Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2A-253-372/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2A-253-372/2019
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00767-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
K. V.
Atsakovas
D. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-253-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00767-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12257-457/2018 pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei prašė priteisti iš atsakovo D. V. ieškovei K. V. 14 203,42 Eur skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. V.. 2002 m. kovo 7 d. Joniškio rajono apylinkes teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-144-02/2002 šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios sąlygas šalių sūnaus A. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Atsakovas turėjo teikti vaikui išlaikymą kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 125 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2008 m. lapkričio 4 d. Joniškio rajono apylinkes teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 392-650/2008 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas D. V. įsipareigojo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus A. pilnametystės teikti jam išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį.

4. A. D. V. pareigą teikti sūnui A. išlaikymą vykdė netinkamai. 2011 m. lapkričio 1 d. išlaikymo skola buvo 15 051,12 Eur. Iki sūnaus pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini), dar turėjo būti sumokėta 752,30 Eur (5 mėn. po 150,46 Eur (indeksuota išlaikymo suma (144,81 Eur (500,00 Lt ) taikant 103,9 indeksą)). Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. prievolę teikti išlaikymą už atsakovą vykdė jo motina R. V., sumokėjusi iš viso 1600,00 Eur. Tokiu būdu sūnaus A. pilnametystės dienai, t. y. (duomenys neskelbtini)., atsakovo išlaikymo skola buvo 14 203,42 Eur (15051,12 + 752.30 -1600).

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje – tai yra teisė atgauti iš kito tėvo įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Šalių atveju iš esmės prievoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė tuo metu, kai ieškove teikė išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui ne tik savo, bet ir atsakovo dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šie turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą, pareiškiant ieškinį teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko teisė, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Kai yra pagrindas, išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

7. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

8. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, padarė išvadą, kad ieškovė teoriškai turi teisę į žalos, kurią patyrė už atsakovą, teikdama išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui, atlyginimą. Tačiau iš byloje esančio antstolės V. Š. rašto matyti, kad išlaikymo išieškojimas šalių sūnui A. V. yra priverstinai vykdomas antstolės V. Š. kontoroje pagal 2009 m. balandžio 14 d. Joniškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas vykdomasis dokumentas dar nėra baigtas vykdyti, jo vykdymas yra tęsiamas, nes yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

9. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisus skolą, kurią sudaro išlaikymo įsiskolinimas, susidarytų situacija, kai būtų vykdomi du dokumentai dėl to paties dalyko, t. y. išlaikymo įsiskolinimo, ir to paties skolininko – atsakovo – atžvilgiu. Dėl to teismui antrą kartą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra pagrindo. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Šiuo konkrečiu atveju, vienas iš galimų klausimo sprendimo būdų būtų ieškovei kreiptis į antstolę dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

10. Ieškovė (apeliantė) K. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos ieškinį.

11. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti ieškovės prašomos skolos iš atsakovo D. V. dėl to, kad išlaikymo išieškojimas šalių sūnui A. V. pagal Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-392-650/2008 išduotą vykdomąjį raštą yra priverstinai vykdomas antstoles V. Š. kontoroje ir siūlymas ieškovei kreiptis i antstolį dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, yra nepagristi.

12. A. V. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas Joniškio rajono apylinkes teismo civilinėje byloje Nr. 2-392-650/2008 išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo šalių sūnui A. V. iš atsakovo D. V. ieškovės K. V. naudai, išieškojimas nevyksta, nes antstolė neranda D. V. pajamų ar turto, iš ko galėtų išieškoti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Pilnamečiu tapęs šalių sūnus A. V. į vykdymo procesą išieškotojo vietoje neįstojo. Ieškovė pareiškė ieškinį CK 6.50 straipsnio pagrindu, nes ji už atsakovą įvykdė prievolę išlaikyti sūnų iki jo pilnametystės. Ieškovė pasirinko tokį savo interesų gynimo būdą.

13. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad, patenkinus ieškovės ieškinį, susidarytų situacija, kai būtų vykdomi du dokumentai dėl to paties dalyko, t. y. išlaikymo įsiskolinimo, to paties skolininko - atsakovo - atžvilgiu.

14. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei būtų pagrindas atsisakyti išieškojimo antstolės vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo D. V. ir tuo pagrindu vykdomoji byla būtų nutraukta. Reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą prieš reiškiant ieškinį CK 6.50 straipsnio pagrindu pažeistų ne tik ieškovės konstitucinę teisę kreiptis i teismą, bet prieštarautų teisingumo ir protingumo principui, nes ji neturi garantijos, kad ieškinys bus patenkintas, o išieškotojo teisių jau būtų atsisakiusi. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovė nesikreiptų dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir pateiktų naują sprendimą vykdymui.

15. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas D. V. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas.

16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 14203,42 Eur skolos. Ji nurodė, kad atsakovas D. V., iš kurio buvo priteistas išlaikymas sūnaus A. naudai, savo pareigą vykdė netinkamai ir sūnaus pilnametystės dienai 2018 m. balandžio 3 d. buvo skolingas būtent šią sumą. Antstolių kontoroje vyksta išieškojimas, tačiau turto ar pajamų nerandama. Ieškovė viena išlaikė sūnų, t. y. įvykdė prievolę jį išlaikyti už save ir už tėvą.

Dėl ginčo esmės

18. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų.

19. Tačiau kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pilnametystės sulaukęs šalių sūnus A. V. privalo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi reikalavimas yra siejamas su jo turtinėmis teisėmis (galimybe atsisakyti išieškojimo iš D. V.). Nustačius, jog ieškovė viena pilnai ar iš dalies išlaikė nepilnametį vaiką ir įvykdė atsakovo prievolę teikti išlaikymą, ji įgijo teisę reikalauti kompensuoti už atsakovą teiktą išlaikymą vaikui (CK 6.50 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė byloje iš esmės nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog ji tam tikrą laiką viena išlaikė nepilnametį vaiką, todėl įgijo atgręžtinį reikalavimą į atsakovą. Teismui svarbu išsiaiškinti aplinkybes, ar vaikui nebuvo teikiamas išlaikymas per Vaikų išlaikymo fondą.

20. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Kadangi apeliacinėje instancijoje neįmanoma įtraukti A. V. į bylą, ji grąžintina nagrinėti iš naujo. Teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė