- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-615-164/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00603-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Pažeidėjas
- I. V.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam I. V., jo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau - Šilutės rajono policijos komisariatas) atstovui Audriui Lukošiui, išnagrinėjusi I. V., gim. 1990-11-03, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas 2011 m. liepos 8 d. surašė I. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2011 m. liepos 8 d., apie 9 val. 40 min., Šilutės r., Vilkyčių k., jis vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. V., apklaustas teisme, dėl administracinių teisės pažeidimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad 2011-07-08 buvo pas draugą K. B., o jo automobilis buvo tame pačiame kieme. Automobilį paskolino draugei B. L., kuri norėjo nuvažiuoti į Klaipėdą. Jis pats nevažiavo, nes buvo išgėręs. Draugei išvažiavus iš kiemo į pagrindinį kelią automobilis užgeso. I. V. iš vakaro buvo automobilį remontavęs, keitė kuro siurblį, todėl automobilis sunkei kūrėsi. B. L. vis bandė užvesti automobilį, bet neužsivedė, tada paskambino jam ir paprašė pagalbos. Jis kartu su D. M. ir K. B. nuėjo pažiūrėti, bandė automobilį pastumti, bet nieko nepavyko, todėl nustūmė į stotelę. B. L. ištraukė raktelius ir juos turėjo pas save. Atsisėdęs į vairuotojo vietą paprašė jos raktelių, kad pabandytų užvesti, bet ji raktelių nedavė, matė, kad netoliese važinėjo policijos pareigūnai, ji pasakė, kad važiuos į Klaipėdą autobusu. Policijos pareigūnai matė, kad ji įmetė raktelius į automobilį tarp sėdynių. Ji išvyko, o I. V. liko laukti kol atvažiuos automobilį nutempti, niekur nevažiavo, buvo įjungęs avarinius žibintus. Mašina stovėjo stotelės pabaigoje, kad netrukdytų autobusams. Privažiavę policijos pareigūnai jį išprašė iš automobilio, paprašė teisių ir pasakė, kad eitų tikrintis girtumą. Jis pareigūnams aiškino, kad nevairavo, taip ir parašė ant protokolo. Nebuvo policijos stabdymo nei su lazdele, nei iš galo, kad privažiuotų su švyturėliais. Jo automobilis stovėjo užgesintu varikliu ir raktelių viduje nebuvo. Draugės įmestus raktelius surado patys pareigūnai. Atvykus vilkikui visaip bandė užkurti jo automobilio variklį ir tik po daugelio bandymų atsidarius kapotą pavyko užvesti.
Šilutės rajono policijos komisariato atstovas A. Lukošius palieka I. V. kaltumo klausimą spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina ir tai, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad I. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. liepos 8 d., apie 9 val. 40 min., Šilutės r., Vilkyčių k., jis vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis.
Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas V. J. 2011 m. liepos 8 d. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011-07-08 apie 09.20 val., gavęs pranešimą apie galimai neblaivaus asmens keistai manevruojamą automobilį, atvyko į Šilutės r., Vilkyčių kaimą ir autobusų sustojimo aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį „BMW“ su įjungtą avarine šviesos signalizacija, kuriame sėdėjo po vieną asmenį vairuotojo ir keleivio sėdynėse. Iš paskos atvyko kitas tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi automobilis „BMW“ eismui netrukdė, todėl pro ją pravažiavo ir nuvažiavo toliau į gyvenvietę. Netrukus sugrįžę prie pagrindinio kelio, kur stovėjo minėtas automobilis „BMW“, pamatė prie jo stovintį minėtą tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“. Maždaug po 5 min. gavo nurodymą privažiuoti, todėl privažiavo ir pamatė, kad tarnybiniame automobilyje buvo pareigūnai M. Lileikis ir G. Armonas, o ant galinės sėdynės sėdėjo automobilio „BMW“ vairuotojo vietoje matytas asmuo I. V.. Pareigūnas G. Armonas paaiškino, kad šis vairuotojas neblaivus bei, kad jiems priartėjus automobilis „BMW“ pradėjo važiuoti stotelėje, o kai privažiavo – sustojo. I. V. nustatytas 2,45 prom. girtumas (b. l. 13-14).
Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju policijos pareigūnas V. J. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir savo 2011-07-09 Tarnybiniame pranešime bei patvirtino, kad 2011-07-09 jam pravažiuojant matė, kad automobilis „BMW“ stovėjo.
Šilutės rajono policijos komisariato policijos pareigūnai Mindaugas Lileikis ir Gintautas Armonas 2011 m. liepos 8 d. Tarnybiniuose pranešimuose iš esmės analogiškai nurodė, kad 2011-07-09 apie 09.20 val., gavę pranešimą apie galimai neblaivaus asmens keistai manevruojamą automobilį, nuvyko į Šilutės r., Vilkyčių k., kur pastebėjo autobusų sustojimo aikštelėje automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pradėjo važiuoti ir bandė įvažiuoti į pagrindinį kelią. Privažiavę šį automobilį sustabdė. Nuo vairuotojo I. V. sklido alkoholio kvapas, todėl jį patikrino ir nustatė 2,45 prom. Girtumą (b. l. 17,18).
