Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-193/2009

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. birželio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. P. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 1 d. ir jam paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 1 d. ir jam paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Baudas sumokėti įpareigota per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiuo nuosprendžiu priteista Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui solidariai iš G. P. ir E. K. 6508,22 Lt žalai atlyginti. Daiktinius įrodymus – samtį su kotu ir lempa, laidus, elektros prietaisą, akumuliatorių, kibirą – konfiskuoti ir sunaikinti, o valtį, paliktą saugoti G. P. – konfiskuoti ir sunaikinti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. P. ir E. K. nuteisti už tai, kad jie 2008 m. liepos 26 d., naktį, tarp 1 ir 4 valandos, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, neteisėtai, draudžiamu būdu - naudodami elektros žvejybos prietaisus – akumuliatorių, savadarbį generatorių, laidą bei kotą su prie jo pritvirtintu prožektoriumi ir samčiu (graibštu) – žvejojo Anykščių rajone, Kurklių seniūnijoje, Antaplaštakio kaime esančiame Karališkių ežere, ir taip neteisėtai naikino laikinės gyvūnijos išteklius bei padarė didelę – 1508,22 Lt žalą gyvūnijai.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovavosi tik liudytojų A. K. ir G. D. paaiškinimais, kurie teisme davė neteisingus parodymus. Liudytojas G. D. įvykio vietoje nebuvo ir nedalyvavo sulaikant jį bei G. P.. Akistatos metu tiek jis, tiek ir G. P. G. D. matė pirmą kartą. G. D. į įvykio vietą atvyko praėjus kuriam laikui kartu su kitu aplinkos apsaugos darbuotoju, kurio pavardė Pilka, o sulaikant G. P. dalyvavo J. T.. Faktą, kad G. D. nebuvo įvykio vietoje, patvirtino ir teisme dalyvavusi liudytoja E. K., tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio ir nesiėmė priemonių, kad būtų nustatyta liudytojo J. T. gyvenamoji vieta ir būtų apklaustas teismo posėdyje. Į įvykio vietą A. K. su J. T. buvo atvažiavę šviesios spalvos Audi, o liudytojai nurodo, kad atvyko aplinkos apsaugos automobiliu Škoda Fabia, šis nesutapimas nepašalintas byloje. Abu dalyvavę liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys: A. K. yra Utenos RAAD Anykščių rajono agentūros viršininkas, o G. D. – neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, todėl teismas jų paaiškinimus turėtų vertinti kritiškai. A. K. buvo su J. T., o ne su G. D.. Taigi, A. K. su G. D. negalėjo būti įvykio vietoje, todėl negalima tikėti ta jų parodymų dalimi, kur teigiama, kad jie abu matė, kaip jis irklavo valtį. Jokie atpažinimai nebuvo daryti, buvo tamsus paros metas ir iš toli nebuvo galima matyti, kas irkluoja valtį. Ta aplinkybė, kad jis sėdėjo valtyje, dar neįrodo jo kaltės ir yra nepakankamas įrodymas pripažinti jį kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 272 str. 1 d. Teismas vadovavosi ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo A. V. paaiškinimais, kad vienam asmeniui šviesti lempa ir irkluoti neįmanoma, tačiau tokių parodymų teismas netikrino, nebuvo atliekamas eksperimentas, kurio metu būtų galima tą faktą įrodyti. Utenos RAAD atstovas taip pat yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl duoda tokius parodymus, kurie jam yra naudingi. Byloje esantis Anykščių rajono agentūros vedėjo A. K. pateiktas išėmimo aktas taip pat įrodo, kad visi žvejybos įrankiai buvo paimti iš G. P.. Tai reiškia, kad žvejojo G. P. vienas - jis pats irklavo valtį ir pats naudojo elektros žvejybos prietaisus, o jis tik plaukė toje pačioje valtyje. Nuosprendyje nurodoma, kad jam nustatytas lengvas 1,36 promilių girtumas ir tai paneigia, jog jis buvo girtas ir valtyje miegojo. Apelianto nuomone, ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad apie 1 val. nakties, kai jis išplaukė su G. P., buvo visiškai girtas, nes dar ryte, kai buvo pristatytas į policijos komisariatą, jam buvo nustatytas artimas vidutiniam girtumo laipsnis. Nei teismas, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai neskyrė ekspertizės ir nesiaiškino, koks jo girtumo laipsnis galėjo būti tuo metu, kai G. P. žvejojo. Taigi, nepaneigta, kad jis tuo metu buvo visiškai girtas. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių jo kaltės įrodymų ir todėl negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu. Be to, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad būtų padaryta gyvūnijai didelė žala, o nuosprendyje nurodyta 1508,22 Lt žala negali būti vertinama kaip didelė. Teismas šiuo atveju vadovavosi Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo A. V. paaiškinimais, kur jis teigia, kad gyvūnijai padaryta didelė žala. Tačiau A. V. apklausiamas teisme paaiškino, kad didelė žala padaryta ne dėl sugautų žuvų, bet dėl sunaikintų gyvūnų. Byloje nėra jokių duomenų kiek ir kokios gyvūnijos buvo sunaikinta, yra tik abstraktūs pasvarstymai, kad žvejojant tokiu būdu gali būti padaryta žala, bet nebuvo pateikti jokie įrodymai. Todėl gamtai padaryta žala šiuo atveju tikrai nėra didelė ir dėl to turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis nesant vieno BK 272 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės elemento – didelės žalos gyvūnijai. Kadangi jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, jokių veiksmų, kuriais būtų padaryta žala gamtai taip pat neatliko, mano, kad Utenos RAAD ieškinys turi būti atmestas.

Teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingas bausmes.

E. K. apeliaciniame skunde tvirtina: pirma, inkriminuotame nusikaltime jis nedalyvavo ir jokių nusikalstamų veiksmų neatliko; antra, byloje nėra surinkta įrodymų, kad padaryta gyvūnijai didelė žala – o tai yra būtinas nusikaltimo sudėties požymis. Dėl šių aplinkybių prašo išteisinti. Apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje esančiais įrodymais.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros vedėjas A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius, nuoseklius ir nesikeičiančius parodymus apie E. K. ir G. P. nusikalstamos veikos bei sulaikymo aplinkybes. Valtį nuo kranto A. K. su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi G. D. stebėjo gana ilgą laiką – virš 2 valandų. Matomumas buvo geras - pareigūnai E. K. ir G. P., žvejojančius 200 m. atstumu nuo jų stebėjo per žiūronus „BRESSER“ 9x63, kurie artina vaizdą 9 kartus, o matymo diapazonas yra iki 500 metrų. Pareigūnai matė, kaip vienas žmogus irklavo, o kitas valties gale su kartele atlikdavo judesius, kurių metu atsirasdavo švieselė. Baigę žvejoti, plaukė link kranto ir, valčiai priartėjus, galėjo įžvelgti ir irkluojantį žmogų – tai buvo E. K.. Tas pačias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė ir reide dalyvavęs G. D..

Liudytojas A. K. ir civilinio ieškovo atstovas – Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas A. V. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, kad žvejyba elektros prietaisais vienam asmeniui neįmanoma – ji galima tik dviems, pasiskirsčiusiems vaidmenimis, asmenims: vienas turi labai atsargiai, kad neišbaidytų žuvis, irkluoti, o kitas pasišviesdamas žiūrėti į vandenį, ir, pamatęs atplaukiančią žuvį, spausti mygtuką ir elektros impulsu paralyžuotą žuvį išgriebti samčiu. Nuteistieji, nors ir buvo išgėrę, tačiau, anot pareigūnų, aplinkoje orientavosi gerai, kalbėjo rišliai. Pagal alkotesterio parodymus, praėjus 2 valandoms po sulaikymo, G. P. girtumas buvo 0,38 promilės, o E. K. - 1,36 promilės. E. K. nustatytas lengvas girtumo laipsnis paneigia jo versiją, kad prieš dvi valandas buvo „atsijungęs“ nuo girtumo, valtyje visą laiką miegojo, todėl nežino ką darė tuo metu G. P.. Pareigūnai parodė, kad abu ką tik sulaikyti pažeidėjai iš pradžių prašė, kad juos paleistų, po to bandė tartis dėl žalos dydžio, o kai nepavyko, kaltę prisiėmė vienas iš jų. G. P. ir E. K. yra giminaičiai, jų abiejų sumanyta versija siekiama, kad E. K. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, nes jo darbas susijęs su šaunamaisiais ginklais. Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija daro kategorišką išvadą, kad draudžiamu būdu, naudojant elektros žvejybos prietaisus, pasiskirstę vaidmenimis, žvejojo abu nuteistieji: ir G. P., ir E. K..

E. K. apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys: A. K. yra Utenos RAAD Anykščių rajono agentūros viršininkas, o G. D. – neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, todėl teismas jų paaiškinimus turėtų vertinti kritiškai. Tačiau bylos duomenų visuma neleidžia padaryti išvados, kad šie liudytojai duoda neteisingus parodymus dėl tarnybinio suinteresuotumo. Liudytojai ir patys kaltinamieji parodė, kad pykčių ar nesutarimų tarpusavyje anksčiau nėra buvę, todėl nebuvo pagrindo liudytojams nuteistuosius apšnekėti. Iš A. K. ir G. D. parodymų seka, kad jie ne tik sulaikė nuteistuosius grįžtant į upės krantą, bet ir kurį laiką stebėjo valtį, matė ežere juos žvejojant ir detaliai paaiškino jų veiksmus. Dėl tos pačios priežasties teismui pagrįstai nekilo abejonių ir dėl G. D. dalyvavimo stebint bei sulaikant pažeidėjus, juolab, kad tuoj po jų sulaikymo pirmas liudytoju buvo apklaustas G. D. (b.l. 43), o tik po jo - A. K. (b.l. 15). Abiejų parodymai identiški.

Atmestinas ir antras E. K. apeliacinio skundo argumentas - byloje nėra surinkta įrodymų, kad padaryta gyvūnijai didelė žala. Kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais dėl žalos dydžio. Nuteistieji žvejojo neteisėtai, naudodami vandens gyvūnų masinio naikinimo būdą. Specialistas A. B., apžiūrėjęs elektros prietaisus, paaiškino jų veikimo principą: įjungus vieną iš jungiklių, generuojami impulsai, kurie pasklidę vandenyje, pritraukia ne tik žuvį, bet ir kitus gyvius, esančius veikimo zonoje (b.l. 30-32). Elektros žūklės aparatai buvo naudojami 2 – 3 valandas, jų poveikyje sutrikdyti ir gyvūnijos, ir augmenijos biologiniai procesai. Atsižvelgiant į gamtai daromą didelę žalą žvejojant elektros energija, ši veika užtraukia tik baudžiamąją atsakomybę. Taigi, neginčytinai įrodyta, kad G. P. ir E. K. žvejodami uždraustu būdu, padarė didelę žalą gyvūnijai. Jų abiejų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 272 str. 1 d.

BK 47 straipsnis už nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), numato iki 100 MGL dydžio baudą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs kaltininkų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, paskyrė tik po 25 MGL dydžio baudas, kurios savo dydžiu yra žymiai mažesnės, nei įstatymu nustatytos bausmės vidurkis. Tokios bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis, todėl dar labiau jas švelninti nėra pagrindo.

Atmestinas G. P. prašymas – panaikinti valties konfiskaciją. Turto konfiskavimo pagrindai nustatyti BK 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šis įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą. Šiuo atveju valtis, o taip pat samtis su kotu ir lempa, laidai, elektros prietaisas, akumuliatorius ir kibiras yra nusikalstamos veikos padarymo priemonės, todėl pirmos instancijos teismas juos pagrįstai konfiskavo (BK 72 str. 2 d. 2 p.)

Dėl paminėto, nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų G. P. ir E. K. apeliacinius skundus atmesti.