- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- I1-4029-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00744-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. su skundu (reg. Nr. DOK-17512) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 37 „Dėl nuteistojo R. M. neperkėlimo į pusiaukelės namus“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 2S-522 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti atsakovą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisiją iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.
Pareiškėjas skunde (b. l. 104–113) nurodė, kad siekdamas aktyviai rengtis lygtiniam paleidimui Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje pateikė prašymą perkelti jį likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialųjį padalinį - pusiaukelės namus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies pagrindu, tikslu palaikyti artimesnius ryšius su artimaisiais ir pradėti dirbti bei greičiau integruotis į darbo rinką. Teigė, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo metu profesinio rengimo centre yra įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybes, yra vienuolika kartų skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su sutuoktine ir artimaisiais, per laisvės atėmimo bausmės atlikimą nei karto nėra vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, socialinio tyrimo išvadose nėra fiksuoti mąstymo, emocinio ar elgesio sutrikimai, iki perkėlimo į pataisos namų specialųjį padalinį - pusiaukelės namus jam yra saugoma darbo vieta. Pažymėjo, jog Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 37 jo prašymo netenkino. Pareiškėjo įsitikinimu, jokie teisės aktai nenumato galimybės Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje steigti visuomeninę komisiją dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, todėl nėra jokio juridinio pagrindo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriui perleisti įstatymu numatytas teises ir įgalioti visuomeninę komisiją priimti tokios kategorijos sprendimą Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus vardu, kadangi įsteigus visuomeninę komisiją nėra realizuojamas viešojo administravimo kokybės valdymas ir nėra veiksmingai užtikrinamas piliečio teisių gynimas. Mano, kad nuteistojo perkėlimo į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį - pusiaukelės namus yra bausmių vykdymo, o ne baudžiamosios teisės institutas, todėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius, spręsdamas klausimą dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, prioritetą turi teikti ne Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, o vadovautis bausmių vykdymo principais ir lygtinio paleidimo tikslais, nurodytais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, bei priimdamas sprendimus perkelti tam tikrą asmenį į pusiaukelės namus turi vadovautis pataisymo tikslu, o ne laikyti prioritetu nubaudimo tikslą. Paaiškino, jog 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus pataisos namų pakartotinio socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-190 nurodoma, kad rizikos taškų įverčių didėjimas nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu bei naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus, praeities faktus, t. y. šiuo įrašu nurodyta, kad jo elgesys nepablogėjo ir išlaiko mažėjančią dinamiką, o prieš tai atlikti vertinimai buvo sudaryti neteisingai ir yra įsivėlusios klaidos. Pareiškėjo nuomone, nepateikus informacijos kaip minėta rizika kito per bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. nepaisius vienintelio vertinamojo kriterijaus sprendžiant nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus klausimą - yra absoliutus pagrindas skundžiamam nutarimui panaikinti, kadangi nutarime tik konstatuojama, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas pagal aprobuotą OASys metodiką, o suminiai 58 balai yra sudaryti iš 20 statinių ir 38 dinaminių balų. Akcentavo, kad nepateikus įrodymų, jog kalinys neatitinka minimalių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse 69 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, yra privaloma priimti verdiktą perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus. Pareiškėjo manymu, skundžiamas nutarimas akivaizdžiai neatitinka pagrįstumo, argumentavimo racionalumo ir aiškumo reikalavimų, taip pat skundžiamo nutarimo nei aprašomojoje, nei motyvuojamojoje dalyse nėra nurodyta, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse 69 straipsnio 2 dalyje numatytos privalomosios sąlygos „vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones“, todėl yra pažeista oficialia konstitucine doktrina įtvirtinta jo teisė, kad sprendime negali būti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualūs argumentai, nenurodytos aktualios aplinkybės. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 120–123).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pusiaukelės namus, kadangi nors formaliai nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse 69 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas, o bausmę šiuo metu atlieka už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą be to, nusikaltimas įvykdytas organizuotoje grupėje. Akcentavo, kad nors šios aplinkybės nebuvo vertintinos kaip esminės, sprendžiant nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus klausimą ir atliekant nusikalstamos rizikos vertinimą, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Įvertinta ir tai, kad dokumentinės medžiagos duomenimis, nuteistasis iki įkalinimo oficialiai niekada nėra dirbęs, bausmės atlikimo metu pataisos namuose taip pat nedirbo ir šios aplinkybės leidžia abejoti nuteistojo teigiama nuostata į darbą tiek bausmės atlikimo metu, tiek ir būnant laisvėje. Teigė, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija konstatavo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, drausmine tvarka baustas net 11 kartų ir nors nuobaudos prašymo perkelti nagrinėjimo metu negaliojo, tačiau atitinkamai charakterizavo nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pataisos namuose nustatytų rėžimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų - bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai, taigi šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenės priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kad neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti bausmės atlikimo pusiaukelės namuose efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija pažymėjo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, iš atlikto socialinio tyrimo išvados matyti, kad vis tik išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai - ankstesni nusikalstami veiksniai, darbinės patirties stygius, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas. Pabrėžė, jog nors pripažinta, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėjo, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus ir savo kompetencijos ribose, t. y. teisinis reglamentavimas neįpareigoja komisiją priimti palankaus sprendimo. Atsakovo nuomone, vertinant pateiktą dokumentinę medžiagą ir priimant nutarimą nebuvo pažeista nustatyta tvarka: nutarimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis. Nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, įvertinęs ginčijamo nutarimo pagrįstumą, pripažino, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija priimdama nutarimą nepažeidė teisės normų reikalavimų, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl nuteistojo R. M. neperkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 2S-522 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. M. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga (duomenys neskelbtini), atlieka Vilniaus pataisos namuose.
Pareiškėjas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje (toliau – ir Komisija) pateikė prašymą perkelti pareiškėją likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialųjį padalinį - pusiaukelės namus (toliau- ir Pusiaukelės namai) Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 69 straipsnio 2 dalies pagrindu, kuriame nurodė: 1/3 bausmės yra atlikęs (duomenys neskelbtini); 2/3 bausmės bus atlikęs (duomenys neskelbtini); pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį su intensyvia priežiūra lygtinis paleidimas gali būti taikomas (duomenys neskelbtini); pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra 58 įverčio balai iš 168 galimų; nusikalstamo elgesio vertinimas atliktas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos aprobuotą vieningą OASys metodiką; vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Pareiškėjas minėtą Nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas), kuris 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 2S-522 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“ (toliau- ir Sprendimas) pripažino, kad Komijos 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 37 priimtas nepažeidus teisės normų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas, nes Kalėjimų departamento nuomone, Komisija, vertindama pateiktą dokumentinę medžiagą ir priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytos tvarkos: nutarimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog administraciniai aktai yra neteisėti ir panaikintini, nes sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą Komisiją, kuri sudaryta pažeidžiant BVK 69 straipsnio 5 dalies reikalavimus (neaišku kodėl prašymą nagrinėjo Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, o ne Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nors prašymą pateikė Vilniaus pataisos namams), turi dominti tik penki faktai - pareiškėjui skirtos bausmės dydis ir pareiškėjo atlikta bausmės dalis; pareiškėjo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės vykdymas, nuobaudos, ar pareiškėjas nebuvo perkeltas iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus. Šie faktai pareiškėjo atžvilgiu yra šie: skirta bausmė (duomenys neskelbtini); atliktos bausmės dalis (duomenys neskelbtini); pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sudaro 58 įverčio balus ir yra sumažėjęs nuo paskutinio vertinimo; vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; nėra perkeltas iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus. Taigi pareiškėjas atitinka visus BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, o visa kita skundžiamame Nutarime ir Sprendime pateikiama informacija yra tuščiažodžiavimas ir pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamą, teisingą ir bešališką administracinę procedūrą.
Atsakovė atsiliepime į skundą gi teigė priešingai, jog Komisija turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus ir savo kompetencijos ribose, įvertinusi ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Pareiškėjas formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir turi formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, tačiau tai neįpareigoja Komisijos priimti palankų sprendimą. Atsakovės nuomone, Komisija, vertindama pateiktą dokumentinę medžiagą ir priimdama Nutarimą nepažeidė nustatytos tvarkos: nutarimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis. Kalėjimų departamentas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrįstumą, pripažino, kad Komisija 2019 m. gruodžio 23 d. priimdama Nutarimą nepažeidė teisės aktų normų reikalavimų.
Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 07 06 iki 2020 01 01) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. kovo 23 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-97 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas) (akto redakcija, galiojusi iki 2020 03 17).
BVK 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų.
BVK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio BVK 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus.
Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į Pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę (Aprašo 2.3 papunktis)) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.
BVK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Pagal Aprašo 6 punktą, sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija, kuri pagal Aprašo 7 punktą yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, o pagal Aprašo 70 punktą pataisos įstaiga, kurioje veikia Pusiaukelės namai, skiria Komisijos veiklai reikalingas patalpas, organizuoja Komisijos dokumentų saugojimą ir teikia kitą reikalingą techninę pagalbą.
Kaip matyti iš minėtų Aprašo nuostatų, sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija, kaip ir nagrinėjamu atveju tai patvirtina Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 37 „Dėl nuteistojo R. M. neperkėlimo į pusiaukelės namus“, nes duomenų byloje apie tai, jog Vilniaus pataisos namuose veikia Pusiaukelės namai, nėra, todėl yra nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus nagrinėjo Komisija, kuri sudaryta pažeidžiant BVK 69 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Aprašo 3 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal LR BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka šias sąlygas: jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė (Aprašo 3.1 papunktis); turi leidimą išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos arba atitinka kriterijus, būtinus gauti tokį leidimą (Aprašo 3.3 papunktis); 3.4. yra sudarę mokymosi sutartį, susitarimą dėl įdarbinimo arba kitais rašytiniais dokumentais gali pagrįsti gautą darbo pasiūlymą, priėmimą į mokymo įstaigą. Jei bus studijuojama ištęstinėse studijose, nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal sesijinį tvarkaraštį,– nuteistasis privalo pagrįsti ir įsidarbinimo galimybę (Aprašo 3.4 papunktis); turi galiojantį asmens tapatybės dokumentą (Aprašo 3.5 papunktis).
Pagal Aprašo 6 ir 7 punktus, sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija, o Komisija yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija.
Aprašo 20 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose ir atitinkantys Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Teikti prašymus perkelti į Pusiaukelės namus nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus 2 mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į Pusiaukelės namus. Kartu pateikiami Aprašo 3.4 papunktyje nurodyti dokumentai ir nuteistojo sutikimas dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai. Nuteistųjų, kurie neatitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų sąlygų, prašymai Komisijai neteikiami.
Pagal Aprašo 28 punktą nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, atstumo iki mokymosi ar darbo vietos, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (28.1 papunktis); sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arbo jo netenkinti priėmimą (28.2 papunktis). Tai reiškia, kad Komisijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus tenkinimo arba netenkinimo.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to Komisija, priimdama sprendimus dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.
Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytus reikalavimus, ir todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo atlikti tolesnę bausmę į Pusiaukelės namus: pareiškėjas yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, galimybę dirbti ar mokytis laisvėje, atstumą iki mokymosi ar darbo vietos, kitas aplinkybes, kurios Komisijos narių nuomone (kaip nurodyta Nutarime), gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo.
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir LVAT praktika nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad: 1) nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktorius, kuris prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytas sąlygas ir ar yra visi reikalingi dokumentai, įskaitant nuteistojo sutikimą dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai; 2) Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo; 3) Komisija, nustačiusi, kad pateiktas prašymas neatitinka išimtinai formalaus reikalavimo (pvz., nėra pateiktas nuteistojo sutikimas dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai), prieš atsisakydama tenkinti nuteistojo prašymą vien dėl tokio formalaus trūkumo, vadovaudamasi gero administravimo principu, privalo imtis priemonių, kad toks formalus trūkumas būtų pašalintas, o vien šiuo pagrindu nuteistojo prašymas gali būti atmestas tik turint įrodymų, kad nuteistasis nesutinka, kad jo duomenys būtų perduoti Komisijai; 4) Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019).
Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo turinio, nagrinėjamu atveju Komisija pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi: socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis iki įkalinimo oficialiai niekada nėra dirbęs, bausmės atlikimo metu pataisos namuose taip pat nedirbo, nuteistojo R. M. teigimu, jis galėtų dirbti laisvės atėmimo vietoje, tačiau prieš tai atsižvelgtų į siūlomo darbo pobūdį, ir tai leidžia abejoti nuteistojo teigiama nuostata į darbą, tiek bausmės atlikimo metu, tiek ir būnant laisvėje; nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme: pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų - bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai; nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t. y. 58 balai pagal OASys metodiką, iš jų 38 balai dinaminiai (galintys mažėti), iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad vis tik išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai - ankstesni nusikalstami veiksniai, darbinės patirties stygius, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, ir nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (58 balai pagal OASys), jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Įvertinusi skundžiamame Nutarime nurodytas priežastis (abejojama nuteistojo teigiama nuostata į darbą tiek bausmės atlikimo metu, tiek ir būnant laivėje; nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas; antivisuomeninės nuteistojo nuostatos, nihilistinis požiūris į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas) dėl kurių buvo priimtas Nutarimas, visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios priežastys priskirtinos Aprašo 28.1 punkte nurodytoms (nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, kitos aplinkybės), kurias Komisija turėjo pareigą aiškiai ir pakankamai motyvuoti bei pagrįsti faktiniais socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymo duomenimis, kitais objektyviais faktais, ir kodėl nurodytosios priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau, kaip matyti iš Nutarimo turinio, Komisija apsiribojo tik šių priežasčių išvardijimu, ir nepatvirtino jokiais konkrečiais objektyviais faktais, kurie suteikė Komisijai diskreciją priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus netenkinimo. Tokių duomenų nėra ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 11 d. sprendime Nr. 2S-522 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“, kuriame tik nurodoma, jog Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs pateiktą dokumentinę medžiagą nenustatė aplinkybių, kurių Komisija nebūtų nagrinėjusi posėdžio metu, todėl Komisija turėjo diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo neperkelti jo į Pusiaukelės namus savo kompetencijos ribose, nes ji vertino ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą.
Esant minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui skundžiamas Nutarimas ir Sprendimas neatitinka iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies kylančių motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamo reikalavimų, nes nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas tenkintinas ir panaikintini Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 37 „Dėl nuteistojo R. M. neperkėlimo į pusiaukelės namus“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 2S-522 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“ kaip objektyviai nepagrįsti, nes jie neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, bei atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija įsipareigotinas iš naujo išnagrinėti nuteistojo R. M. prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 37 „Dėl nuteistojo R. M. neperkėlimo į pusiaukelės namus“.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 2S-522 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“.
Įpareigoti atsakovą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios koloniją iš naujo išnagrinėti nuteistojo R. M. prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.