Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 20 parų areštas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. lapkričio 23 d., apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš P. S. priklausančio neužrakinto automobilio ,, Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė D. M. priklausantį akumuliatorinį suktuvą ,,DeWALT (duomenys neskelbtini) kurio vertė 340 Eur, tuo nukentėjusiajam D. M. padarydamas 340 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde nors ir prašoma jį išteisinti, tačiau nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę – kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad E. S., būdamas jauno amžiaus, jau teistas net septynis kartus už tyčinius nusikaltimus, iš jų keturis kartus už vagystes, jo teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 22-27). Jis 2022 m. rugpjūčio 4 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai, laisvės atėmimo bausmę atliko 2022 m. gruodžio 1 d. Po bausmės atlikimo nuolatos darė administracinius nusižengimus. Jis net 27 kartus nubaustas administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 1-21). Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, daryti nusižengimus ir yra pagrindas teigti, kad jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam E. S. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę. Nustatant arešto bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jo veikoje nustatytos ir atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, taip pat į tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Todėl jam paskirtas arešto bausmės dydis didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės vidurkis, t. y. 30 parų areštas. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis). Jam paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra per didelė ar paskirta nepagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai (kad turi susiradęs laikiną darbą, turi draugę, kuri laukiasi, nori keisti gyvenimo būdą), nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir mažinti jam paskirtos bausmės.

10. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. S. už jo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą 20 parų arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.