Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-07-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-13555-1099/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-19
Bylos Nr.
e2YT-13555-1099/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08858-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, A. A., S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13555-1099/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08858-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, A. A., S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paliktą turtą.

2. Nurodo, kad pareiškėjos tėvai K. A. ir M. A. santuokos metu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą; paveldėjimo pagal testamentą liudijimas į po tėvo mirties atsiradusį palikimą jai išduotas 2008 m. spalio 23 d. Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties atsiradusį palikimą, t. y. ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėja, faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. moka mokesčius, naudojasi ir disponuoja butu kaip savo. Anot pareiškėjos, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų apie galimą palikėjos K. A. palikimo perėjimą valstybei. Teigia, kad jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog pareiškėja faktiniais veiksmais priėmė palikimą, tai VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo A. A. pateiktame atsiliepime nurodo sutinkantis su pareiškimu.

5. Suinteresuotas asmuo S. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo sutinkanti su pareiškimu.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad K. A. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, jos sutuoktinis M. A. (duomenys neskelbtini); K. A. ir M. A. santuokoje susilaukė trijų vaikų – pareiškėjos A. G. ir suinteresuotų asmenų S. B. bei A. A.. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja po savo tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pateikusi pareiškimą palikimo priėmimo vietos notarui. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad būdamas santuokoje su K. A., M. A. nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šis butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių K. A. ir M. A. nuosavybe (Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnis, CK 3.88 straipsnis).

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

9. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po savo motinos K. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); naudojosi nurodytu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjos pateikti buto komunalinių paslaugų mokėjimo kvitai laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., deklaravo savo gyvenamąją vietą šiame bute.

11. Remiantis bylos duomenimis, po K. A. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po K. A. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. G. po savo motinos K. A. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. G. po K. A. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič