Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi atsakovo nusikalstami veiksmai ir atsiradusi žala, kuri iki šiol nėra atlyginta, turi tiesioginį priežastinį ryšį, atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 57-1-01467-11 pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., dėl nesunkaus I. V. sveikatos sutrukdymo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-06-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 140 str. 1 d., kurios veika priskirtina privataus kaltinimo bylų kategorijai ir konstatuota, jog 2011-08-07 apie 15 val. Vilniaus r., Šatrininkų sen., Grigaičių k., Pergalės g. 45, buvo sužalotas I. V., jam nustatyti šie kūno sužalojimai: durtinė-pjautinė kairės krūtinės ląstos pusės nugarinio paviršiaus žaizda, kraujavimas iš žaizdos, nugaros plačiojo raumens pažeidimas, tarpraumeninė krūtinės ląstos sienos hematoma, pjautinė dešinės krūtinės ląstos sienos priekinio paviršiaus žaizda. Nutarime konstatuota, jog nukentėjusįjį I. V. sužalojo J. V., t.y. kad atsakovo padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., kurios veika priskirtina privataus kaltinimo bylų kategorijai ir ikiteisminis tyrimas tokiose bylose neatliekamas (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Ieškovo pateiktas 2015-10-06 Gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad dėl atsakovo J. V. padaryto sveikatos sužalojimo I. V. buvo gydytas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale, kur jam buvo suteikta gydymo paslaugų už 1406,33 Eur sumą, ir kurios buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.

CK 6.280 str. 1 d. nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmens regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.290 str. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. LR CK 6.283 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį (LR CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia teismui daryti pakankamai aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, jog I. V. sveikata buvo sutrikdyta ir atitinkamai šiam asmeniui iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos būtent dėl atsakovo J. V. neteisėtų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., požymių, atsiranda pagrindas jo civilinei deliktinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai.

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patenkinus ieškinį, iš atsakovo J. V. į valstybės biudžetą priteistina 32 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 262, 265, 285 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Grigaičiai, Šatrininkų sen., Vilniaus r.) į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą 1406,33 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešis eurus 33 centų) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-12-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o į valstybės biudžetą – 32 Eur (trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.