- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-824-107-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00577-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Civilinis ieškovas
- A. E., T. E., L. E., B. E.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Nuteistasis
- J. D.
- Nukentėjusysis
- L. E., T. E.
- Advokatai
- Darius Pocius, Mindaugas Kepenis
Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00577-2010-7
2011 m. spalio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. E., L. E. ir nukentėjusiosios, civilinės ieškovės bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. E. atstovės A. E. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. D., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., J. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, vienerius (1) metus uždrausta vairuoti transporto priemones.
Iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) A. E. priteisti 4289 Lt turtinei žalai atlyginti, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėtai draudimo išmokai, likusi žalos dalis priteista iš J. D..
Iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) B. E. turtinei žalai atlyginti priteista po 457,53 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, iki B. E. pilnametystės, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėtai draudimo išmokai, likusi žalos dalis priteista iš J. D..
Iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) A. E. ir B. E. priteista po 3566 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš J. D. priteista A. E. ir B. E. po 46434 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažinta, jog J. D. iš dalies neturtinę žalą šiems nukentėjusiesiems atlygino, todėl į priteistą sumą įskaitė A. E. ir B. E. sumokėtus 34000 Lt, t. y. po 17000 Lt.
Iš J. D. A. E. priteista 3500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kita A. E. civilinio ieškinio dalis atmesta.
Iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) L. E. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš J. D. L. E. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažinta, jog J. D. neturtinę žalą L. E. atlygino.
Iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) T. E. priteista 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš J. D. T. E. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pripažinta, jog J. D. neturtinę žalą T. E. atlygino.
Kita nukentėjusiųjų L. E. ir T. E. civilinių ieškinių dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. nuteista už tai, kad 2010 m. spalio 21 d. 7.40 val. (duomenys neskelbtini), būdama blaivi, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, apsiniaukus, esant natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį, įjungus artimos šviesos žibintus, – 200 metrų, vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukeldama pavojų saugiam eismui ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, kur numatyta, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, dviejų eismo juostų kelyje, važiuodama antra eismo juosta, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido jai iš dešinės pusės ėjusių pėsčiųjų V. E., B. E. ir juos partrenkė. V. E. Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriuje mirė, o B. E. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta nesunkiai.
Apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. E. ir L. E. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria atmesti jų civiliniai ieškiniai dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, prašo priteisti neturtinės žalos po 100000 Lt.
Apeliantų nuomone, apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į BK 281 str. 5 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, neteisingai įvertino nuteistosios nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų interesus, neteisingai suprato CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Priteisdamas iš nuteistosios nukentėjusiesiems neturtinę žalą, teismas nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, nesiekė išlaikyti skirtingų nukentėjusiųjų ir nuteistosios interesų pusiausvyros. Dėl to, nukentėjusiųjų įsitikinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, spręsdamas su nukentėjusiesiems T. E. ir L. E. atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius klausimus, nukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos tokios kategorijos bylose.
Apeliantų aiškinimu, CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Apeliantų įsitikinimu, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apeliantų nuomone, apylinkės teismas nustatydamas jiems priteistinos neturtinės žalos dydį vertino iš esmės tik vieną kriterijų, labiausiai lėmusį priteistos žalos dydžio apskaičiavimą, t. y. aplinkybę, jog kaltininkei pareikšti keturi po 100000 Lt turtiniai civiliniai ieškiniai, kurių tenkinimo visa apimtimi atveju taptų logiškai nepaaiškinama, nepateisinamai sunki ir realiai neįgyvendinama finansinė našta nuteistajai, nors kartu teismo įvertinta, jog nuteistosios turtinė padėtis yra labai gera, taip pat atsižvelgta į tai, jog žuvusysis (nukentėjusiųjų T. E. ir L. E. tėvas) ir nukentėjusieji gyveno atskirai. Skundžiamame nuosprendyje nepakankamai motyvuotas neturtinės žalos dydžio nustatymo mechanizmas. Apeliantų įsitikinimu, apylinkės teismas, įvertinęs jų ir žuvusiojo santykius, turėjo pagrindą spręsti, jog teisingiausia ir sąžiningiausia nukentėjusiesiems T. E. ir L. E. nustatyti po 100 000 Lt, kadangi jų ir žuvusiojo santykiai buvo labai artimi ir glaudūs, nukentėjusieji yra žuvusiojo sūnūs, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nors ir vedė atskirus ūkius, tačiau juos siejo artimi ryšiai su tėvu, kuriam žuvus jie neteko galimybės visapusiškai bendrauti su juo, o tai sukėlė sielvartą, susijusį su artimo netekimu.
Nukentėjusieji T. E. ir L. E. pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Nurodo, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 str. 5 d., nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150 000 Lt, ir 120 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 40 000 Lt, ir 25 000 Lt, ir 20 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009). Iš to galima padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žymiai per mažą neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose.
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. E. ir L. E. prašo jų apeliacinius skundus patenkinti, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistosios J. D. bei (duomenys neskelbtini) priteisti kiekvienam po 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. E. atstovė A. E. nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos, mirus V. E., ji ir jos sūnus B. E. turi netiesioginių nuostolių, kurias sudaro negautos pajamos.
Apeliantės aiškinimu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Ar šiuos patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti, ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Kaip negautos pajamos yra priteisiami darbo užmokesčiai ar kitos darbinės pajamos, pašalpos, pensijos ir panašiai.
Apeliaciniame skunde rašoma, kad CK 6.284 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
Šalies argumentai
Apeliantės nuomone, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, šio straipsnio prasme žuvusiojo sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą, nesvarbu, ar jis darbingas, dirba, gauna pajamas ar ne, žalos atlyginimas jam mokamas (skaičiuojamas) iki gyvos galvos. Nepilnamečiams vaikams žalos atlyginimas mokamas (skaičiuojamas) iki pilnametystės, tačiau jei ir sulaukęs pilnametystės vaikas yra (bus) nedarbingas, žalos atlyginimas jam mokamas (skaičiuojamas) iki gyvos galvos.
Nukentėjusiosios A. E. įsitikinimu, ji turi teisę į žalos atlyginimą ir žalos atlyginimas jai turi būti mokamas (skaičiuojamas) iki gyvos galvos. Sūnus B. E. taip pat turi teisę į žalos atlyginimą ir žalos atlyginimas jam turi būti mokamas (skaičiuojamas) iki gyvos galvos, o ne iki pilnametystės, kadangi jis yra neįgalus (Dauno sindromas), todėl ir sulaukęs pilnametystės jis bus visiškai nedarbingas.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad pagal metinę pajamų deklaraciją V. E. 2009 metais gavo 41675 litus pajamų, ir jo vidutinės mėnesinės pajamos sudarė 3472,90 Lt (41 675,00 Lt : 12 mėn. = 3472,9 Lt). Nukentėjusiosios nuomone, apylinkės teismo išvada, kad V. E. buvo juvelyras ir pajamas gaudavo ne periodinėmis išmokomis iš darbo santykių, o iš autorinės individualios veiklos, todėl jo pajamos tik spėjamos ir pateikta į bylą metinė jo pajamų deklaracija bei joje užfiksuotos pajamos negali būti pripažintos objektyviais ir pakankamais duomenimis, vienareikšmiai patvirtinančiais ne numanomas ar tikėtinas, o realiai iš tiesų galimas gauti pajamas, yra nepagrįsta, nes V. E. metinė pajamų deklaracija ir joje užfiksuoti duomenys yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tokio dydžio pajamas V. E. būtų gavęs, ir jos atitinka protingumo kriterijus. Apeliantė nurodo, kad V. E. išlaikė ją ir sūnų B. E., todėl jie turi teisę į žalos atlyginimą, kuris sudaro po 1157,63 Lt per mėnesį (3 472,9 Lt : 3 = 1 157,63 Lt), šią žalą skaičiuojant nuo 2010-10-21 (V. E. mirties dienos) iki jos ir B. E. gyvos galvos. CK 6.288 straipsnyje reglamentuojama, jog su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka.
Apeliantės teigimu, šiuo metu nustatyti, kiek ji ir jos sūnus B. E. dar gyvens, praktiškai neįmanoma, todėl būtų logiška jiems žalos atlyginimą priteisti periodinėmis išmokomis, tačiau, įvertinus ekonominius veiksnius: ekonominę krizę, pinigų nuvertėjimą, įmonių bankrotus, fizinių asmenų nemokumą, tikslinga žalos atlyginimą jai ir sūnui priteisti vienkartinėmis išmokomis už 20 metų laikotarpį, nes, apeliantės įsitikinimu, tokį laikotarpį tiek ji, tiek jos sūnus dar tikrai gyvens ir tai sudaro po 277 831,20 Lt (20 m. x 12 mėn. x 1 157, 63 Lt = 277 831,20 Lt) išmokų kiekvienam.
Apeliantė nurodo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-12-15 sprendimą Nr.137 17164 B. E. nuo 2010-10-21 iki 2015-03-31 paskirta našlaičių pensija, kuri per mėnesį sudaro 334,21 litus. Nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2015 m. kovo 31 d. sudaro 53 mėnesius ir 10 dienų, našlaičių pensijos sumą sudarys 17 831,72 (53 mėn. x 334,21 Lt + 118,59 Lt = 17 831,72 Lt).
Vadovaujantis CK 6.290 str. nuostatomis priteistina B. E. tenkanti pinigų suma turi būti sumažinta mokamos našlaičių pensijos dydžiu, t. y. 17 831,72 Lt. Todėl apeliantės nuomone, iš viso priteistinas B. E. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti sudaro 259999,48 Lt (277 831,20 Lt - 17 831,72 Lt = 259 999,48 Lt).
Nukentėjusioji A. E. pažymi, kad apylinkės teismas priteisęs B. E. turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, nenustatė, nuo kada ši žala turi būti skaičiuojama, ar nuo 2010-10-21, t. y. V. E. mirties dienos (žalos atsiradimo dienos), ar nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes šis momentas teismo privalėjo būti nustatytas. Šiuo atveju periodinės išmokos turėjo būti priteistos nuo žalos atsiradimo dienos, t. y. 2010-10-21.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. E. atstovė pagal įstatymą A. E. prašo:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas jos ieškinys dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų – jai priteisimo, kuria iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) jai priteista 4289 Lt turtinės žalos, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėtai draudimo išmokai, likusi žalos dalis priteista iš nuteistosios J. D., ir apeliantei iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti 282120,20 Lt turtinei žalai atlyginti, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėtai draudimo išmokai, likusią žalos dalį priteisti iš nuteistosios J. D.;
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria nepilnamečiui sūnui R. E. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti priteista po 457,53 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki B. E. pilnametystės, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėtai draudimo išmokai, likusi žalos dalis priteista iš kaltinamosios J. D., ir B. E. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti priteisti 259999,48 Lt, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėtai draudimo išmokai, likusią žalos dalį priteisti iš nuteistosios J. D., kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Atsikirtimuose į civilinės ieškovės A. E. apeliacinį skundą civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas M. A. teigia, jog civilinė ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomas faktines aplinkybes, neaišku, kuo vadovaudamasi civilinė ieškovė tvirtina, kad V. E. 20 metų būtų gavęs po 41675 Lt per metus, todėl nėra juridinio pagrindo civilinės ieškovės nurodomą išlaikymo laikotarpį bei pajamų sumą, kuria vadovaujantis turėtų būti apskaičiuojamos negautos pajamos, laikyti pagrįsta ir ja vadovautis. Civilinis atsakovas pastebi, kad įvertinant išlaikymo laikotarpį ir negautų pajamų realumą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog V. E. įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) metų. Lietuvos Respublikos statistikos departamento internetiniame tinklalapyje skelbiamais duomenimis 2009 m. vidutinė tikėtina vyro gyvenimo trukmė – 68,5 m. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad V. E. sulaukęs pensinio vyro amžiaus, kuris Lietuvoje yra 62,5 m., būtų vertęsis individualia veikla, o nebūtų kreipęsis dėl senatvės pensijos paskyrimo. Todėl, civilinio atsakovo nuomone, civilinės ieškovės nurodomas išlaikymo laikotarpis ir pajamų suma neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, teisingo žalos atlyginimo principo. Nurodytų pajamų gavimo faktas yra paremtas tik prielaidomis.
Civilinio atsakovo atstovas tvirtina, jog civilinė ieškovė nei apylinkės teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad V. E. metinėmis pajamomis turėtų būti laikoma 2009 metų metinėje pajamų deklaracijoje nurodyta suma – 41675 Lt. Nurodo, kad civilinis atsakovas jau apylinkės teisme pažymėjo, kad V. E. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 18 straipsnio 10 dalimi, išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiantis gautos pajamos apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, nelaikomos leidžiamais atskaitymais ir, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, negali būti atskaitomos iš pajamų. V. E. pateikdamas metinę pajamų deklaraciją iš uždirbtų pajamų neišskaitė išlaidų, susijusių su deklaruotų pajamų uždirbimu. Atsižvelgiant į tai, metinėje deklaracijoje nurodyta suma turėtų būti mažinama išlaidų dydžiu, kurias V. E. patyrė uždirbdamas deklaruotas pajamas. Civilinė ieškovė įrodinėdama negautas pajamas nepateikė minėto pobūdžio duomenų. Pagal 2009 metų metinę pajamų deklaraciją V. E. buvo sumokėjęs 723 Lt pajamų mokesčio ir 864 Lt privalomojo socialinio draudimo įmoką. Remiantis tuo, minėtomis sumomis taip pat turėtų būti mažinamos ir V. E. pajamos. Civilinio atsakovo atstovo nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių negautų pajamų dydžio realumą, pagrįstai vadovavosi nustatytu minimaliu mėnesiniu atlyginimu.
Civilinio atsakovo atstovo tvirtinimu, civilinės ieškovės pateikti motyvai dėl jos teisės į išlaikymą prieštarauja teisės aktų nuostatoms, nes tokios teisės atsiradimui būtina nustatyti tokio išlaikymo reikalingumo faktą. Minėto fakto nustatymo būtinybę patvirtina sisteminis CK nuostatų aiškinimas (CK 1.9 str., 1.5 str., 3.27 str. 1 d.). Akivaizdu, kad sutuoktiniui kyla pareiga remti kitą sutuoktinį materialiai, jeigu jo gaunamos pajamos neleidžia save visiškai išlaikyti, patenkinti savo būtiniausių poreikių. Byloje nėra jokių duomenų, kad civilinės ieškovės gaunamos pajamos neleido savęs išlaikyti, nepakako pragyvenimui reikalingų išteklių ir V. E. buvo atsiradusi pareiga ją išlaikyti. Civilinė ieškovė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino, kad yra darbinga, turi nuolatinį darbą, gauna būtinas pragyvenimui pajamas, todėl eismo įvykio dieną civilinė ieškovė neturėjo teisės gauti išlaikymo iš V. E.. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad civilinė ieškovė negali būti pripažinta asmeniu, turinčiu teisę į žuvusio šeimos nario išlaikymą.
Civilinio atsakovo atstovo nuomone, jeigu vadovautis civilinės ieškovės pateikta interpretacija, t. y., kad sutuoktiniui išlaikymas priklauso net ir tuo atveju, kai jo gaunamos pajamos yra pakankamos ir užtikrina būtinų materialinių poreikių patenkinimą, sukurtume situaciją, leidžiančią asmeniui praturtėti trečiųjų asmenų sąskaita, o negrąžintume jį į padėtį, buvusią iki žalos atsiradimo. Pažymi, kad išlaikymo būtų galima reikalauti net ir tuo atveju, kai buvęs sutuoktinis neturėjo teisės reikalauti išlaikymo iš buvusio sutuoktinio iki jo žūties. Tačiau tokia interpretacija prieštarautų CK 6.284 str., kuriame įtvirtinta, kad asmuo turi turėti teisę gauti išlaikymą asmens mirties dieną.
Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas M. A. prašo civilinės ieškovės A. E. apeliacinį skundą atmesti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, jos atstovas prašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, nuteistoji, jos gynėjas, civilinio atsakovo atstovai, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. E. ir L. E. apeliaciniai skundai atmestini, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. E. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. E. atstovė A. E. prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas jos ieškinys dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų – jai ir jos sūnui B. E. priteisimo, ir jai iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti 282120,20 Lt turtinei žalai atlyginti, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėtai draudimo išmokai, likusią žalos dalį priteisti iš nuteistosios J. D., B. E. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti priteisti 259999,48 Lt, o šios sumos visiškai nepadengus išmokėtai draudimo išmokai, likusią žalos dalį priteisti iš nuteistosios J. D..
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.). Išimtiniais atvejais, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d).
Byloje yra vienintelis dokumentas, kuriuo nukentėjusioji A. E. grindžia savo ieškinį dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų – priteisimo, tai – žuvusiojo V. E. 2009 metų metinė pajamų deklaracija, iš kurios matyti, jog V. E. 2009 m. deklaruotos iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos sudarė 41675 Lt. Tačiau byloje nėra duomenų apie dydį išlaidų, kurias V. E. ryšium su savo darbine veikla patyrė toms pajamoms gauti, nes 41675 Lt nėra grynasis pelnas. Tos išlaidos iš 41675 Lt sumos turi būti išskaičiuotos. Todėl V. E. metinėje pajamų deklaracijoje deklaruotos pajamos neginčytinu įrodymu apie jo gautą pelną (uždarbį), kurį jis uždirbo iš savo veiklos, nelaikytinos.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog nukentėjusioji A. E. buvo ir yra darbinga, turėjo ir turi darbą, vyro pajamos nebuvo vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Byloje nėra duomenų apie tai, kokių pajamų A. E. turėjo iš savo darbinės veiklos. Tik palyginus jos ir žuvusio vyro pajamas, būtų galima svarstyti, kurios iš jų buvo didesnės ir kuris iš sutuoktinių turėjo realią galimybę remti kitą sutuoktinį ir savo šeimą bendrai. Nesant papildomų duomenų, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, priteisti A. E. prašomą 282120,20 Lt dydžio turtinę žalą ir 259999,48 Lt dydžio turtinę žalą kolegija negali. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistosios atstovas kolegijai pateikė duomenis, kad A. E. ir B. E. neturtinei žalai atlyginti 2011-09-01 buvo sumokėta 42868 Lt (t. 3, b. l. 15) ir 16000 Lt (t. 3, b. l. 16), o A. E. advokato teisinių paslaugų išlaidų atlyginimui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį buvo sumokėta 3500 Lt (t. 3, b. l. 17). Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. E. atstovei A. E. pripažintina teisė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžiu atmesto civilinio ieškinio dalies patenkinimą, bet klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Nukentėjusieji T. E. ir L. E. apeliaciniais skundais prašė neturtinės žalos dydį padidinti iki 100000 litų kiekvienam.
Civilinio kodekso 6.250 str. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Apylinkės teismas visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, išanalizavo išsamiai. Teismas atsižvelgė į eismo įvykio padarinius, J. D. kaltės dydį, jos turtinę, šeiminę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais. Nustatydamas iš J. D. priteistiną neturtinės žalos dydį teismas visapusiškai įvertino J. D. padaryto nusikaltimo padarinius kiekvienam nukentėjusiajam, taip pat – J. D. elgesį po nusikaltimo padarymo. Be to, nustatant kiekvienam nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, atsižvelgta ir į jų tarpusavio santykius su eismo įvykio metu žuvusiu asmeniu.
Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi turi teismas. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Kolegijos nuomone, nustatydamas iš J. D. priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems L. E. ir T. E., apylinkės teismas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus taikė racionaliai, tinkamai įvertino ir kitas CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė ir į šių nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Todėl keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo L. E. ir T. E. nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Iš kolegijai pateikto pinigų priėmimo kvito (t. 3, b. l. 14) turinio matyti, kad 2011-07-01 nukentėjusioji A. E. advokatui D. Pociui už jo paslaugas sumokėjo 1000 Lt. Advokatas nukentėjusiajai atstovavo apeliacinės instancijos teisme. Kolegija mano, kad ši suma nėra aiškiai per didelė, todėl išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai A. E. priteistinos iš nuteistosios J. D..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. E. atstovės A. E. civilinio ieškinio dalis dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų – jai ir jos sūnui B. E. priteisimo.
Pripažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. E. atstovei A. E. teisę į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu atmestos ieškinio dalies – netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) – jai ir jos sūnui B. E. priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Priteisti iš nuteistosios J. D. nukentėjusiajai A. E. 1000 litų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str.).
Nukentėjusiųjų L. E. ir T. E. apeliacinius skundus atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.