Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams G. T. B. ir advokatui Viačeslavui Beperšč, atsakovo atstovei Jovitai Čiuplytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Vilniaus sigma“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Vilniaus sigma“ (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2008-10-17 sprendimą Nr. (14.3)-46-26161 ir įpareigoti Inspekciją priimti sprendimą nutraukti pagal 2003-09-23 sprendimą Nr. 14-8-120 vykdomos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, pasibaigus priverstinio išieškojimo senaties terminui.

Skunde paaiškina, kad Inspekcija 2003-09-23 d. priėmė sprendimą Nr. 14-8-120 dėl 6 796 517,26 Lt mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo iš AB „Vilniaus sigma" turto. Šį sprendimą Inspekcija perdavė vykyti antstolei V. M. Inspekcija 2003-09-23 sprendimą Nr. 14-8-120 priėmė pripažinus kitu, 2003-09-23 sprendimu Nr. 14-14-80, ankščiau priimtus sprendimus dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo turto netekusiais galios: 1999-04-16 d. sprendimą Nr. 341, 2000-05-25 sprendimą Nr.278, 2000-10-19 sprendimą Nr.583 ir 2003-07-21 sprendimą Nr. 14-29-11.

Inspekcijos 2003-09-23 sprendime Nr. 14-8-120 nenurodytas konkretus mokestinis laikotarpis, kuriuo susidarė nepriemoka, išieškomo mokesčio ar kitos į biudžetą mokėtinos sumos pavadinimas, kitos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, iš ko susideda išieškoma nepriemoka, kada ji susidarė, ar pagal atitinkamas įstatymų nuostatas mokesčių administratoriui jau atsirado teisė išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto ne ginčo tvarka, ar pagal atitinkamas įstatymų nuostatas suėjo priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pareiškėjas daug kartų (2007 metais, 2008-01-08, 2008-08-25, 2008-10-07) prašė Inspekcijos paaiškinti sprendime nurodytą mokesčių nepriemokos sumą bei nutraukti mokestinės nepriemokos, kuriai suėjo priverstinio išieškojimo senaties terminas, išieškojimą. Tik 2008-10-22 d. pareiškėjas gavo Inspekcijos 2008-10-17 raštą Nr. (14.3)-46-26161, kuriame Inspekcija paaiškino, iš ko susidarė 6 796 517,26 Lt mokestinė nepriemoka, tačiau nurodė tik vėliausiai atsiradusių nepriemokų susidarymo datą, ir atsisakė priimti sprendimą nutraukti priverstinį išieškojimą, pasibaigus priverstinio išieškojimo senaties terminui.

Aiškina, kad Inspekcijos 2008-10-17 rašto Nr. (14.3)-46-26161 teisiniai argumentai prieštarauja LR Mokesčių administravimo įstatymo teisės normoms ir Centrinio mokesčių administratoriaus išaiškinimams dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo. Rašte taip pat nurodoma tik paskutinių priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių susidarymo data, tačiau nenurodytos anksčiau priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių susidarymo datos. Todėl pareiškėjui neaišku, už kokį laikotarpį vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas ir tai, ar, pasibaigus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, buvo nutrauktas susijusių delspinigių ir baudų priverstinis išieškojimas.

Inspekcija daro klaidingą išvadą dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ-2) taikymo iki jo įsigaliojimo pradėtoms procedūroms užbaigti. MAĮ-2 168 str. 3 d. nustato, kad šiame arba atitinkamame mokesčio įstatyme nustatytos mokesčių administravimo procedūros yra taikomos anksčiau Lietuvos Respublikoje galiojusiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jei yra nepasibaigęs įstatyme nustatytas jų atlikimo terminas. Ši teisės norma reiškia, kad mokesčių administratorius turi teisę priimti sprendimus ar taikyti kitas mokesčių administravimo procedūras, numatytas MAĮ-2, anksčiau Lietuvos Respublikoje galiojusiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jei yra nepasibaigęs įstatyme nustatytas jų atlikimo terminas. Tačiau pagal MAĮ-2 nėra priimtas joks naujas sprendimas ir nėra vykdoma jokia kita mokesčių administravimo procedūra. Ginčo objektas yra pagal Mokesčių administravimo įstatymą (Žin., 1995, Nr.61-2125; 2002, Nr. 123-5516, toliau - MAĮ-1) priimtas 2003-09-23 sprendimas Nr. 14-8-120 priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, kurį Inspekcija priėmė vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525, Nr. 68-1978; 1999, Nr. 101-2903) 31 ir 37 straipsniais, Civilinio proceso kodeksu. Sprendimas perduotas antstoliui 2003 metais. Antstolė V.Meškauskiene 2003-10-29, vykdydama nurodytą sprendimą, areštavo pareiškėjo turto už 26 740 000,00 Lt. Nurodytos aplinkybės neginčijamai įrodo, kad mokesčių administravimo procedūra dėl 6 796 517,26 Lt mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo buvo pradėta ir vykdoma galiojant MAĮ-1, ir, įsigaliojus MAĮ-2, buvo tęsiama ir iki šiol neužbaigta. MAĮ-2 teisės normos negali būti taikomos šiai mokesčių administravimo procedūrai. MAĮ-2 168 str. 1 d. nustato, kad iki šio Įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos mokesčių administravimo procedūros užbaigiamos pagal jų pradėjimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. MAĮ-2 įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d., todėl iki šios datos pradėtos mokesčių administravimo procedūros užbaigiamos pagal anksčiau galiojusio MAĮ-1 nuostatas. MAĮ-1 27 str. 3 d. nustato, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Ši taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems delspinigiams, baudoms, palūkanoms pagal mokestinės paskolos sutartis. Po mokesčio išieškojimo senaties termino pabaigos negali būti vykdomas priverstinis nesumokėtų mokesčių išieškojimas ir yra pagrindas mokesčio nepriemokos sumas nurašyti iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų. MAĮ-1 nenumatė galimybės tęsti pradėtos mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo terminui. Argumentus dėl MAĮ-2 168 str. 1 d. taikymo pareiškėjas grindžia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 2007-07-23 rašte Nr. (29.2-31-3)-R-7549 „Dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino" LR Antstolių rūmams nurodytais išaiškinimais dėl senaties termino ir teigia, kad Inspekcijos 2003-09-23 sprendimu Nr. 14-8-120 pradėtos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros, pasibaigus 5 metų senaties terminui, turi būti nutrauktos, priimant atitinkamą sprendimą. Nurodo, kad analogiški paaiškinimai dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo nurodyti VMI prie FM 2004-07-16 rašte Nr. (23.3-I2)-R-7259, 2005-02-24 rašte Nr. (13.1-13)3-2-5502.

Atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol pareiškėjui nežinoma, iš ko susideda pagal 2003-09-23 sprendimą išieškoma 6 796 517,26 Lt mokestinė nepriemoka ir kada ji susidarė, nurodant mokesčių įstatymuose nustatytais terminais neįvykdytų mokestinių prievolių sumas. Mokestinę nepriemoką gali sudaryti daug skirtingais laikotarpiais neįvykdytų mokestinių prievolių. Tik nustačius mokesčio priverstinio išieškojimo teisės atsiradimo terminą, galima nustatyti, kada pasibaigia šio mokesčio priverstinio išieškojimo terminas.

MAĮ-1 29 str. 3 d nurodyta, kad pasibaigus mokesčio išieškojimo senaties terminui, ir iš apskaitos dokumentų nurašius mokesčio nepriemoką, kartu nurašomos su ja susijusios nesumokėtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių sumos. Pareiškėjo duomenimis, atsakovas pagal 2003-09-23 sprendimą Nr. 14-8-120 vykdo išieškojimą delspinigių ir baudų, susijusių su nesumokėtais mokesčiais, kurių mokestinė prievolė pasibaigė suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui. Pagal tą patį patikrinimo aktą priskaičiuotiems vieniems mokesčiams atsakovas pripažino mokestinės prievolės pasibaigimą, o kitai mokesčių nepriemokai taikomas priverstinis išieškojimas. Pvz., 2000-07-04 patikrinimo akte priskaičiuotiems PVM, FAPM ir atskaitymams į kelių fondą ir delspinigiams atsakovas pripažino mokestinės prievolės pasibaigimą, o nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio, palūkanų už valstybinio kapitalo naudojimą ir delspinigių tęsia priverstinį išieškojimą.

Pagal atsakovo 2003-09-23 sprendimą Nr. 14-8-120 vykdomas 3 383 655,23 Lt delspinigių išieškojimas. VMI prie FM 2007-02-15 rašte Nr. (29.3-31-3)-R-1968 „Dėl LR Konstitucinio Teismo nutarimo vykdymo" nurodė apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms perskaičiuoti delspinigius, jeigu delspinigiai priskaičiuoti ir neišieškoti iki LR Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimo. Atsakovas iki šios dienos 2003-09-23 sprendime Nr. 14-8-120 priskaičiuotų ir neišieškotų delspinigių neperskaičiavo bei neteisėtai tęsia jų priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo turto LR CPK nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą. Paaiškino, kodėl nagrinėjamoje situacijoje taikytinos MAĮ-2 168 str. 1 d. nuostatos, o ne 3 d. nuostatos. Vadovaudamiesi MAĮ-2 komentaru atstovai nurodė, kad MAĮ-2 168 str. 3 d. nuostatos reglamentuoja tokią teisinę situaciją, kai mokesčių administravimo procedūra dar nebuvo pradėta ir nėra pasibaigęs įstatyme nustatytas jos atlikimo terminas. Nagrinėjamu atveju, Inspekcija nepriemokos išieškojimo procedūrą iš pareiškėjo pradėjo 2003-09-23, t. y. dar iki MAĮ-2 įsigaliojimo, todėl pradėtai ir neužbaigtai mokesčių administravimo procedūrai taikytinos MAĮ-1 nuostatos. Šiuo metu jau yra pasibaigusi 5 metų mokesčio, delspinigių, baudų išieškojimo senatis. MAĮ-1 nenumato galimybės užbaigti priverstinio išieškojimo procedūros, jeigu jos vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tai reiškia, kad priverstinio išieškojimo procedūra pagal Inspekcijos 2003-09-23 sprendimą Nr. 14-8-120 turi būti nutraukta. Išvadas, kad išieškojimo procedūrai vykdyti turėtų būti taikomos MAĮ-1 nuostatos, grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-30 nutartimi Nr. A15-2286/2006, kurioje buvo pakeista atsakovo minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-11-29 nutartyje Nr. A15-976/2004 suformuota praktika.

Iki MAĮ 2001-06-26 pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-394, įsigaliojusio nuo 2001-09-01, Inspekcijos teisė išieškoti nesumokėtus mokesčius, delspinigius ir kitas įmokas iš mokesčio mokėtojo turto nebuvo ribojama jokiais terminais. Nuo 2001-09-01 MAĮ 29 str. 3 d. nustatė, kad mokesčio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Nei anksčiau galiojęs MAĮ, nei papildymo įstatymas Nr. IX-394, nei kiti įstatymai nenumatė minėtos nuostatos taikymo atgaline tvarka. Daro išvadą, kad iki MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-394 įsigaliojimo, AB „Vilniaus sigma“ apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių išieškojimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2001-09-01. Inspekcija įgytą priverstinio išieškojimo teisę pradėjo realizuoti 2003-09-23 priimdama sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto. Šis sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant įstatymo numatytų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminų. Vykdant priverstinį išieškojimą, buvo priimtas naujas MAĮ Nr. IX-2112 (2004-04-13 redakcija), kuriuo pakeistas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties teisinis reglamentavimas. Todėl, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma MAĮ-2 107 str. 5 d. nuostata, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. nurodo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-11-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A15-976/2004.