Teismo posėdžio metu apklausiami liudytojais policijos pareigūnai M. Lileikis ir G. Armonas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir savo 2011-07-08 Tarnybiniuose pranešimuose, teigdami, kad matė kaip I. V. bandė automobiliu išvažiuoti iš aikštelės.
Iš byloje esančios patikrinimo alkotesterio aparatu išvados šaknelės matyti, kad I. V. nustatytas 2,45 prom. girtumas (b. l. 5).
Administracinės atsakomybėn traukiamas I. V. savo kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad įvykio metu ir tuomet, kai privažiavo policijos pareigūnai, jis automobilio nevairavo, o tik sėdėjo jo viduje, net neturėjo užvedimo raktelių, kurie buvo pas B. L.. Iš esmės tas pačia aplinkybes I. V. nurodė ir po įvykio jam surašytame Administracinio teisės pažeisimo protokole Nr. F 218670, kuriame įrašė rašytinį paaiškinimą, kad jis automobilio nevairavo, sėdėjo už vairo, automobilyje nebuvo automobilio raktelių.
Taigi I. V. jau iš karto po sulaikymo nurodė, kad transporto priemonės nevairavo ir net neturėjo jo raktelių, todėl laikytina, kad jo parodymai yra nuoseklūs bei juos patvirtina liudytojų parodymai:
Liudytoja B. L. patvirtino, kad iš vakaro prieš 2011-07-08 su I. V. buvo susitarusi, kad šis jai paskolins savo automobilį. 2011-07-08 pasiėmusi iš I. V. jo automobilį pradėjo važiuoti, tačiau automobilis užgeso ir liko stovėti ant kelio. Paskambinusi pasikvietė I. V., kuris su draugu automobilį stūmė, o ji automobilį vairavo, automobilį paliko stotelėje. Tuomet išėmusi užvedimo raktelius išlipo ir stovėjo, o I. V. įlipo į automobilį. Atvykę policijos pareigūnai I. V. nusivedė, o ji tuomet įmetė raktelius į automobilį ir išvyko autobusu. Neigia, kad I. V. automobiliu važiavo, nes automobilis iš vietos nebuvo pajudėjęs, jo net nėjo užvesti, automobilis tik stovėjo su įjungtais avariniais žibintais.
Liudytojas K. B. patvirtino, kad I. V. nevairavo, nes automobilis net nebuvo užvestas. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, dar buvo B. L., pas kurią buvo rakteliai ir ši raktelius įmetė į automobilį. Po to kartu su pareigūnu dar automobilyje ieškojo raktelių.
Liudytojas D. L. patvirtino, kad padėjo nustumti I. V. automobilį, nes jo nepavyko užvesti.
Liudytojas D. M. patvirtino, kad iš vakaro remontavo I. V. automobilio kuro siurblį.
Pažymėtina, jog spręsdamas, kas laikytina vairavimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs šias išvadas, kad būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N17-885/2006, N5-307/2007, N444-765/2009).
Priešingų I. V. ir liudytojų B. L., K. B., D. L. ir D. M. parodymams įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. V. automobilio nevairavo, o tik sėdėjo jo viduje, išskyrus policijos pareigūnų M. Lileikio ir G. Armono parodymus, byloje nėra. Į įvykio vietą pirmasis atvykęs policijos pareigūnas V. J. patvirtino, kad jo matytas I. V. automobilis stovėjo autobusų stotelėje su įjungtais avariniais žibintais. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad I. V. automobilis buvo sugedęs ir dėl gedimo net negalėjo važiuoti ir stovėjo aikštelėje.
Policijos pareigūnų M. L. ir G. Armono nurodytas aplinkybes, kad I. V. automobiliu su įjungtais avariniais žibintais bandė išvažiuoti iš aikštelės paneigia aukščiau aprašyti liudytojų parodymais bei kitas byloje nustatyta aplinkybių visuma. Daugiau tiesioginių duomenų, patvirtinančių, kad I. V., kaip nurodyta protokole suformuluotame kaltinime, vairavo transporto priemonę, byloje nėra. Taip pat byloje nėra ir kitų faktinių duomenų, galinčių paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo I. V. ir liudytojų B. L., K. B., D. L. ir D. M. parodymus, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi.
Atsižvelgiant į ištirtų faktinių duomenų visetą, teismas daro išvadą, kad I. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole transporto priemonės vairavimo faktas buvo nustatytas remiantis tik dviejų policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis bei prielaidomis, o tai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo bylose galiojančiam nekaltumo prezumpcijos principui. Teismas mano, kad nesurinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių I. V. dalyvavimą administracinio teisės pažeidime, numatytame ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, o visos byloje kilusios abejonės yra aiškintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Atsižvelgus į tai, kad galimybė surinkti naujus I. V. kaltumą patvirtinančius įrodymus yra išsemta, I. V. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nenustačius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą I. V. atžvilgiu, dėl administracinių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo (paskelbimo) dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui .