Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-09-12 · Byla Nr. A2.8.-9709-957/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-12
Bylos Nr.
A2.8.-9709-957/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09187-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
R. Š.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-9709-957/2014Proceso Nr. 4-68-3-09187-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.2.; 47.7; 47.9; 70 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei T. Z.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, 172¹ straipsnio 3 dalį, 173¹ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., būdamas UAB „Alprofilis“ vadovu nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 19 ir 20 punktų reikalavimų, 2014 m. liepos 8 d., patikrinimo metu, bendrovės kasoje laikė grynųjų pinigų – 47,09 Lt perteklių. Taip R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. Š., būdamas UAB „Alprofilis“ vadovu ir darbdaviu, susitarė su J. G. dėl jo įdarbinimo įmonėje, sandėlininku, mokant 1000/1200 Lt mėnesinį atlyginimą, tačiau, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies ir 2 punkto ir 99 straipsnio 2 ir 6 dalies reikalavimus, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. leido J. G. dirbti įmonėje, nesudarius su pastaruoju rašytinės darbo sutarties, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą, taip, minėtu laikotarpiu, J. G. leido dirbti nelegalų darbą. Šiais veiksmais R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

R. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų pažeidimų gailėjosi ir paaiškino, jog 2011 m. įmonės finansinė padėtis buvo itin bloga, todėl, siekdamas tiek gelbėti įmonę, tiek išlaikyti darbo vietas, kartu su akcininkais nusprendė įmonėms darbuotojams atlyginimus mokėti nelegaliai, t. y. neįtraukiant išmokų į įmonės buhalterinę apskaitą bei nedeklaruojant tikrojo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio. Nelegalų darbo užmokestį jis yra išmokėjęs ir sau. Įmonės padėčiai pagerėjus, minėtų pažeidimų nebedaro. Šiuo metu yra padengęs apie 6000 Lt skolos pagal deklaracijas bei sumokėjęs visą Gyventojų pajamų mokestį. Išliko skola Sodrai. R. Š. taip pat patvirtino, jog kartais vieną kartą per savaitę, kartais du kartus per mėnesį, kuomet įmonei pristatydavo krovinį, jis paprašydavo J. G. padėti pastarąjį iškrauti. R. Š. neginčijo ir patikrinimo metu nustatyto 47 Lt pertekliaus kasoje, paaiškino, jog tai buvo dovanai skirti pinigai.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė T. Z. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog 2014 m. liepos 8 d. buvo atliktas operatyvus patikrinimas įmonės biure, esančiame Vilniuje, Pramonės g. 141. Sandėlyje patikrinimo metu dirbo apskaitininkė A. V. ir direktorius R. Š.. Atlikus inventorizaciją, kasoje nustatytas grynųjų pinigų perteklius. Taip pat nustatyta, kad sandėlininkas J. G. įmonėje dirbo be darbo sutarties. J. G. dirbo iki 2013 m. rugsėjo 30 d., kadangi A. S., kurios paskutinė darbo diena buvo 2013 m. rugsėjo 30 d., nurodė, jog tą dieną sandėlininkas dar dirbo įmonėje. Šį faktą patvirtino ir A. M.. Jo neneigė ir pats J. G., kuris paaiškino, kad, direktoriaus prašymu, kelis kartus į mėnesį atlygintinai dirbo sandėlininku. Be to, rastas 2010 - 2013 m. išmokamų atlyginimų sąsiuvinis, kurį, kaip paaiškėjo, pildė A. S.. Remiantis jos paaiškinimais, nustatyta, kad sąsiuvinis buvo pildomas siekiant kontroliuoti biudžetą, pirmiau akcininko, o po to ir direktoriaus prašymu. Sąsiuvinyje buvo nurodytos pavardės, stulpeliai, kuriuose fiksuotas išmokėtas oficialus ir neapskaitytas darbo užmokestis. Už šį darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą R. Š. administracinio teisės pažeidimo kodeksas buvo surašytas pagal ATPK 172¹ straipsnio 3 dalį, kadangi, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui, nebuvo objektyvios galimybės įmonės vadovą patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41(4) straipsnio 3 dalį. Direktorius patikrinimo metu bendradarbiavo geranoriškai, vėliau užpildė deklaracijas, pagal jas susimokėjo, taip pat žadėjo sumokėti ir kitus nesumokėtus mokesčius.

