- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- A6.-643-720/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00673-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Fiannsų ministerijos
- Pažeidėjas
- J. G.
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. G., laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB arba Bendrovė) UAB (duomenys neskelbtini) vadove ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kuriame nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, dėl ko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 25 901,16 Eur, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. vasario 7 d (pavedimo išrašymo dieną), Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui 25 166,59 Eur, iš jos: 12 727,43 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 508,18 Eur GPM delspinigių, 11 144,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 851,06 Eur PVM delspinigių. Bendrovė įregistruota 2013 m. balandžio 24 d., registracijos adresas: (duomenys neskelbtini). Bendrovės vykdoma veikla - Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Bendrovės vadovė nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. – J. G., nuo 2021 m. gruodžio 7 d. – V. T., , apskaitą tvarko UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovės akcininkas nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. vasario 10 d. – J. G., 100%, nuo 2022 m. vasario 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 100%. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2022 m. gegužės 11 d. duomenimis Bendrovėje įdarbinti 6 darbuotojai. Siekiant išieškoti aukščiau nurodytą mokestinę nepriemoką, per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. kovo 8 d., VMI prie FM priėmė 15 nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 3 sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. VMI prie FM nurodymu nurašyta 35 921,75 Eur, iš turto išieškota 13 194,92 Eur, 4 843,00 Eur sumokėta įmokos kodu 1001 ir 1 406,2 Eur įskaityta iš permokų. Nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. kovo 8 d. neišieškota b nei pagal VMI prie FM nurodymus, nei pagal sprendimus išieškoti iš turto. Siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2022 m. vasario 7 d. Bendrovėje pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2022 m. vasario 7 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą (21.222Mr)1FRl043-478, tikrinamas laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., bei 2022 m. kovo 8 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-E. Todėl nuo šio datos (2022 m. kovo 8 d. ) VMI prie FM tapo žinoma apie galimai padarytą te pažeidimą. Mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus, tam tikrais periodais. Jei įmonė metus nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinių mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną (2016 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Pažymi, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2022 m. gegužės 16 d. nelikviduota ir sudaro 47 061,93 Eur. T. B. piniginių lėšų judėjimas, už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus, avansines apyskaitas, įvertintas vykdomų atsiskaitymas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Dėl susidariusios mokestinės nepriemokos vadovas V. T. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Bendrovėje buvo priimtas sprendimas vykdyti statybos projektą „(duomenys neskelbtini)“ pastatyti pavyzdinį namą, kur sąnaudos dėl pandemijos išaugo tris kartus, todėl įmonė susidūrė su finansiniais sunkumai Bendrovės vadovas taip pat nurodė, kad pagrindinės Bendrovės skolos susidarė dėl atliekamų darbų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria šiuo metu vyksta ginčai, yra suformuotas 67 000,00 Eur vertės ieškinys teismui. Žinant, kad teisminiai procesai gali užtrukti ilgai, Bendrovė visas lėšas ir pastangas yra nukreipusi į projektą „(duomenys neskelbtini)“, kuris, planuojama, jog šiais metais turėtų sugeneruoti 500 000,00 Eur pajamų, iš kurių būtų uždirbta 200 000,00 Eur pelno, kas leis padengti susikaupusią skolą VMI ir SODRAI. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Pareiškėja nurodo, kad pareiškime pateikiamoje lentelėje yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka. Pagal Bendrovės avansines apyskaitas per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. per nagrinėjamą laikotarpį atskaitingas asmuo gavo 47 808,11 Eur, išleido 50 483.21,11 Eur. Pareiškime pateikiama lentelė su skiltimis „Mokėjimo kitam Bendrovės kreditoriui data“ (kuri apima laikotarpį nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d.), „Kitas bendrovės kreditorius“ (t. y. (duomenys neskelbtini) ir kt.), „Mokėjimo suma (EUR)“ ir „Bendrovės skola VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dienai (EUR)“ (ši skola 2021 m. birželio 16 d. sudarė 2 626,81 Eur, o 2021 m. gruodžio 7 d. – 25 901,16 Eur). Toliau pareiškime nurodoma, kad remiantis CK 6.930¹ straipsniu, kitiems kreditoriams sumokėtos sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM. kadangi kaip matyti iš VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų, Bendrovė atsiskaitydama su kitais kreditoriais buvo skolinga VMI prie FM. Lentelėje nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas J. G. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Apibendrinant daro išvadą, kad Bendrovės vadovė J. G., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d., nustatyta, kad J. G. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Nuo 2022 m. kovo 8 d., kuomet atlikus Bendrovėje operatyvų patikrinimą paaiškėjo daromas tęstinio pobūdžio administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir buvo surašyta 2022 m. kovo 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-880.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, kreditorė VMI prie FM prašo buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei J. G. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį –2 200,00 Eur dydžio baudą.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. G. ir jos atstovė advokato padėjėja J. G. su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. G. paaiškino, kad buvo Bendrovės vadovė, dabar – tik akcininkė, jai vadovaujant įmonės padėtis buvo gera, kiek žino, pradžioje valstybei viskas buvo dengiama, patirtis pirma kaip direktorės, mano, kad viskas buvo gerai, kol neatsirado „karaliai“, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su Bendrove, todėl ši ir pateko į tokią padėtį, kadangi „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo apie 100 000,00 Eur. Dabar su minėta įmone vyksta bylinėjimasis, o jų Bendrovė turėjo kažkaip atsiskaityti su kitais kreditoriais, kada tai vyko, tiksliai neprisimena. Dabar įmonei vadovauja kitas daugiau patirties turintis žmogus, kuris suvaldys situacijas. Apie tai, kad esant blogai įmonės finansinei situacijai, pirmiausia turėjo būti atsiskaitoma su valstybe, nežino, su įmonės finansininke apie tai nekalbėjo. Nesuprato, kad daro nusižengimą, į mokesčių inspekciją dėl to lyg ir kreipėsi, bet lyg tai negavo jokio atsakymo. Su pareiškimu nesutinka, mano, kad tai neteisinga.
Atstovė advokato padėjėja J. G. nurodė, kad tai, jog šiuo atveju aktualiu laikotarpiu Bendrovės veikla nebuvo nuostolinga ir bloga, patvirtina Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „U(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).
ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2. antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3. trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4. ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5. penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.
Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu.
Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. G. kaltę patvirtina pirmiau aptartas VMI prie FM pareiškimas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo su kitais Bendrovės kreditoriais ((duomenys neskelbtini) ir kt.) ir šio laikotarpio pradžioje 2021 m. birželio 16 d. Bendrovei atsiskaitant su kitu kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovės įsiskolinimas VMI prie FM buvo 2 626,81 Eur, per minėtą laikotarpį įsiskolinimas valstybei didėjo ir 2021 m. gruodžio 7 d. ši skola valstybei jau sudarė 25 901,16 Eur (b. l. 1–6). J. G. kaltę taip pat patvirtina ir pareiškimo priedai: mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualių duomenų išrašo kopija (b. l. 7-8); mokesčių mokėtojo – fizinio asmens istorinių duomenų išrašo kopija (b. l. 9-10); mokestinės nepriemokos balanso kopija (b. l. 11–12); VMI prie FM 2022 m. kovo 8 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222) FR1042-880 kopija (b. l. 13–18); Bendrovės vadovo paaiškinimo kopija (b. l. 19–20); UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitų kopijos (b. l. 21–32); 2022 m. kovo 22 d. įsakymo dėl įgaliojimų suteikimo Nr. V-141 kopija (b. l. 33–35).
Veikos kvalifikavimas ir administracinės nuobaudos parinkimas bei skyrimas.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes ji, turėdama pareigą, nepaisė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.
Teismo posėdyje dalyvavusi J. G. ir jos atstovė svarių argumentų šiai aplinkybei paneigti teismui nepateikė.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400,00 iki 3 000,00 Eur.
Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas J. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamai J. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, į J. G. asmenybę, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis ji neteista, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebausta, jos atsakomybę lengvinančių bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti J. G. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant lygų šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
J. G. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 2 200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-643-720/2022.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.