Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3601-992/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
1-3601-992/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25903-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
M. V.
Kategorijos
  • 25.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-3601-992/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25903-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2015 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalį, 6 MGL (225,96 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: M. V. 2019 m. birželio 20 d., apie 3.22 val., Vilniuje, Vilniaus g. 39, vairuodamas automobilį F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, atsitrenkė į automobilį Volvo S80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, būdamas bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, kol 2019 m. birželio 20 d., apie 5.16 val., policijos pareigūnai M. V. nustatė 2,17 promilių neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. V. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai, parodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir neturėjo, nelaikė egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti. Visų įvykio aplinkybių nepamena. 2019 m. gegužės 7 d. nusipirko automobilį F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau savo vardu jo neužregistravo. 2019 m. birželio 20 d., apie 3.00 val., nuvažiavo į Vilniaus gatvėje esantį naktinį klubą (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo blaivus. Užėjo į klubą, ten truputį pabuvo, sėdo į automobilį ir iš aikštelės važiavo atbulas, automobilio galine dalimi kliudė kitą automobilį. Išsigandęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš aikštelės įvažiavo į akligatvį, pastatė savo automobilį, nuėjo į kitą naktinį barą (duomenys neskelbtini). Bare išgėrė 200 g degtinės ir 3 bokalus, po 0,5 1 talpos, alaus. Į barą užėjo policijos pareigūnai, išsivedė jį iš baro, alkotesteriu patikrino jo blaivumą (b. l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad 2019 m. birželio 20 d., apie 3.20 val., vairavo automobilį Volvo S80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus gatvėje, prie baro pavadinimu +++, į jo automobilį atsitrenkė atbuline eiga važiuojantis automobilis F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Kilo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus, todėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pareigūnai jam nurodė važiuoti prie Vilniaus gatvėje esančio baro (duomenys neskelbtini), kur laukė pareigūnai ir žmogus, sulaikęs automobilio F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu N. V. byloje pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. birželio 20 d., apie 3.15-3.30 val., Islandijos gatvėje, prieš eismą pralėkė sidabrinis automobilis F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pradėjo šį automobilį sekti, tai pastebėjęs automobilio vairuotojas prie Vilniaus g. 23, pasuko į bromą, jis įvažiavęs užblokavo automobilį, kad vairuotojas neišvažiuotų. Išlipo iš automobilio, kalbėjo su vairuotoju, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Paklausė, ar šis vartojo alkoholį, asmuo nieko neatsakė, bandė judėti su automobiliu, bet liudytojas vairuotojui išvažiuoti neleido, iškvietė policijos pareigūnus. Vairuotojas bandė visokiais būdais pasišalinti, jis (N. V.) užblokavo kelią, vairuotojas automobiliu F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė taranuoti. Pamatęs, kad niekas nesigauna, pastatė automobilį kieme, pasiėmė kuprinę, užrakino mašiną ir išėjo. Jis (N. V.) pasiliko ir laukė atvykstančių pareigūnų. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino visą situaciją ir nurodė, kad automobilio F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nuėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), kur ir buvo sulaikytas (b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. K. parodė, kad 2019 m. birželio 20 d., apie 03.00 val., buvo gautas pranešimas apie Vilniaus g. 18, Vilniuje, sulaikytą neblaivų automobilio F. F. vairuotoją. Įvykio vietoje su pranešėjas N. V. nuėjo į naktinį barą, kur pranešėjas atpažino ir nurodė automobilio F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją M. V.. Alkotesteriu M. V. buvo nustatytas neblaivumas. Iš pradžių M. V. neigė, kad automobilis F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Paviršutinės asmens apžiūros metu pas M. V. buvo rasti automobilio rakteliai. M. V. prisipažino, kad tai - jo automobilis, tačiau neigė jį vairavęs. Kas vairavo automobilį, nesakė. Neprisipažino, kad padarė eismo įvykį. Kelių policijos valdyboje M. V. prisipažino, kad vairavo automobilį F. F., valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas padarė eismo įvykį, tačiau nurodė, kad tuo metu jis buvo blaivus, alkoholį vartojo po eismo įvykio, pasišalinęs iš įvykio vietos (b. l. 19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyriausiosios patrulės I. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 20 d., apie 3.21 val., gautas pranešimas, įvykio vietoje pranešėjas E. K. paaiškino, kad 2019-06-20, apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini) baro, į jo stovintį automobilį Volvo S80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio automobilio vairuotojas pasišalino Vilniaus gatve, važiuodamas prieš eismą. Apie 3.30 val., buvo gautas kitas pranešimas, kad pranešėjas kieme sulaikė neblaivų automobilio F. F. vairuotoją, kuris nuo jo pabėgo Vėliau, apie 4.35 val., automobilio F. F. vairuotojas buvo rastas ir sulaikytas bare, esančiame Vilniaus gatvėje. Vairuotoją pranešėjai E. K. ir N. V. atpažino. Nustatyta, kad automobilį F. F. vairavo M. V., kuris niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, jam nustatytas 2,32 promilių girtumas; antrą kartą tikrinant - 2,17 promilės girtumas. Automobilis, kurį vairavo M. V. išregistruotas, priklauso S. P.. Minėtas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, Minsko pl. 21. M. V. buvo pristatytas į Mėnulio g. 11 (b. l. 5).

