas, pareiškėjas turėjo būti baudžiamas už vieną nusižengimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. R. 2021 m. kovo 12 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, administracinio nusižengimo byla, kurioje D. Ž. paskirta 100,00 Eur bauda, nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo D. Ž. atstovės advokatės Ž. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. R. 2021 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio 4 dalį prieš D. Ž. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.