Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-22 · Administracinė byla Nr. I-2012-362/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-22
Bylos Nr.
I-2012-362/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00973-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius (pran.), Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Šiaulių
Administracinė byla Nr. I-2012-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00973-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 21; 38; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos teisėjų Žano Kubecko ir V. S.,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui V. M. (V. M.),nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą patikslintą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. patikslintame skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė įpareigoti atsakovą Šiaulių tardymo izoliatorių skirti pareiškėjui didesnę maisto normą, racionaliai subalansuotą mitybą, leisti gauti iš artimųjų maisto siuntas (vaisius bei daržoves).

Pareiškėjas V. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (136 b. l.). Prašyme (38 b. l.) pareiškėjas nurodė, jog dėl sveikatos būklės prašo skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad serga sunkia nepagydoma liga, kuri yra įtraukta į 2008 m. kovo 28 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-177 patvirtintą sunkių ligų sąrašą. Taip pat serga lėtiniu C hepatito virusu. 2014-07-23 išduota neįgalumo pažyma dėl ligos ir sveikatos būklės. Nuo 2014-06-17 kreipėsi į visas institucijas ir subjektus su prašymu, kad pagal LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį jam skirtų didesnę maisto normą ir leistų gauti iš artimųjų maisto siuntas (vaisius ir daržoves). Taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovybės prašė, kad dėl ligos ir sveikatos būklės paskirtų racionaliai subalansuotą mitybą (dietą). Asmeninėje medicinos kortelėje yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės išrašas (epikrizė) iš gydymo stacionare istorijų Nr. 13/2818 ir Nr. 14/1451, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui reikalinga racionali mityba. Taip pat buvo pateikęs infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės 2014-03-13 raštą Nr. S-45-(5.14), kuriame nurodyta, jog sergant ŽIV (pareiškėjas serga AIDS) būtina visavertė subalansuota mityba. Pareiškėjas nurodo, jog vartoja antivirusinius vaistus, dėl to jam turi būti paskirta racionali mityba. Nedelsiant turi būti individualiai pakoreguotas, suderintas valgiaraštis. Tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovybė į visus prašymus atsako neigiamai. Tokiu būdu atsakovas nevykdo jam teisės aktais priskirtų funkcijų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti, taip pat rodo savo neteisėtus veiksmus (neveiklumą).

Atsiliepimas

Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (138 b. l.). Pateiktame atsiliepime (45–47 b. l.), nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime nurodoma, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4, 5 dalyse nustatyta, kad [...] terminuoto laisvės atėmimo ir [...] bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Nėščioms moterims, [...], neįgaliesiems, taip pat ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, [...], Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), [...], maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį.

Pastebėtina, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Atsakovas vertindamas įrašus asmens sveikatos istorijoje daro išvadą, kad dietinis maitinimas pareiškėjui medikų nebuvo paskirtas, jam buvo rekomenduotas tik racionalus maitinimas, o tai yra maitinimas pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams. Nagrinėtu atveju nors pareiškėjas ir skundžiasi prasta sveikatos būkle, byloje nėra pateikta duomenų, kad jį gydantis gydytojas yra paskyręs, rekomendavęs kitą maitinimą, todėl teigti, kad jis maitinamas netinkamai, pagrindo nėra (2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2794/2011).

Dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su maistu, pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai teisės pakeisti valgiaraščių pagal pareiškėjo pageidaujamą patiekalų asortimentą, o valgiaraščių pakeitimai gali būti atliekami išimtiniais atvejais ir tik esant tam tikroms sąlygoms. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų apie būtinumą taikyti išimtines sąlygas. Teisės aktais yra patvirtintos patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energinė vertė, kurių privalo laikyti atsakovas. Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad būtų nesilaikoma patiekalų receptūros ir jų maistinės bei energinės vertės reikalavimų, kad patiekaluose būtų padidintas riebalų kiekis, ar pažeidžiami kiti šių teisės aktų įtvirtinti reikalavimai dėl maisto kokybės ir kiekio, todėl teigti, kad pareiškėjas yra maitinamas netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo reikalavimui tenkinti konkrečiu atveju nėra pagrindo.

Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, XV skyriumi, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir būtiniausių jiems reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per 10 dienų, tačiau teisės aktuose nėra numatyta galimybė asmenims, esantiems tardymo izoliatoriuose, maisto produktų gauti iš laisvės. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – skirti pareiškėjui didesnę maisto normą, racionaliai subalansuotą mitybą, leisti gauti iš artimųjų maisto siuntas (vaisius bei daržoves).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Iš pareiškėjo skundo, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jis daug kartų kreipėsi į įvairias institucijas (Šiaulių tardymo izoliatorių, Kalėjimų departamentą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą) su prašymais / skundais, kuriais prašoma dėl sveikatos būklės padidinti maisto normą, skirti dietą, racionalią, subalansuotą mitybą, leisti gauti maisto siuntinius iš artimųjų.

Institucijos, atsakydamos į pareiškėjo raštus (skundus), nurodydavo, jog tam, kad asmeniui, sergančiam žmogaus imuno deficito viruso liga, gydytojas skurtų maitinimą pagal didesnes mitybos normas, turi būti atsižvelgta į jo fizinį aktyvumą (darbas susijęs su fiziniu krūviu) ir sveikatos būklę (imuninė būklė, kūno masės indeksas). Įvertinę įrašus pareiškėjo medicininėje dokumentacijoje pareiškėjui nurodydavo, jog jo kūno masės indeksas atitinka normos ribas, papildomas ar specialus maitinimas skiriamas ligoniams, kai šie dėl ligos praranda daug svorio ar organizmas negali įsisavinti tam tikrų maisto medžiagų, todėl indikacijų didinti maisto davinį ar taikyti specialias dietas ar maistą nėra. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, jog teisės aktai nenumato galimybės artimiesiems perduoti suimtiesiems ir nuteistiesiems siuntinių su maisto produktais, tačiau jie gali į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervesti lėšų, už kurias norimus maisto produktus galima įsigyti Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui įgyja res judicata galią.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus (2015 m. birželio 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A-1299-442/2015) administracinėje byloje dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildino iš to, jog ŠTI jam nebuvo skirta padidinta maisto norma, neskirta racionali, subalansuota mityba ir neleista iš artimųjų bei draugų gauti maisto siuntas, nurodė, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu (2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. V-94 redakcija), ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).

Šioje byloje LVAT konstatavo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas, o minėtas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Išrašas iš gydymo stacionare istorijų Nr. 13/2818 ir Nr. 14/1451 patvirtina, jog pagal pareiškėjo sveikatos būklę jam rekomenduojama racionali mityba. Taigi pareiškėjui specialus valgiaraštis ar kitoks specialus maitinimas nebuvo rekomenduotas. Todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti kitokį nei racionalų, t. y. tinkamą, maitinimą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimo. Be to, Taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų. Todėl šiuo atveju nenustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, dėl ko pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog Sveikatos priežiūros tarnyba būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas, pateikti dokumentai patvirtina, jog pagal pareiškėjo sveikatos būklę jam rekomenduojama racionali (t. y. tinkama) mityba. Todėl, nesant Sveikatos priežiūros tarnybos išvados dėl specialaus maitinimo skyrimo pareiškėjui, atsakovas, netenkindamas pareiškėjo prašymų dėl specialaus valgiaraščio sudarymo, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą leisti jam gauti maisto siuntinius iš artimųjų. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės artimiesiems perduoti suimtiesiems ir nuteistiesiems siuntinių su maisto produktais. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjui buvo išaiškinta, jog artimieji (draugai, kiti asmenys) gali į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervesti lėšų, už kurias norimus maisto produktus galima įsigyti Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo atveju nenustatyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ar neatliko veiksmų, kuriuos ji pagal kompetenciją atlikti privalėjo, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą juos atlikti, t. y. skirti pareiškėjui didesnę maisto normą, individualiai koreguoti valgiaraštį ar leisti gauti iš artimųjų maisto siuntas (vaisius bei daržoves).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusŽanas KubeckasV. S.