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad alkotesteriu Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 0969418) M. V. 2019 m. birželio 20 d., 04.54.44 val., nustatytas 2,32 prom. girtumas; 05.16.19 val., nustatytas 2,17 prom. girtumas (b. l. 45-49).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino, jog sukėlęs eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kaltinamojo teigimu, transporto priemonę jis vairavo blaivus, o alkoholį pradėjo vartoti tik po eismo įvykio. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. K. teigimu, jis matė, kai į jam priklausantį automobilį atsitrenkė automobilio F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Liudytojas matė tik paties automobilių susidūrimo faktą. Išvadą, dėl automobilio F. F. vairuotojo neblaivumo, liudytojas padarė įvertinęs tai, jog automobilio vairuotojas atsidaręs langą garsiai šūkavo. Tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė negali patvirtinti asmens neblaivumo fakto. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklauso liudytojo policijos pareigūno V. K. paaiškinimo bei pareigūnės I. P. tarnybinio pranešimo, matyti, kad šie pareigūnai iki eismo įvykio su kaltinamuoju M. V. nebendravo, asmens girtumas iki eismo įvykio policijos pareigūnų tikrintas nebuvo. Ir tik iškviesti į įvykio vietą, policijos pareigūnai, kitų asmenų pagalba suradę M. V. bare, nustatė asmeniui 2,32 prom. girtumą. Vėlesnio tikrinimo metu asmeniui nustatytas 2,17 prom. girtumas. Tai, jog M. V. vairavo transporto priemonę galimai neblaivus ir būtent neblaivus sukėlė eismo įvykį, nurodė tik N. V. byloje pateiktame paaiškinime, tačiau šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo, o teiginių dėl M. V. neblaivumo nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0102 duomenys ir patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu registracijos žurnalo išrašo duomenys, patvirtina, kad 2019 m. birželio 20 d., 4.54 val. M. V. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, 5.16 val. – 2,17 promilių neblaivumas. Asmens blaivumas buvo tikrintas jau po eismo įvykio, suradus asmenį bare vartojantį alkoholinius gėrimus. Vertinant tai, kad atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pakanka, kad asmuo po eismo įvykio vartojo alkoholį, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, iš kaltinimo šalinta aplinkybė, jog M. V. „vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, bet vengdamas neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai“. Be to suformuluotame kaltinime nenurodyta, kokį Kelių eismo taisyklių reikalavimą savo veiksmais pažeidė M. V.. Įvertinus tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad asmuo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, konstatuotina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, numatantį draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis M. V. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė prokurorės siūlomą baudą leisti sumokėti dalimis (b. l. 58-59).

Skirdamas bausmę M. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas po sukelto eismo įvykio vartojo alkoholį ir jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. M. V. teistas, baustas administracine tvarka, dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda - ir prokurorės siūlomas baudos dydis yra tinkami ir pakankami pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. M. V., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, t. y. po eismo įvykio vartojo svaigiąsias medžiagas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog M. V. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekiant asmeniui apriboti galimybę įgyti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti transporto priemones, M. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. spalio 8 d. priklauso S. P., savininkas 2019 m. balandžio 8 d. pranešė apie transporto priemonės pardavimą O. S., nuo 2019 m. balandžio 18 d. automobilis automatiškai išregistruotas iš transporto priemonių registro (b. l. 14). O. S. pateikė 2019 m. gegužės 7 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nuorašą, kurioje konstatuota, kad O. S. už 300 eurų pardavė automobilį F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) M. V..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimu M. V. pripažinus kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskyrus subendrintą nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, nuspręsta konfiskuoti automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 21 d., todėl baudžiamojoje byloje transporto priemonei, atitinkančiai konfiskuotino turto sąvoką, kuri jau buvo konfiskuota teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje, turto konfiskavimas netaikytinas.

Kiti klausimai

M. V. ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas nebuvo, jam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė neskirta. Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti galutinę 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Paskirti M. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

M. V. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti.

I. M. V., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė