- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-1045-856/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01032-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atmestas antstolės prašymas UAB „M. r.“ direktoriui D. L. skirti baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė R. A. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama skirti baudą UAB „M.r.“ direktoriui D. L. už antstolės reikalavimų nevykdymą po 289 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną. Pareiškime antstolė nurodė, kad jos kontoroje yra užvesta vykdomoji byla pagal Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-567-357 dėl 101,62 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko D. L. valstybės naudai. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo 2013-03-13 buvo išsiųstas į skolininko darbovietę UAB „M.r.“. Patvarkyme buvo nurodyta išskaičiuotas iš skolininko darbo užmokesčio sumas kas mėnesį pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Darbdavys UAB „M.r.“ patvarkymu buvo įspėtas, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą, pavėluotą skaičiavimą ar išmokėjimą, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Antstolės reikalavimas nevykdomas – neišskaičiuojamos ir nepervedamos piniginės sumos į antstolės depozitinę sąskaitą, nurodžius, jog iš D. L. darbo užmokesčio yra išskaičiuojamas išlaikymas dviems vaikams (1– 2 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 21 d. nutartimi antstolės R. A. pareiškimą atmetė (61–62 b. l.).
Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-17 sprendimu bendru šalių sutikimu nutraukta D. L. santuoka, o sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių D. L. įsipareigojo mokėti po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dviems nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės, iš kurių vienam iki 2015 m. birželio 16 d. D. L. 2008-12-01 pateikė darbdaviui prašymą periodines išmokas vaikų išlaikymui išskaičiuoti ir pervesti vaikų lėšų tvarkytojai S. L. gera valia LR CPK 742 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vykdymo tvarkos, kai skolininkas D. L., būdamas UAB „M.r.” vadovu, teikia pirmenybę periodinėms išskaitoms iš skolininko darbo užmokesčio vaikų išlaikymui, kurią D. L. vykdo gera valia, o ne kitiems priverstiniams išieškojimams. Tam, kad skirti UAB „M.r.“ vadovui D. L. baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą, D. L. elgesys turi būti aiškus tyčinis piktybinis neveikimas. Priešingu atveju, pritaikyta sankcija neatitiks jai keliamų tikslų, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Šiuo atveju UAB „M.r.“ vadovo D. L. elgesyje piktybiškumo nėra. Teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „M.r.” vadovas D. L. nevykdo antstolės reikalavimo tyčia piktybiškai, todėl antstolės pareiškimą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu antstolė R. A. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-06-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (64–67 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Civilinėje teisėje neturėtų būti remiamasi tokiomis baudžiamosios teisės sąvokomis kaip „tyčia“ ar „piktybiškumas“. Šiuo atveju UAB „M.r.“ direktorius D. L. buvo tinkamai informuotas apie antstolės patvarkymą ir privalėjo jį vykdyti, tačiau nevykdė. To pakanka bausmės skyrimui pagal LR CPK 585 str. ir nereikia nustatinėti jokios „tyčios“ ar „piktybiškumo“.
2. Atsiradus keletui kreditorių, nesvarbu, kokiu metu jie pareiškia norą išieškoti skolą, skolų išieškojimas iš D. L. turėjo būti vykdomas pagal LR CPK numatytą tvarką, t.y. kiekvienos priteistos skolos išieškojimui iš D. L. gaunamo darbo užmokesčio skolininko darbovietei turėjo būti pateiktas antstolio patvarkymas, surašytas pagal vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, taip apginant kiekvieno iš kreditorių interesus ir užtikrinant jų teisių apsaugą ir šalių lygiateisiškumą.
3. Apeliantė nesutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartyje išdėstyta nuomone, kad, kai išlaikymo išieškojimas vykdomas pagal skolininko prašymą, kiti išieškojimai pagal LR CPK numatytą tvarką yra nebegalimi.
4. Pirmosios instancijos teismas įmonės vadovo veiksmų ir atsakomybės už antstolio reikalavimų nevykdymą visiškai nenagrinėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. L. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-06-21 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti (69–72 b. l.). Nurodė, kad D. L. darbo užmokesčio išlaikymas vaikams buvo mokamas išskaitant net didesnes sumas, nei numatyta CPK 736 str., todėl pagal įstatyminį reglamentavimą nebebuvo galimybių daryti jokių išskaitų iš D. L. darbo užmokesčio kitiems paskesnės eilės kreditoriams, nes tokie išskaitymai būtų viršiję CPK 736 str. numatytus išskaitų dydžius. D. L. prašymas išskaičiuoti išlaikymą buvo tenkintas UAB „M.r.” direktoriaus D. L. 2008-12-01 įsakymu ir pradėtos išskaičiuoti atitinkamos sumos D. L. vaikų išlaikymui, vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-17 sprendimą. Tuo metu D. L. atžvilgiu nebuvo vykdomi jokie kiti išieškojimai, todėl kliūčių tokiai išieškojimo tvarkai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nebuvo. Išlaikymas iš D. L. darbo užmokesčio buvo mokamas ne tik dėl to, kad pats D. L. savo noru nusprendė mokėti išlaikymą, o dėl to, kad dėl išlaikymo mokėjimo buvo priimtas teismo sprendimas. Tuo atveju, jei UAB „M.r.“ direktorius būtų vykdęs antstolės patvarkymą tolesnių eilių kreditorių naudai ir nevykdęs išskaitymų ir mokėjimų nepilnamečių vaikų išlaikymui, būtų šiurkščiai pažeistos vaikų teisės gauti išlaikymą, užkirstas kelias geranoriškam įsiteisėjusio sprendimo vykdymui, nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei būtų kilę papildomų sunkumų ir išlaidų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų išieškojimui, be to, būtų pažeistos imperatyvios vykdymo procesą reglamentuojančios normos. Tuo atveju, jei už nurodomą laikotarpį būtų priteista antstolės prašoma skirti bauda, ji daugybę kartų viršytų išieškomą sumą. Tokia situacija neatitiktų jokių protingumo, teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo, logikos principų, todėl neturėtų būti teismo pripažinta pagrįsta, juolab, kad lėšos buvo nepervedamos pagrįstai (prioritetą, kaip numato įstatymas, suteikiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimui), apie tai informuojant ir antstolę. Kadangi antstolė iškart po UAB „M.r.” rašytinių paaiškinimų, jog išskaitos iš atlyginimo atliekamos ir lėšos pervedamos išlaikymui, todėl nebus vykdomas antstolės patvarkymas, nesikreipė dėl baudos skyrimo, nesiėmė kitų teisinių priemonių, elgėsi pasyviai, ilgą laiką pati toleravo tokią situaciją, dėl to antstolės reikalavimas negalėjo būti laikomas pagrįstu ir tenkintinu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6242-797/2008 nutraukta D. L. ir S. L. santuoka bendru šalių sutikimu, iš D. L. priteistas išlaikymas vaikams: sūnų D. L. ir R. L. išlaikymui iki jų pilnametystės, kiekvienam po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos (39–41 b. l.). 2008-12-01 D. L. UAB „M.r.“ pateikė prašymą išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio 800 Lt vaikų išlaikymui pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-17 sprendimą (36 b. l.). Prašymą UAB „M.r.“ vadovas D. L. tenkino ir UAB „M.r.“ direktoriaus D. L. 2008-12-01 įsakymo pagrindu pradėtas išskaičiuoti išlaikymas D. L. sūnums. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad išlaikymas sūnums D. ir R. yra išskaitomas iš D. L. atlyginimo nuo 2008 metų.
LR CPK 742 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka pensiją, stipendiją, pašalpą ar kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Šioje dalyje nurodyta išieškojimo tvarka netaikoma, jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus.
Taigi, aukščiau minėta teisės norma suteikia skolininkui galimybę gera valia mokėti išlaikymą, nesikreipiant į antstolį, taip išvengiant vykdymo išlaidų. D. L. teisėtai ir pagrįstai šia galimybe pasinaudojo. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais antstolės R. A. atskirojo skundo argumentas, kad išlaikymo išieškojimui iš D. L. gaunamo darbo užmokesčio skolininko darbovietei turėjo būti pateiktas antstolio patvarkymas, surašytas pagal vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, laikytinas nepagrįstu, nes LR CPK 742 straipsnis to nenumato. Nors Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus dėl išlaikymo išieškojimo išieškotoja S. L. iki 2015-04-10 nepateikė vykdyti antstoliui, tačiau jie taip pat yra vykdomieji dokumentai, kuriuos privaloma vykdyti (10–11 b. l.). Pažymėtina, kad LR CPK 742 straipsnio 3 dalis, priešingai nei teigia antstolė, nenumato, kad turi būti vykdomi tik antstoliams pateikti vykdomieji dokumentai.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prašymas dėl išlaikymo išskaičiavimo UAB „M. r.“ direktoriui buvo pateiktas 2008-12-01, tuo tarpu antstolės R. A. 2015-03-13 patvarkymas dėl skolos išieškojimo uždarajai akcinei bendrovei pateiktas 2015 m. kovo 15 d., t. y. daugiau nei po šešių metų nuo D. L. prašymo išskaičiuoti išlaikymą pateikimo (3, 4 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad prašymo pateikimo metu, t. y. 2008-12-01, iš skolininko D. L. darbo užmokesčio buvo vykdomi kokie nors kiti išieškojimai, todėl jokių kliūčių tokiai išieškojimo tvarkai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą tuo metu nebuvo. Antstolės R. A. 2015-03-13 patvarkymas gautas uždarojoje akcinėje bendrovėje „M. r.“ tuo metu, kai iš skolininko D. L. darbo užmokesčio jau buvo išskaitoma pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-6242-797/2008. LR CPK 754 straipsnis numato, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo, antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, trečiąją eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąja eile, o įsiskolinimo išieškojimas valstybės naudai (101,62 Eur) tenkinamas trečiąja eile. Nesant pakankamai darbo užmokesčio lėšų mokėti skolą trečios eilės išieškotojui – valstybei, UAB „M.r.“ direktorius D. L. pagrįstai informavo antstolę R. A. apie galimybės nebuvimą įvykdyti antstolės patvarkymo (37, 38 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, kad LR CPK 742 straipsnio 3 dalis suteikia skolininkui galimybę vykdomąjį raštą pateikti vykdyti darbdaviui ir skolininkas D. L. pagrįstai šia galimybe pasinaudojo, į tai, kad turi būti vykdomi ne tik priverstine tvarka antstolio pateikti vykdomieji dokumentai, bet ir kiti vykdomieji dokumentai, kad UAB „M.r.“ direktorius D. L. informavo antstolę R. A. apie išskaitymus pirmos eilės išieškotojai S. L. ir negalimumą vykdyti išieškojimą trečios eilės išieškotojui – valstybei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti antstolės R. A. prašymą skirti UAB „M.r.“ direktoriui D. L. baudą nesant tam pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios baudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą bei pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai antstolės prašymo netenkino.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, 2015-06-21 nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.