Liudytoja A. S. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog yra buvusi įmonės darbuotoja, čia dirbo apskaitininke – sandėlininke, vedė sandėlio apskaitą. Kartu su ja įmonėje dirbo direktorius R. Š., pardavimų vadybininkas A. M., A. V. ir, kartais, sandėlininkas J. G., kuris tuo metu nebuvo oficialiai įdarbintas. Galėjo būti, jog J. G. buvo išmokėtas nelegalus darbo užmokestis. Ji pati pastovaus atlyginimo įmonėje negaudavo, oficialus darbo užmokestis svyravo nuo 800 Lt iki 1300 Lt. Darbo užmokestis būdavo išmokamas ir pagal kasos išlaidų orderius, kartais - ir neoficialiai. Ji dar ankstesnio direktoriaus prašymu pildė atlyginimų sąsiuvinį, kad akcininkai galėtų kontroliuoti išmokamus atlyginimus. Sąsiuvinis buvo pradėtas pildyti 2010 metais.

Liudytojas A. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog įmonėje pradėjo dirbti 2010 m. gruodžio 16 d. Įmonei atsidūrus sunkioje padėtyje, darbuotojai sutiko su vadovo pasiūlytu įmonės gelbėjimo būdu, todėl darbo užmokestis buvo mokamas dalimis – oficiali užmokesčio dalis buvo pervedama į banko kortelę, kita išmokama grynais. Prisiminti, ar už užmokestį gautą grynais kažkur pasirašydavo, negalėjo. Išmoka nebuvo pastovi, priklausė nuo apyvartos, iki 2010 m. mokėtas minimalus atlyginimas.