Paaiškino, kad Inspekcijos viršininkas 2008-09-15 priėmė sprendimą Nr. 14-34-36937 pripažinti dalį mokestinės nepriemokos pasibaigusia. Atsižvelgiant į tai, kad priimant šį sprendimą įsivėlė skaičiavimo klaidų, Inspekcijos viršininkas 2008-12-19 priėmė naują sprendimą Nr. (14.5)-169-1 pripažinti mokestinę prievolę pasibaigusia, bei pripažino netekusiu galios 2008-09-15 sprendimą Nr. 14-34-36937. Pareiškėjas aiškina, kad pagal tą patį patikrinimo aktą priskaičiuotiems mokesčiams yra pripažintas mokestinės prievolės pasibaigimas, o kitų priskaičiuotų mokesčių atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas, kaip pavyzdį nurodo 2000-07-04 patikrinimo aktą. Inspekcija pažymi, kad pagal 2000-07-04 patikrinimo aktą buvo papildomai priskaičiuota PVM ir delspinigių, nekilnojamojo turto mokesčio ir delspinigių, atskaitymų į kelių fondą delspinigių bei fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių. Kadangi pagal šį patikrinimo aktą priskaičiuotos mokestinės nepriemokos dalis, t. y. nekilnojamojo turto mokesčio ir delspinigių nepriemoka, buvo įtraukta į 2003-09-23 sprendimą, mokesčio išieškojimo senaties terminas nėra pasibaigęs. Kita pagal 2000-07-04 patikrinimo aktą priskaičiuota mokestinės nepriemokos dalis yra pripažinta pasibaigusia pagal MAĮ 93 str. 1 d. 8 p., kadangi mokesčių administratorius nerealizavo savo teisės į priverstinį mokestinės nepriemokos, likusios pagal 2000-07-04 patikrinimo aktą, išieškojimą. Mokesčių administratorius privalo pripažinti dalį mokestinės nepriemokos, susidariusios prieš 5 metus, mokėjimo prievolę pasibaigusia, o kitai daliai tęsti priverstinį išieškojimą iš skolininko turto, jeigu nėra suėjęs tos mokestinės prievolės dalies priverstinio išieškojimo senaties terminas. Šiuo atveju įtraukus pagal 2000-07-04 patikrinimo aktą apskaičiuoto nekilnojamojo turto mokesčio ir delspinigių nepriemoką į 2003-09-23 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, mokesčių administratorius tinkamai realizavo savo teisę į priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą nepasibaigus priverstinio išieškojimo senaties terminui.

Paaiškina, kad deklaruojamų mokesčių delspinigiai buvo automatiškai perskaičiuoti vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimu. Pagal patikinimo aktus priskaičiuoti delspinigiai buvo perskaičiuoti 2008-11-20 priėmus sprendimus Nr. (21.26)-256-283, (21.26)-256-284, (21.26)-256-285, (21.26)-256-279, (21.26)-256-280, todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

Inspekcijos nuomone, 2008-10-17 raštas Nr. (14.3)-46-26161 pagal savo turinį yra informacinio pobūdžio, o ne individualus administracinis aktas ar administracinės procedūros sprendimas. Inspekcijos 2008-10-17 raštas Nr. (14.3)-46-26161 yra atsakymas į pateiktą prašymą, o ne sprendimas, sukeliantis mokesčių mokėtojui tiesioginius teisinius padarinius, todėl jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcijai pateikus 2003-09-23 sprendimą vykdyti antstolei, mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra iš esmės nevyko, nes pareiškėjas nuolat skundė antstolio veiksmus, taip stabdydamas priverstinio vykdymo veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo į skundą neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. II, b.l. 107).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo.

Mokestinė nepriemoka iš pareiškėjo išieškoma pagal Inspekcijos 2003-09-23 sprendimą Nr. 14-8-120 (t. I, b. l. 34). Pareiškėjas prašė Inspekcijos nutraukti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras, pasibaigus priverstinio išieškojimo senaties terminui. Inspekcija atsisakė nutraukti mokestinės nepriemokos išieškojimą. Inspekcija vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 redakcija (MAĮ-2) 168 str. 3 d. ir 107 str. 5 d. ir teigia, kad, pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos turi būti užbaigiamos, nepaisant, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (Inspekcijos 2008-10-17 raštas Nr.(14.3)-46-26161, t. I, b. l. 32). Inspekcijos 2008-10-17 raštas Nr. (14.3)-46-26161 yra Inspekcijos atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą nutraukti mokestinės nepriemokos išieškojimą, suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui. Toks atsisakymas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes – prievolę sumokėti 2003-09-23 sprendime nurodytą mokestinės nepriemokos sumą. Todėl aptariamas Inspekcijos raštas negali būti laikomas informacinio pobūdžio raštu.

