- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- A15.-895-369/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00542-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. 2021 m. sausio 6 d. apie 07.20 val. (duomenys neskelbtini) g. nereguliuojamoje sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį VW Scirocco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 154, 220 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama M. P. teismo posėdyje pripažino padariusi administracinius nusižengimus, dėl jų padarymo gailisi. Paaiškino, kad ji po 7.20 val. išvažiavo iš bendrovės aikštelės, buvo po naktinės pamainos. Neatsimena, kaip įvažinėjo į pagrindinę gatvę. Jai atrodo, kad visada sustoja ir apsidairo. Ji išsukinėjo į pagrindinę gatvę ir pamanė, kad kliudė šaligatvį, nes smūgio nebuvo, tik automobilį sumėtė. Automobilio nepastebėjo, nes buvo pavargusi po naktinės pamainos, nešioja akinius. Nesuprato, kas įvyko. Tik namuose pamatė įlenkimą, kad automobilis truputį subraižytas, pagalvojo, kad šuo koks atsitrenkė. Jos kaltė, kad nesustojo ir neapsižiūrėjo. Jos mėnesio pajamos 580-600 eurų, todėl prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis.
Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama M. P. 2021 m. vasario 19 d. paaiškinime nurodė, kad važiuodama iš UAB „X“, įsukinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, apsidairiusi nieko nepastebėjo ir suko į kairę. Sukimo metu automobilį keistai sumėtė, lyg būtų atsitrenkusi į šaligatvio kraštą, pažiūrėjusi pro veidrodžius nieko nepamatė, todėl nusprendė, kad būtent tai ir įvyko. Grįžusi namo pastebėjo, kad įlenktas priekyje keleivio pusėje esantis sparnas, dėl to pagalvojo, kad posūkio metu greičiausiai į ją atsitrenkė šuo (b.l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jos kaltę padarius nurodytus administracinius nusižengimus, patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
Nukentėjusioji R. Š. 2021 m. sausio 6 d. paaiškinime nurodė, kad 2021 m. sausio 6 d. apie 7.18-7.20 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve prie (duomenys neskelbtini) -o parduotuvės iš savo namų automobiliu Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žemyn link Orlen degalinės. Netikėtai iš kairės dideliu greičiu į jos automobilį įvažiavo tamsios spalvos mašina ir nestabdydama atsitrenkusi į mašinos šoną tuo pačiu greičiu nulėkė tolyn. Mašinos markės ir numerio neužfiksavo, nes buvo dar prietema, nematė, kad automobilis būtų pasukęs, atrodo, nuvažiavo tiesiai. Iš karto sustojo ir skambino kviesdama policijos ekipažą. Automobilis apgadintas, reikalingas remontas. Jam padaryta apie 600 eurų žala (b.l. 6).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje. Automobilis Toyota Auris stovi (duomenys neskelbtini) g. 3,4 m. nuo sankryžos, pirmoje eismo juostoje. Dešiniuoju priekiniu ratu siekia kelkraštį, dešinysis galinis raštas nuo kelkraščio 0,5 m. (b.l. 4). Eismo įvykio vieta užfiksuota nuotraukoje (b.l. 35).
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyr. patrulės E. Č. 2021 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo užfiksuota, jog 2021 m. sausio 6 d. patruliuojant apie 7.31 val. iš VPK budėtojo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis Toyota, kitas automobilis pasišalino. Atvykę nurodytu adresu rado apgadintą automobilį Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į pareigūnus kreipėsi jo vairuotoja R. Š., kuri nurodė, jog važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) g. Privažiavus (duomenys neskelbtini) g. jai iš kairės šalutiniu keliu atvažiavo tamsios spalvos automobilis, kuris atsitrenkė į jos automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Sugadinimų aukštis nuo 0,49 m iki 0,78 m. Ant (duomenys neskelbtini) pastato įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, „Douglas“ įmonės darbuotojas nurodė, kad jų kameros yra nukreiptos į (duomenys neskelbtini) g., galimai eismo įvykis nufilmuotas (b.l. 3).
UAB „Y“ el. laiške nurodė, kad eismo įvykis yra užfiksuotas jų vaizdo kameromis, tačiau nei automobilių markės, nei modeliai, nei numeriai neįžiūrimi, pateikė vaizdo kamerų įrašus (b.l. 7-8).
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. B. 2021 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo užfiksuota, jog iš UAB „Y“ gavus ir peržiūrėjus vaizdo medžiagą, matosi, kaip 7.20 val. tamsios spalvos automobilis išvažiuodamas iš šalutinio kelio kliudo pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį ir iš įvykio vietos išvažiuoja. Kadangi vaizdo kamera įrengta labai toli nuo eismo įvykio vietos, automobilio markės ir valstybinio numerio nustatyti nepavyko. Taip pat vaizdo įraše matosi, kaip kaltininkas išvažiuoja iš UAB „X“ automobilių stovėjimo aikštelės. Išsiųstas paklausimas į UAB “X“ dėl vaizdinės medžiagos pateikimo. Gavus ir peržiūrėjus vaizdo medžiagą, sunkiai matosi kaltininko valstybinis numeris. Buvo susisiekta su vaizdo kameras administruojančiu asmeniu (E. B.), su prašymu pateikti informaciją, ar minėtas automobilis nėra vieno iš UAB „X“ darbuotojo. 2021 m. vasario 1 d. gautas el. laiškas iš UAB „X“, kuriame nurodyta, jog eismo įvykį sukėlęs automobilis yra VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 2, 7-11, 29).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį bei fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai: automobiliui Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinti priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 5). Minėti automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai fiksuoti ir nuotraukose (b.l. 17-2133-34).
2021 m. vasario 19 d. transporto priemonės apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis Volkswagen Scirocco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ja įlenktas ir subraižytas dešinės pusės sparnas, įlenktas dešinės pusės slenkstis ir durys (b.l. 36).
VĮ „Regitra“ duomenimis, eismo įvykyje dalyvavęs automobilis VW Scirocco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. P. (b.l. 12).
Pagal Sodros duomenis M. P. dirba UAB „X“ (b.l. 14), iš kurio aikštelės bendrovės pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas išvažiuojantis automobilis.
Nukentėjusioji R. Š. pateikė 2021 m. vasario 17 d. pranešimą apie draudimo išmoką, kurioje nurodyta, kad dėl jos automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo jai padaryta 999,41 Eur, iš kurios išskaitoma 130 Eur franšizės suma (b.l. 32)..
Dėl duomenų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir nuobaudos paskyrimo
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktas nustato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 154 punktas nustato, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
M. P. pripažino savo kaltę, pažeidus KET 9 ir 154 punktų reikalavimus. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei M. P. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, patvirtina byloje esantys aukščiau nurodyti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
UAB „X“ pateikė vaizdo įrašą 01_086_20210106071730_ 20210106072113.mp4, kuriame matyti kaip 7.20.16 val. iš UAB „X“ uždaros stovėjimo aikštelės pro vartus išvažiuoja du automobiliai – pirmas šviesios spalvos, paskui jį tamsios spalvos. Vaizdo įraše „CAM02_20210106071002_181390062 (1).avi minėti du automobiliai užfiksuoti analogišku laiku važiuojantys (duomenys neskelbtini) gatve ir sukantys į (duomenys neskelbtini) gatvę, matyti, kaip šviesios spalvos automobilis sėkmingai įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, o 7.20.34 val. tamsios spalvos automobilis išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir sukdamas į pagrindinį kelią, kliudo pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, pastarasis automobilis iš karto sustoja, o tamsus automobilis nuvažiuoja. Įmonės administracija pateikė duomenis, kad tamsios spalvos automobilis išvažiavęs iš aikštelės yra Volkswagen Scirocco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai vairuojamas įmonės darbuotojos M. P. (b.l. 9). M. P. patvirtino, kad 2021 m. sausio 6 d. rytą, po naktinės pamainos ji vairavo automobilį Volkswagen Scirocco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, nurodo, pajutusi, kad automobilį sumėtė, tačiau kontakto su kitu automobiliu nematė. Nukentėjusioji R. Š. patvirtino, kad jai važiuojant automobiliu Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 6 d. apie 7.18-7.20 val. (duomenys neskelbtini) gatve, netikėtai iš kairės dideliu greičiu į jos automobilį įvažiavo tamsios spalvos mašina ir nestabdydama atsitrenkusi į mašinos šoną tuo pačiu greičiu nulėkė tolyn. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį, nuotraukų, nustatyta, jog dėl kontakto automobiliui Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinti priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, transporto priemonės apžiūros protokolo duomenys patvirtina, jog automobiliui Volkswagen Scirocco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinti užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis. Automobilių apgadinimai patvirtina vaizdo kameroje užfiksuoto eismo įvykio mechanizmą, kad automobilis VW Scirocco savo dešiniuoju šonu trenkėsi ir slystančiu kontaktu nubraukė kairį šoną automobiliui Toyota Auris. Nukentėjusiosios pateiktais duomenimis apie jai išmokėtą draudimo išmoką, automobiliui Toyota Auris padaryta žala įvertinta 999,41 Eur.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog M. P. 2021 m. sausio 6 d. apie 7.20 val. (duomenys neskelbtini) g. nereguliuojamose sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį VW Scirocco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė ir apgadino, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktus bei padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šie M. P. Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė svetimos transporto priemonės sugadinimą.
Pagal KET 219 punktą, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai <...>. Pagal KET 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. <...> Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Nors M. P. paaiškinime nurodė, kad ji nesuvokė sukėlusi eismo įvykį, sumėčius automobilį, pamanė, kad atsitrenkė į šaligatvio kraštą, namie pamačiusi apgadinimus pamanė, jog atsitrenkė į šunį, teismas atsižvelgdamas į užfiksuotas byloje aplinkybes, tokį paaiškinimą vertina kritiškai kaip siekį sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Pirma nukentėjęs automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve pirma eismo juosta, o M. P. darant posūkį abu automobiliai susigretino, jos vairuojamas automobilis VW buvo kairėje, taigi kontakto metu šalia jos automobilio šaligatvio kraštų būti negalėjo. M. P. teigė po sumėtymo pasižiūrėjusi į veidrodėlius ir nieko nepamačiusi, kas akivaizdžiai negalėjo būti tiesa. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis Toyota po kontakto iš karto sustojo ir stovėjo nejudėdamas, taigi, jei pažeidėja žiūrėjo pro galinio vaizdo veidrodėlius, nuvažiuodama veidrodėliuose Toyotos nematyti negalėjo. Prieš darydama posūkį M. P. šiek tiek pristabdė automobilį, tuo metu automobilis Toyota įvažiavo į jos regos lauką ir buvo matomas tiek pradedant daryti posūkį, tiek kontakto metu, taigi vairuotoja negalėjo jo nematyti, tikėtina, kad dėmesį atlikdama manevrą buvo nukreipusi kitur, ne į kelią. Automobilių apgadinimai yra akivaizdūs. Kaip jau minėta, KET 219 ir 220 punktai aiškiai nustato, kaip asmuo privalo elgtis, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė nei vienos KET 219 ir 220 punkte numatytos vairuotojo pareigos: sustoti, pažymėti eismo įvykio vietą, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, pildyti su nukentėjusiuoju eismo įvykio deklaraciją, pasišalino iš eismo įvykio vietos, jokia forma nesuteikusi nukentėjusiajai informacijos apie žalą padariusį automobilį, jo vairuotoją, taip apsunkindama kaltojo asmens paiešką. Darytina išvada, kad ji neįvykdė pareigos aiškintis eismo įvykio aplinkybių, kaltės klausimą ir pildyti eismo įvykio deklaraciją, taip pat nesiėmė veiksmų pranešti apie eismo įvykį policijai. Tokiu savo neveikimu ji pažeidė KET 219, 220 punktų nuostatas. Kadangi svetimai transporto priemonei padaryta žala viršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (draudimo išmoka sudarė 999,41 eurų), M. P. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Nuobaudų už administracinius nusižengimus skyrimas.
Teismas, skirdamas nuobaudas M. P., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padarė eismo įvykį, būdama neatsargi, pasišalino iš eismo įvykio neinformavusi apie jį policijos ar neatlikusi eismo įvykio deklaravimo veiksmų), į tai, kad nustatyta M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę –jauno amžiaus, bausta administracine tvarka už KET pažeidimą (greičio viršijimą), nuobauda galioja, bauda sumokėta, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteista, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b.l. 39).
Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti M. P. paskyrus minimalias baudas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 sankcijose, ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas netaikytina. Paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinės pajamos nedidelės, M. P. prašymu baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis vienuolikos mėnesių terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti M. P. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą.
Pripažinti M. P. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, abi nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. P. galutinę nuobaudą - 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi išdėstyti M. P. paskirtos 1 100 eurų baudos mokėjimą dalimis vienuolikos mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 100 (vieno šimto) eurų įmoką, pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją, prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A15.-895-369/2021, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 21127429153 ir įmokos kodą – 1001.