- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 1-771-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58911-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- D. D.
- Advokatai
- Vladimiras Kononov
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini) k., Luokesos sen., Molėtų r. sav., dirbanti, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent, ji 2018 m. gruodžio 13 d., apie 13.10 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje ties A. G. gatvės pastatu Nr. 13, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilių etilo alkoholio).
Tokiais veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Teisiamajame posėdyje D. D. savo kaltę pripažino visiškai gailėjosi. Parodė, kad tą dieną atvažiavo su vyru į Akropolį, kur ją paliko, ji laukė jo, ten išgėrė kelias taures balto vyno, po to paskambino ir Federacijos, paprašė atvežti daiktus, kurie buvo automobilyje, ji jautėsi gerai, todėl išvažiavo automobiliu, važiavo po kokios valandos po to, kai išgėrė, tačiau neapskaičiavo greičio ir atsitrenkė į kitą mašiną, kitam automobiliui padarytą žalą atlygino. Dėl gėrimo nurodė, kad paprastai nevartoja alkoholio, bet paskutiniu metu iš vėžių išmušė atsakomybė, buvo daug varžybų, konferencijų, daug sportavo. Jai pačiai dėl įvykio gėda, įvykis buvo didelė pamoka, daug galvojo apie tai, dabar suvokia, kad buvo per daug atsakomybės, per daug aukštai kėlė kartelę sau, todėl nesusitvarkė. Nurodė, kad vairavimo stažas – 20 metų, važinėja daug, todėl pasitaikydavo greičio viršijimų, teisė vairuoti jai reikalinga, nes taip pat yra teisėja, tenka važinėti po varžybas į kitus miestus, be to, dar turi studiją Utenoje. Nurodė, kad labai blogai vertina savo poelgį, bet situacija baigėsi dar gerai, nes nepartrenkė kito žmogaus. Automobilis priklauso draugui, su kuriuo gyvena. Nurodė, kad laiduotoju siekiantis būti asmuo – D. G., yra šeimos draugas, jų šeimos pažįstamos 10-12 metų.
Laiduotoju siekiantis būti D. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad su D. D. jau 10 metų yra draugai, bendrauja šeimomis, 8 metus labai intensyviai bendrauja, nes ji treniruoja jų dukrą, matosi 5 kartus per savaitę, vyksta kasdien treniruotės. Paaiškino, kad dirba Muitinės Kriminalinių tyrimų valdyboje vyriausiuoju specialistu, turi žmoną, dukrą, su D. D. šeima leidžia ir laisvalaikį, susitinka, bendrauja. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, skambino D. D., jie kalbėjo apie įvykį, sprendė, ką toliau daryti. Tuos mėnesius po įvykio matė, kad D. D. apimta streso, giliai išgyveno. Paaiškino, kad nėra matęs, kad D. D. būtų vartojusi kokį stiprų alkoholį, gal per vakarienę kokią taurę vyno išgerdavo, kadangi ji dirba su vaikais, negali vartoti alkoholio. Paaiškino, jog mato, kad ji vaikams yra autoritetas. Jo požiūris į alkoholį ir vairavimą išgėrus neigiamas, mano, kad gali dėl draugiškų santykių su D. D. daryti teigiamą įtaką jai,
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jai sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu D. D. savo kaltę visiškai pripažino (b. l. 47).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. A. parodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. apie 13.05 val. dirbant kartu su vyriausiąja patrule G. J. ir S. L., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, į automobilį Volvo XC70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis BMW X4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotoja galimai neblaivi. Atvykus minėtu adresu, įvykio vietoje jau buvo patruliai V7035. Automobilio BMW X4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viduje vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai D. D. gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su D. D., nuo jos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Patikrinus automobilio BMW X4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos blaivumą alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ prietaiso Nr. ARBL-0747, patikros sertifikato Nr. 0847428, nustatytas 1,54 promilės girtumas. Automobilis buvo atsitrenkęs į priekyje sustojusį automobilį Volvo XC70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B. gim. (duomenys neskelbtini). D. D. buvo pasodinta į tarnybinį automobilį. Ekipažas V9022 nuvežė vairuotoją į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad automobilis BMW X4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Swedbank lizingas“, tačiau jo valdytojas ir paskolos gavėjas yra jis. Automobiliu važinėja jis, kartais juo naudojasi ir jo sugyventinė. Tą dieną sugyventinę matė iš pat ryto, ši tikrai buvo blaivi. Kur ir kada ji galėjo vartoti alkoholį, jis nežino (b. l. 32).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. parodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. apie 12.45 val., važiavo jos vyrui priklausančiu automobiliu Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta Geležinio Vilko gatvėje nuo Ukmergės gatvės pusės link Goštauto gatvės. Ties nuvažiavimu į Goštauto gatvę sustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nes per Goštauto gatvę ėjo dvi pėsčiosios. Jai sustojus, po maždaug 10 sekundžių pajuto smūgį į galą. Išlipusi iš automobilio pastebėjo, jog į jos vairuojamo automobilio galą įvažiavo automobilis BMW X4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie BMW automobilio, iš jo išlipo moteris, sprendžiant iš akių jai kilo įtarimas, jog ši yra neblaivi, alkoholio kvapo ji nepajuto. Supratusi, jog BMW vairuotoja yra neblaivi, ji pasakė vairuotojai, jog iškvies policijos pareigūnus. BMW vairuotoja jai atsakė, jog alkoholio šiandien nevartojo ir gali pasitikrinti blaivumą. Joms bendraujant privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams irgi kilo įtarimas, jog BMW vairuotoja yra neblaivi, po maždaug 30 minučių atvažiavo kelių policijos pareigūnai, kurie jos akivaizdoje patikrino BMW vairuotojos blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1,54 promilių girtumą. Nuo eismo įvykio iki kelių policijos atvykimo BMW vairuotoja nuo savo automobilio pasitraukusi nebuvo ir alkoholio jos akivaizdoje nevartojo. Automobilio sugadinimu padaryta žala jai nėra didelė ir jau yra atlyginta kaltininkės (b. l. 36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12295/2018(01) konstatuota, kad D. D. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 13 d., 13.58 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio (b.l. 12).
Alkotesterio rodmenyse užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 13 d. 13.26 val. D. D. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (b.l. 9-10).
Apžiūrėjus automobilį BMW X4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas 2018 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokolas (b. l. 13-15).
VĮ Regitra duomenimis, transporto priemonės – automobilio BMW X4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – UAB „Swedbank Lizingas“, valdytojas – V. Š. (b. l. 16). VšĮ Emprekis duomenimis, automobilio BMW X4, gamybos metai – 2016 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 29980 eurų (b. l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 13 d. apie 13.10 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, ties A. G. gatvės pastatu Nr. 13, D. D. vairavo automobilį „BMW X4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šias palinkybes patvirtina pirmiausia pačios kaltinamosios parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kurie, pastebėtina, iš esmės atitinka ir jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. pripažintini nuosekliais. Kaltinamoji parodė, kad išgėrus kelias taures vyno, sėdo vairuoti automobilį, norėdama nuvežti tam tikrus daiktus, neįvertinusi savo galimybių, jausdamasis gerai, tačiau vairuodama atsitrenkė į kitą automobilį ir po to buvo nustatyta, kad ji neblaivi. Atitinkamas aplinkybes (tuo pačiu ir kaltinamosios parodymus) patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojos A. B. (eismo įvykio metu apgadinto automobilio vairuotojos) bei liudytojo I. A. (policijos pareigūno, atvykusio pagal pranešimą į įvykio vietą) parodymai. Konkretų neblaivumo laipsnį patvirtina specialisto išvada.
Todėl įvertinęs minėtas nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nurodytais veiksmais D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir nustačius aplinkybę, kad etilo alkoholio koncentracija jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės (o būtent – 1,67 promilės), konstatuotina, kad jos kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl D. D. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. D. – administracine tvarka bausta už KET pažeidimus, daugiausia už greičio viršijimą, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 53-56), neteista (b. l. 52), duomenų apie įrašymą į priklausomybės ligų gydymo įskaitą, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu D. D. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra visos sąlygos. Teismui taip pat pateiktas D. G. prašymas perduoti D. D. jo atsakomybei pagal laidavimą.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Šiuo atveju sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, neaktuali (nors, pažymėtina, teismui pateikti duomenys, kad eismo įvykio, dėl kurio surašytas administracinio nusižengimo protokolas, metu kitam automobiliui padarytą žalą D. D. yra atlyginusi).
Sprendžiant, ar yra kitos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, turi būti įvertinta, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina atsižvelgti ir į asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Be to, ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Sprendžiant nurodytą klausimą, būtina atsižvelgti į D. D. charakterizuojančių duomenų visumą – kaip minėta, ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba, Lietuvos sportinių šokių federacijos yra charakterizuojama išimtinai teigiamai, nors, kaip minėta, ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat – ir KET pažeidimus vis dėlto nurodyti pažeidimai nevertintini kaip itin šiurkštūs ir grubūs ir vien tik ta aplinkybė, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą apie D. D. nihilistinį požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir jos polinkį pažeidinėti atitinkamas elgesio (teisės aktų) taisykles. Taigi šie duomenys, vertinami kartu su kaltinamosios paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, iš kurių teismas turi pagrindo manyti, kad ji tikrai nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, itin neigiamai vertina savo elgesį, tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė atitinkamas išvadas, leidžia teismui daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog D. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo ruožtu įvertinęs pateiktus duomenis apie D. G. – pateiktą jo darbdavio charakteristiką, tai, kad jis neteistas, be to, jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu tiek apie jo paties požiūrį į konkrečiu atveju padarytą nusikalstamą veiką, tiek apie jo santykius su D. D., jo galimą daryti jai įtaką, teismas sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką D. D..
Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visuma, kuriai esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir, pripažinus, kad D. G. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, jis skirtina D. D. laiduotoju. Pažymėtina, jog nurodytas sprendimas priimamas įvertinus ir tai, jog, teismo nuomone, tai atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus.
Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios bei jos laiduotoju skirtino D. G. asmenybę, nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių metų laikotarpiui bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė D. D.. Taigi D. D. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.).
D. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant dėl nurodytos priemonės skyrimo būtinumo, pirmiausia pažymėtina, kad buvo pažeistas KET 14 punkto reikalavimas – kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. padarytas pakankamai šiurkštus ir pavojingas KET pažeidimas; kita vertus, nustatytas neblaivumas laipsnis (1,67 prom.), gana nežymiai viršija ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl įvertinus šias bei kitas reikšmingas aplinkybes (kaip minėta, D. D. bausta administracine tvarka ir už kitų KET reikalavimų pažeidimą, kita vertus – nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojama teigiamai ir pan.), spręstina, kad jai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trumpesniam nei galimas vidurkis terminui – t. y. 1 metams ir 6 mėnesiams.
Pažymėtina, kad D. D. paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Nutarimas bei pažyma apie vairuotojo pažymėjimo paėmimą buvo priimti 2018 m. gruodžio 13 d. (b. l. 49-50). Todėl nesant duomenų, kad kaltinamoji nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo būtų vairavusi transporto priemones, t. y. atsižvelgiant į tai, kad D. D. realiai neteko galimybės vairuoti transporto priemones 2018 m. gruodžio 13 d., teismas sprendžia, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas būtent nuo nurodytos datos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 24 d. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Taip pat nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas baudžiamosios atsakomybės tikslų (o būtent, aktualiausi šiuo atveju – kad būtų padarytas auklėjamasis poveikis bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas), sprendžia, kad kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (BK 71 str.) numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį, mažesnį nei vidurkis – 40 MGL įmoką.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.), kurį, pastebėtina, prašė taikyti prokurorė. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad D. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į padarytos nusikalstamos veikos konkrečias aplinkybes (kaip minėta, jai vairuojant transporto priemonę nustatytas neblaivumas gana nežymiai viršija ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė), neteista, dirba, kitas jau aptartas aplinkybes, ją charakterizuojančias teigiamai, taip pat jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, be to, už ją laiduoja, kaip pripažinta anksčiau, vertas pasitikėjimo asmuo, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju automobilio (ar jo vertės) konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Taigi automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas, pastebint, be kita ko, jog šiuo atveju, teismo vertinimu, kaltinamajai skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės būtų pakankamos siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų.
D. D. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 49-50), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. D., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą D. D. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti D. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 13 d.
Paskirti D. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 40 MGL dydžio, t. y. 2000 (dviejų tūkstančių) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ Regitra.
1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
2) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
D. G. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.