Inspekcijos atsisakymas nutraukti pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą pasibaigus senaties terminui, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes toks sprendimas priimtas klaidingai aiškinant MAĮ-2 nuostatas.

MAĮ-2 nuostatos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties taikymą, ginčo santykiams netaikytinos, nes pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra pradėta Inspekcijai 2003-09-23 priėmus sprendimą Nr. 14-8-120 ir perdavus sprendimą vykdyti antstoliui, t. y. dar iki įsigaliojant MAĮ-2 (MAĮ-2 įsigaliojo nuo 2004-05-01). Todėl vadovaujantis MAĮ-2 168 str. 1 d., pradėta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra turi būti užbaigiama pagal 2001-06-26 įstatymo Nr. IX-394 redakcijos, įsigaliojusios nuo 2001-09-01 (MAĮ-1) nuostatas, nepaisant to, kad ši procedūra užbaigiama galiojant naujos redakcijos MAĮ-2. MAĮ-2 168 str. 1 d. nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos ir neužbaigtos mokesčių administravimo procedūros užbaigiamos pagal jų pradėjimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Taip pat yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A15-2286/2006. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika yra privaloma teismams taikant tuos pačius įstatymus analogiškose situacijose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.). Teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-2286/2006, o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-11-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-976/2004, kuria savo poziciją grindžia atsakovas, nes joje suformuota naujesnė praktika. Inspekcija nepagrįstai remiasi MAĮ-2 168 str. 3 d., nustatančia, kad šiame arba atitinkamame mokesčio įstatyme nustatytos mokesčių administravimo procedūros yra taikomos anksčiau Lietuvos Respublikoje galiojusiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jei yra nepasibaigęs įstatyme nustatytas jų atlikimo terminas, nes ši teisės norma iš esmės reglamentuoja situaciją, kai mokesčių administravimo procedūra dar nebuvo pradėta ir nėra pasibaigęs įstatyme nustatytas jos atlikimo terminas. Tokiu atveju naujai pradedamoms mokesčių administravimo procedūroms taikomos MAĮ-2 nuostatos ir dėl senaties termino. Sprendimo perdavimas antstoliui vykdyti nereiškia, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra užbaigta, kaip kad teigė Inspekcijos atstovė teismo posėdyje, nes mokesčių administratoriui išlieka pareiga kontroliuoti senaties termino skaičiavimo eigą (VMI prie LR FM viršininko pavaduotojo raštas Lietuvos antstolių rūmams, t. I, b. l. 49), perskaičiuoti delspinigius (VMI prie LR FM viršininko raštas apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms, t. I, b. l. 47) ir kt. Tai, kad Inspekcija kontroliuoja mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą, patvirtina ir Inspekcijos 2008-11-27 sprendimas Nr. (14.5)-141-4 sustabdyti 2003-09-23 sprendimo Nr. 14-8-120 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą (t. I, b. l. 54). Lingvistinis ir sisteminis MAĮ-2 107 str. 5 d. nuostatos aiškinimas lemia išvadą, kad mokesčių administratorius pradėtą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą užbaigia, nepaisant to, kad vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, tik tokiu atveju, jeigu mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsirado galiojant MAĮ-2 nuostatoms. Nagrinėjamu gi atveju, mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra pradėta iki MAĮ-2 įsigaliojimo dienos. Todėl mokesčių administravimo procedūra pagal Inspekcijos 2003-09-23 sprendimą turi būti užbaigiama pagal MAĮ-1 nuostatas. Analogiškai mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties instituto taikymas pagal MAĮ-1 ir MAĮ-2 nuostatas aiškinamas ir centrinio mokesčių registratoriaus 2007-07-23 rašte Nr. (29.2-31-3)-R-7549 Lietuvos antstolių rūmams (t. I, b. l. 49).

MAĮ-1 29 str. 3 d. buvo nustatyta, kad mokesčio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. MAĮ-1 nenumatyta, kad pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia priverstinio išieškojimo senaties terminas. Todėl pasibaigus mokesčio išieškojimo senaties terminui, priverstinis nesumokėtos mokestinės prievolės išieškojimas nebegali būti vykdomas ir yra pagrindas mokesčio nepriemokos sumas nurašyti iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų. Tokiu atveju kartu nurašomos ir su mokestine nepriemoka susijusios nesumokėtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių sumos.

Mokesčio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Pagal MAĮ-1 31 str. 2 d. teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas; kai pasibaigia mokesčio įstatyme nustatyto deklaruojamo mokesčio sumokėjimo terminas. Iki MAĮ-1 įsigaliojimo nebuvo numatytas mokesčių išieškojimo senaties terminas. Todėl nuo 2001-09-01 tokį terminą įtvirtinus įstatyme, mokesčio išieškojimo senatis negali būti taikoma retroaktyviai, t. y. negalima pakeisti iki senaties instituto įvedimo mokestiniuose įstatymuose susiformavusius teisinius santykius, kuriai nors iš šių santykių subjektų suteikiant tam tikrą naudą ir taip pažeidžiant kitos šalies įstatymo saugomus interesus. Todėl pareiškėjo mokestinėms nepriemokoms, kurias išieškoti atsakovas įgijo teisę iki MAĮ-1 įstatymo įsigaliojimo (Inspekcijos 1998-04-22 sprendimu Nr. 96, 1999-04-16 sprendimu Nr. 341, 2000-05-25 sprendimu Nr. 278, 2000-10-19 sprendimu Nr. 583 (t. I, b. l. 36-39)), senaties terminas skaičiuotinas nuo 2001-09-01. Tai reiškia, kad Inspekcijos 2003-09-23 sprendimas Nr. 14-8-120 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto priimtas nepasibaigus priverstinio išieškojimo senaties terminui. Tačiau akivaizdu, kad iki 2008-11-27, kai Inspekcija priėmė sprendimą Nr. (14.5)-141-4 sustabdyti 2003-09-23 sprendimo Nr. 14-8-120 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą (t I, b. l. 54), šis terminas jau buvo pasibaigęs. Senaties terminas skaičiuojamas atskirai kiekvienai tam tikro mokesčio per atskirą mokestinį laikotarpį (patikrinimo metu) apskaičiuotai mokesčio sumai, dėl kurios tam tikrą dieną atsirado mokesčių administratoriaus teisė ją išieškoti priverstinai. Teismui įpareigojus, atsakovas 2009-05-07 pateikė detalią informaciją, iš kokių mokestinių prievolių susideda pagal 2003-09-23 Inspekcijos sprendimą Nr. 14-8-120 iš AB „Vilniaus Sigma“ išieškomų mokesčių sumos, nurodė mokestinių prievolių įvykdymo terminus (t. I, b. l. 162-164), remiantis kuriais ir konstatuotina, kad mokestinės nepriemokos pagal Inspekcijos 2003-09-23 sprendimą Nr. 14-8-120 išieškojimo senaties terminas buvo pasibaigęs dar iki Inspekcijai priimant sprendimą dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo.

Todėl Inspekcijos 2008-10-17 sprendimas Nr. (14.3)-46-26161, kuriuo Inspekcija atsisakė nutraukti mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal Inspekcijos 2003-09-23 sprendimą Nr. 14-8-120, naikintinas, o Inspekcija įpareigotina priimti faktinę ir teisinę situaciją atitinkantį sprendimą, t. y. pripažinti pareiškėjo mokestinę prievolę pagal 2003-09-23 sprendimą Nr. 14-8-120 pasibaigusia.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo AB „Vilniaus sigma“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-10-17 sprendimą Nr. (14.3)-46-26161 ir įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą pripažinti pareiškėjo AB „Vilniaus Sigma“ mokestinę prievolę pagal 2003-09-23 sprendimą Nr. 14-8-120 pasibaigusia.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.