Be visiško administracinėn atsakomybėn – R. Š. prisipažinimo, jo kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje bei 173¹ straipsnio 2 dalyje pagrindžia liudytojų paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (4.65) – FR 1064-6165 (b. l. 2-3) bei 2014 m. liepos 29 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 6, 7) matyti, jog 2014 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų vykdyto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad, atlikus grynųjų pinigų inventorizaciją, bendrovės kasoje nustatytas 47,09 Lt perteklius, t. y. buhalterinis grynųjų pinigų likutis buvo 261,41 Lt, faktiškai pateikta 308,50 Lt; be to, patikrinimo metu nustatyta, jog R. Š. susitarė su buvusiu bendrovės sandėlininku J. G. dėl atlygintino darbo sandėlininko pareigose už 1000/1200 Lt mėnesinį atlygį, tačiau pastarojo oficialiai neįdarbino, rašytinės darbo sutarties nesudarė, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė apie tai Valstybiniams socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. leido J. G. dirbti nelegalų darbą, per šį laikotarpį išmokėdamas pastarajam viso 29650 Lt atlygį. Patikrinimo metu nustatytas ir protokole užfiksuotas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja apklausta Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė T. Z.. Aplinkybę, dėl bendrovės kasoje rasto grynųjų pinigų pertekliaus, pagrindžia faktų fiksavimo pažyma bei kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas (b. l. 9, 16). Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. taip pat pripažino, kad įmonės kasoje buvo rastas grynųjų pinigų perteklius, nors teigė, kad tai jo asmeniniai pinigai atsitiktinai likę kasoje. Remiantis šiais įrodymais konstatuotina, kad R. Š. įmonės kasoje laikė grynųjų pinigų perteklių pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 19 ir 20 punktų reikalavimus, todėl šie jo veiksmai atitinka ATPK 173¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Faktą, jog J. G. įmonėje dirbo neoficialiai įrodo jo rašytinis paaiškinimas, kuriame užfiksuota, kad nuo 2010 m. balandžio 22 d. jis išėjo į pensiją, tačiau R. Š. prašymu, pagal poreikį, porą kartų per mėnesį dirbdavo sandėlyje ir už darbo dieną gaudavo 60 Lt atlygį (b. l. 13). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja A. S.. R. Š. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad buvo neoficialiai įdarbinęs J. G., mokėjo jam darbo užmokestį, tačiau rašytinės darbo sutarties su juo nesudarė, apie šio asmens įdarbinimą Socialinio draudimo fondo valdybai nepranešė. Taigi, bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog R. Š., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., leido dirbti sandėlininku J. G., teisės aktų nustatyta tvarka su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš dieną nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą Socialinio draudimo fondo valdybai ir taip nelegaliai jį įdarbino. Tokiais veiksmais R. Š. pažeidė DK 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies ir 2 punkto ir 99 straipsnio 2 ir 6 dalies reikalavimus, t. y. leido J. G. nelegaliai dirbti, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Š. surašytas ir už tai, kad jog laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., R. Š. bendrovėms darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėjo 67529,79 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose: A. S. už darbą 2010 m. išmokėjo 4065,89 Lt, 2011 m. – 8699,07 Lt, 2012 m. 10136,14 Lt, 2013 m. iki rugsėjo 30 d. – 11924,41 Lt, t.y. viso – 34825,51 Lt, A. M. už darbą 2010 m. išmokėjo 5321,74 Lt, 2011 m. – 8117, 17 Lt, 2012 m. – 5920,57 Lt, t.y. viso – 19359,48 Lt, E. T. už darbą 2010 m. išmokėjo 5384,80 Lt, R. Š. už darbą 2011 m. išmokėjo 7500 Lt, A. V. už darbą 2013 m. išmokėjo 460 Lt. Tokia R. Š. veika protokole kvalifikuota pagal ATPK 172¹ straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina, jog ATPK 172¹ straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta atsakingiems už įmonę, įstaigą ar organizaciją asmenims, kurie siekdami nuslėpti ar slėpdami mokesčius, pažeidžia ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos ar organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarką, ar tokius duomenis nurodo neteisingai. Pažymėtina, kad susiklosčiusioje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1221/2007, 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-707/2010 ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-2/2012). Šioje byloje esančiame protokole, duomenų, sudarančių ATPK 172¹ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, nėra nurodyta, t. y. nėra informacijos apie UAB „Alprofilis“ padarytus pažeidimus pateikiant ataskaitas apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimus, ar tokių duomenų neteisingą nurodymą. Byloje nėra įmonės pajamų ar pelno ataskaitų, kurias įmonė teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, nenurodyti kiti protokole išdėstytą kaltinimą pagrindžiantys įrodymai. 2014 m. liepos 29 d. faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad R. Š. darbuotojams išmokėjo į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį, t. y. siekdamas išvengti mokestinių prievolių, tyčia neapskaitė su darbo santykiais susijusių išmokų apskaitos dokumentuose bei jų registruose, be to šių išmokų nedeklaravo teikdamas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atitinkamo mėnesio Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2010-2013 metus. Tačiau šioje pažymoje nurodyti teiginiai dėl išmokų nedeklaravimo, kaip minėta, nepagrįsti bylos duomenimis, o prielaidų pobūdžio teiginiais teismas savo išvadų grįsti neturi teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ATPK 172¹ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmė nėra įrodyta. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog R. Š., kaip patvirtino ir liudytoja T. Z., reikiamas deklaracijas yra užpildęs ir pagal jas dalį mokesčių yra sumokėjęs. R. Š. teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, jog yra sumokėtas Gyventojų pajamų mokestis. Pažymėtina, kad išvada dėl ATPK 172¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo daroma tik remiantis tuo, kad darbuotojams buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis. R. Š. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytos aplinkybės iš esmės leidžia daryti išvadą, kad R. Š. veiksmai šiuo atveju pasireiškė darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės darbo užmokesčio apskaitos dokumentuose išmokėjimu, todėl, teismo vertinimu, ši veika neatitinka ATPK 172¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių. Tokie R. Š. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 41(4) straipsnio 3 dalį. Iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė T. Z., kuri teismo posėdžio metu paaiškino, jog galimybės įmonės vadovą patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41(4) straipsnio 3 dalį nebuvo, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui, todėl R. Š. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole ir buvo kvalifikuoti pagal ne pagal ATPK 41(4) straipsnio 3 dalį, o pagal ATPK 172¹ straipsnio 3 dalį. Vis tik, teismo vertinimu, tokia praktika yra ydinga, pažeidžianti teisės aktų bei teisingumo principo reikalavimus, kadangi administracinė atsakomybė asmeniui gali kilti tik už jo realiai padarytus pažeidimus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybės spręsti dėl R. Š. administracinės atsakomybės pagal ATPK 41(4) straipsnio 3 dalį dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, šiame ATPK straipsnyje nustatyta griežtesnė administracinė atsakomybė, todėl veikos perkvalifikavimas iš esmės pasunkintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, antra, dėl šio pažeidimo suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 172¹ straipsnio 3 dalį R. Š. nutrauktina.

Skiriant nuobaudą už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje bei 173¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas aplinkybes, t. y. į pažeidimų pobūdį (padaryti pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos bei apskaitos srityje), byloje esančius duomenis, apibūdinančius pažeidėją R. Š. – gana jauno amžiaus, dirba, administracine tvarka nėra baustas, VMI specialistės teigimu pažeidimų tyrimo metu elgėsi geranoriškai, bendradarbiavo su tyrėjais. Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimus ir dėl to gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, R. Š. tiek už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, tiek už 173¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimus skirtinos nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs.

Paskirto nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 172¹ straipsnio 3 dalimi, 173¹ straipsnio 2 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu,

nutaria:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam trijų tūkstančių litų (3000 Lt) dydžio baudą.

R. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalyje ir skirti jam dviejų šimtų litų (200 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. Š. skirti galutinę nuobaudą - trijų tūkstančių litų (3000 Lt) dydžio baudą.

R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos asmuo sumokėti negali, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6020.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Teisėjas Marijus Kursevičius