Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-26 · Administracinė byla Nr. A-552-2013-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
A-552-2013-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-597-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Kauno teritorinės muitinės
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A552-2013/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-597-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. J.,atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovei Daliai Gudauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 4-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir KTM, atsakovas) viršininko 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1P-495K jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. balandžio 6 d. dirbdamas KTM Kybartų kelio poste buvo paskirtas dirbti į darbo vietas Nr. 6/7/19/20/25, papildomai priskiriant vykdyti funkcijas, nurodytas darbo vietoje Nr. 2. Pareigūnas, dirbdamas darbo vietose Nr. 6 ir Nr. 7 aptarnauja atvykstančių IMB (trečiųjų šalių piliečių), IMA (Europos Sąjungos piliečių) eismo kanalais vykstančias transporto priemones ir keleivius; dirbdamas darbo vietose Nr. 19 ir Nr. 20 aptarnauja IMB ir IMA eismo kanalais vykstančias transporto priemones ir keleivius; dirbdamas darbo vietoje Nr. 25 atlieka automobilių detalų tikrinimą; dirbdamas darbo vietoje Nr. 2 atlieka lokalų rizikos valdymą, t. y.: 1) rizikos valdymą pamainoje, 2) informacijos teikimą, 3) darbą su NAS (Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistema). Jam vykdant minėtas funkcijas pagal darbo vietų Nr. 2/6/7/19/20/25 aprašymą 2011 m. balandžio 6 d. apie 02.00 val. per Kybartų postą į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko Lietuvos Respublikos pilietis M. B., kurio tikrinimą atliko kartu tose pat darbo vietose dirbęs inspektorius S. A. Šį automobilį pakartotinam tikrinimui tą pačią dieną 02.30 val. Kybartų m., sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Detalaus patikrinimo metu kuro bake buvo rasta 600 pakelių cigarečių „Denim Red“ be banderolių. Pareiškėjas paaiškino, kad dirbdamas 2011 m. balandžio 6 d., jis riziką pamainoje valdė lokaliai, teikė informaciją ir dirbo su NAS. Informacijos teikimas apima keitimąsi informacija su pamainos viršininku ir kitais tose pačiose darbo vietose dirbančiais pareigūnais, jų informavimą apie pastebėtus rizikos profilius, bendravimą telefonu su muitinės kriminaline tarnyba (MKT), Rizikos valdymo centru ir gautos informacijos perdavimą kartu dirbantiems pareigūnams ir pamainos viršininkui, informacijos perdavimą MKT ar Rizikos valdymo centrui apie atliktų patikrinimų rezultatus. Darbas su NAS apima sistemos stebėjimą, NAS pranešimų apie rizikingas transporto priemones analizę, kartu dirbančių pareigūnų informavimą apie tokias transporto priemones ir kt. NAS sistema yra atvira ir su ja dirba visi pareigūnai. Jo nuomone, pagrindinis rizikos valdytojas yra posto viršininkas, todėl nesutiko su jam priskirta rizikos valdymo apimtimi, nes vykdant vien tik darbo vietos Nr. 2 funkcijas, jis neatliktų funkcijų kitose darbo vietose. Jo nuomone, rezultatams pasiekti reikalingas visų pareigūnų vieningas darbas, o tyrimas atliktas tendencingai, turint tikslą jį nubausti. Atsakingu už rizikos valdymą skiriami aukštos kvalifikacijos, atitinkamo darbo stažo pareigūnai. Jis mano, kad nebuvo pakankamai patyręs, nes Kybartų kelio poste dirba nuo 2010 m. lapkričio 1 d. Automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darbo metu jis nematė, tuo tarpu, inspektorius S. A., priėjęs prie šio automobilio, neužpildė keleivių deklaracijos, neatėjo su duomenimis ir nepaprašė patikrinti rizikos, nors taip turėtų būti dirbama, galėjo pats kompiuteryje įvedęs keleivių deklaraciją, patikrinti, ar keleivis vyksta per sieną dažniau nei kartą per septynias dienas, tačiau jis priėmė sprendimą netikrinti minėto automobilio vykimo per sieną dažnumo ir neatlikti detalaus šio automobilio tikrinimo, išleidžiant jį iš muitinės posto. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje akcentuojama, jog inspektorius S. A., savarankiškai atlikęs visus su automobiliu VW Passat (duomenys neskelbtini) susijusius veiksmus ir neatlikęs detalaus automobilio tikrinimo, nors tai įpareigojo teisės aktai, pripažintas pasielgęs teisingai ir tarnybinio nusižengimo nenustatyta, tik vėliau tarnybinio patikrinimo išvados priede pasiūlyta S. A. pareikšti pastabą. Už analogiškų pareigų netinkamą vykdymą inspektorei A. S., V. P., Marazienei buvo skiriamos tarnybinės nuobaudos – pastabos, tuo tarpu jam skirtas papeikimas. Dabar galiojančiose darbo tvarkos taisyklėse yra įtvirtinta, kad asmuo atsakingas už rizikos valdymą vien tik tai ir atlieka ir jį draudžiama skirti į kitas darbo vietas. Taisyklių keitimas, jo nuomone, įrodo, kad buvo netinkamai reglamentuotas darbo organizavimas atitinkamose darbo vietose. Pareiškėjas negalėjo visą laiką sėdėti darbo vietoje Nr. 2, nes vienu metu atliko ir funkcijas darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25. Nepripažino, kad jis buvo pirmas pasitinkantis atvykstantį automobilį asmuo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 11-14) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Kauno teritorinėje muitinėje buvo sukurtas rizikos profilis Nr. 0KM239, pagal kurio nurodymus nuo 2011 m. kovo 29 d. 04.00 val. Kybartų kelio posto pareigūnai turėjo atlikti lengvųjų automobilių, mikroautobusų, įskaitant ir krovininius mikroautobusus, kurie kerta Europos Sąjungos sieną dažniau nei vieną kartą per 7 dienas, tikrinimą. Automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas atvykęs į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą 2011 m. balandžio 6 d. 01.49 val., per šį postą buvo vykęs 2011 m. balandžio 2 d., todėl pagal rizikos profilio Nr. 0KM239 rizikos požymius, turėjo būti atrinktas detaliam tikrinimui. Kybartų kelio poste 2011 m. balandžio 6 d. lengvojo automobilio VW Passat (duomenys neskelbtini) detalus tikrinimas pagal rizikos profilio Nr. 0KM239 nurodymus atliktas nebuvo. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 6 d. nuo 01.00 val. iki 05.00 val. dirbęs darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25 buvo paskirtas atsakingu ir už rizikos valdymą pamainoje (prie darbo vietų Nr. 6/7/19/20/25 įrašyta ir darbo vieta Nr. 2). Rizikos valdymą muitinės poste bei patikrinimo akto pildymą atitinkamuose punktuose reglamentuojančios teisės normos numato, kad rizika valdoma ir nurodymas (pavedimas) atlikti muitinio tikrinimo veiksmus turi būti duodamas iš už rizikos valdymą atsakingo asmens. Kauno KTM Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų KTM viršininko 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 3B-48, 4.25 punkte nėra nurodyta, kad rizikos valdymas yra papildoma funkcija, t. y. darbo vieta, kuri yra pagrindinė, nes nuo rizikos vertinimo prasideda muitinis patikrinimas. Darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25 su pareiškėju dirbo dar keturi pareigūnai, kuriems nebuvo priskirta valdyti rizikos. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nevaldė rizikos, susijusios su rizikos profiliu Nr. 0KM239, nedavė privalomų nurodymų (pavedimų). NAS sistemos tikrinimas priklauso darbo vietai Nr. 2, todėl pirmasis sutiktas asmuo turėjo būti pareiškėjas. Inspektorius S. A. nebuvo priskirtas dirbti su NAS, darbas su šia sistema aktualiu laikotarpiu buvo priskirtas pareiškėjui, todėl jis turėjo nustatyti, ar automobilis vyko dažniau nei vieną kartą per septynias dienas. Inspektorius S. A., patikrindamas pasą nustatė piliečio vykimo per sieną dažnumą, o automobilio vykimo per sieną dažnumas nustatomas tik darbo vietoje Nr. 2. Pareiškėjas nustatęs, kad transporto priemonė VW Passat (duomenys neskelbtini) atitinka rizikos profilyje nurodytus rizikos požymius, turėjo pavesti (pavedimu kompiuterine versija arba jo atspausdinta versija) atlikti rizikos profilyje nurodytą (arba griežtesnį) tikrinimą atitinkamam posto pareigūnui. Dėl pareiškėjo neveikimo pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną valdymo“ 1.1 ir 1.2. punktus bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 5, 9, 24 ir 27 punktus asmeniui, vykusiam automobiliu VW Passat (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos sąlygos kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką įvežti akcizais apmokestinamas prekes – 600 pakelių cigarečių „Denim Red“ be akcizinių prekių ženklų. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) posto inspektorius – pareiškėjas pažeidė KTM viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3B-962 patvirtinto KTM Kybartų kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.1 punktą – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais; 34.4 punktą – vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją ir 34.26 punktą – vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas pagal savo kompetenciją ir padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda – papeikimas, paskirta laikantis teisės aktų reikalavimų, įvertinus, kad pareigūno veiksmuose (neveikime) nenustatyta tyčia, nenustatyta, jog padaryta materialinė žala valstybei (VSAT pareigūnai sulaikė neteisėtai įvežtas prekes ir pradėjo administracinę teiseną), kad pareiškėjas galiojančių drausminių nuobaudų neturi, jo tarnybinė veikla už 2010 metus buvo įvertinta gerai, tačiau dėl jo neveikimo nebuvo pradėta administracinė procedūra M. B. atžvilgiu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 2 dalyje („Kontrabanda“), be to, pareiškėjas nepripažino padaręs tarnybinį nusižengimą, dėl netinkamai atliktų pareigų nesigailėjo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu (I t., b. l. 193-199) pareiškėjo A. J. skundą patenkino; panaikino Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 1P-495K dalį, kuria posto inspektoriui A. J., atliekančiam pareigas Kybartų kelio poste, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo. Teismas nurodė, kad atlikto tarnybinio patikrinimo 2011 m. birželio 22 d. išvadoje (toliau – ir Išvada) nustatyta, kad Kybartų kelio poste nuo 2011 m. kovo 29 d. 04.00 val. galiojo rizikos profilis Nr. 0KM239, pagal kurio nurodymus posto pareigūnai turėjo atlikti lengvųjų automobilių, mikroautobusų, įskaitant ir krovininius mikroautobusus, kurie kerta Europos Sąjungos sieną dažniau nei vieną kartą per septynias dienas, detalų tikrinimą. Pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną, valdymo“ 1.2 punktą didelės rizikos požymius turintiems keleiviams ir transporto priemonėms privalu atlikti detalius keleivių, jų gabenamų prekių, transporto priemonių tikrinimus. Kybartų kelio poste 2011 m. balandžio 6 d. lengvojo automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalus tikrinimas pagal rizikos profilio Nr. 0KM239 nurodymus nebuvo atliktas, nors šis automobilis per Kybartų kelio postą buvo vykęs 2011 m. balandžio 2 d. ir vėl vyko 2011 m. balandžio 6 d. Byloje nustatyta, kad minėto automobilio vykimo per Kybartų kelio postą laikotarpiu darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25 buvo paskirti dirbti posto pareigūnai – vyresn. inspektorė D. G., inspektorius S. A., inspektorė J. P., inspektorė R. S., inspektorius A. J. (pareiškėjas), kuris minėtose darbo vietose buvo paskirtas atsakingu ir už rizikos valdymą pamainoje, t. y. dirbo ir darbo vietoje Nr. 2. Teismas padarė išvadą, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo pareigų neatlikimo darbo vietoje Nr. 2, kai tuo pačiu metu jam buvo priskirtos pareigos ir darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25. Pamainos viršininkas 2011 m. balandžio 4 d. paaiškinime (I t., b. l. 29) nurodo, kad inspektorius A. J. 2011 m. balandžio 6 d. į jį dėl per didelio darbo krūvio ir negalėjimo atlikti jam priskirtų pareigų, nesikreipė. Tuo tarpu, pareiškėjas 2011 m. birželio 3 d. paaiškinime (I t., b. l. 30) paaiškino, kad nesikreipė dėl to, kad toks pareigūnų paskirstymas į darbo vietas, koks buvo 2011 m. balandžio 5 d. poste buvo įprastas. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas apie negalėjimą atlikti pareigas (vertinti, valdyti riziką) tiesioginio pamainos viršininko, kuris galėjo tikslinti darbo vietas ir sureguliuoti situaciją neinformavo, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (toliau –ir Etikos kodeksas) 7.6.3 punkte. Teismo nuomone Etikos kodekso 7.6.3 punkte (pareigūnas, neturėdamas pakankamai išteklių, įgūdžių ar kompetencijos vykdyti pavedimą, privalo apie tai nedelsdamas informuoti tiesioginį vadovą) įtvirtinta teisės norma neapima atvejo, kai pareigūnas galimai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, padidėjusio per muitinę vykstančių automobilių ar keleivių srauto), kurios paprastai negali būti numatomos ir įvertinamos iš anksto, objektyviai negali vienu metu dirbti darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25 ir darbo vietoje Nr. 2. Be to, pagal aktualiu laikotarpiu galiojusių Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių (toliau – ir Darbo taisyklės), patvirtintų KTM viršininko 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 3B-48 (I t., b. l. 44-52), 4.3 punktą, situaciją poste kontroliuoja Muitinės posto pamainos viršininkas. Remiantis Darbo taisyklių 4.25 punktu, teismas padarė išvadą, kad teisės aktai įpareigoja Muitinės posto pamainos viršininką kontroliuoti, stebėti ir vertinti situaciją muitinės poste tiesiogiai ir betarpiškai, t. y. ne tik pagal pareigūnų pateiktą informaciją (pranešimą raštu). Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytoją S. A. nustatyta, kad jam yra žinomas rizikos profilio Nr. OKM239 turinys, kuriame parašyta, jog transporto priemonėms ir keleiviams, kertantiems sieną dažniau nei 1 kartą per 7 dienas yra atliekamas detalus tikrinimas. Pagal keleivio pasą įsitikinęs, kad pilietis M. B. vyko anksčiau nei prieš septynias dienas, nevertindamas, kad žmogus galėjo vykti pėsčias ar kitu automobiliu, laikė, kad jis neatitinka minėto rizikos profilio, patikrinęs automobilio vietas, kuriose dažniausia slepiama kontrabanda, jį išleido. Inspektorius S. A. 2011 m. balandžio 26 d. paaiškinime pripažino, jog neįvertino galimybės, kad tuo pačiu automobiliu per valstybės sieną gali vykti keli asmenys, t. y. pripažino nevertinęs transporto priemonės vykimo per valstybinę sieną dažnumo, nors tai numatyta rizikos profilyje Nr. 0KM239, ir jis, kaip ir kiti pareigūnai, su šiuo rizikos profiliu buvo supažindintas. S. A. Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1P-495K už netinkamą pareigų vykdymą ir tarnybinį nusižengimą skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdamas į kitiems pareigūnams šioje situacijoje skirtas (neskirtas) tarnybines nuobaudas, ir į tai, kad Išvadoje nurodoma, jog A. J. galiojančių drausminių nuobaudų neturi (I t., b. l. 33), materialinė žala valstybei nepadaryta, teismas vertino, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Dėl to, kad ginčo įsakyme nurodoma, kad posto inspektorius pareiškėjas nevykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną valdymo“ (I t., b. l. 112) 1.1. ir 1.2. punktų reikalavimų, teismas nurodė, kad Įsakyme nurodytas pavedimas yra adresuotas teritorinių muitinių viršininkams, o ne tiesiogiai muitinės postų pareigūnams, todėl, padarė išvadą, kad muitinės posto pareigūnas pareiškėjas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo, kuriuo jam tiesioginių pavedimų nėra nustatyta, negalėjo pažeisti. Teismas pabrėžė, kad tam, jog už tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus pažeidimus kiltų tarnybinė atsakomybė, būtina nustatyti, kad iš tikrųjų pareiškėjas dirbdamas darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25, kuriose patikrinimo metu pareigų atlikimo pažeidimų nebuvo nustatyta, objektyviai galėjo atlikti būtinus veiksmus ir jam priskirtoje darbo vietoje Nr. 2. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis negalėjo vienu metu atlikti pareigų darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25 ir darbo vietoje Nr. 2 patvirtina tai, kad KTM viršininko 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3B-636 buvo patvirtinta KTM Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių nauja redakcija (I t., b. l. 147-155), kurių 5.4 punkte nurodoma, kad skiriant pareigūną dirbti į kelias darbo vietas, draudžiama pareigūną paskirti dirbti Rizikos valdymo darbo vietoje (IIB, IA-IB), skirti dirbti tikrinimo vietose (IIIC, IVD). Pagal minėtą Darbo taisyklių naujoje redakcijoje įtvirtintą draudimą akivaizdu, kad pareigūno darbas vienu metu Rizikos valdymo darbo vietoje ir atitinkamose tikrinimo vietose yra nesuderinamas. Įvertinus aplinkybę, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas turėjo realią galimybę veikti kaip to reikalauja teisės aktai, t.y. atlikti konkrečius veiksmus darbo vietoje Nr. 2 ir neprivalėjo atlikti neatidėliotinų veiksmų jam tuo pačiu metu priskirtose darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25, teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neįvertintos faktinės aplinkybės, objektyviai egzistavusios priežastys, kurios galimai trukdė ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios pastangų, veikti teisės aktų nustatyta tvarka, nors pareiškėjas savo paaiškinimuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atlikti konkrečius veiksmus darbo vietoje Nr. 2 jis negalėjo dėl užimtumo darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25. Todėl tarnybinio patikrinimo Išvadą teismas laikė neobjektyvia ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams teismas konstatavo, kad Išvadoje nenustatyta ir byloje neįrodyta, jog Kybartų kelio posto inspektoriaus pareiškėjo veiksmai ar neveikimas dirbant 2011 m. balandžio 6 d. Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste buvo padaryti subjektyviais, priešingais teisei kaltais veiksmais ar neveikimu.

III.

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė apeliaciniu skundu (II t., b. l. 5-9) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti 2011 m. liepos 5 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. 1P-495K „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ dalį, kuria posto inspektoriui A. J., atlikusiam pareigas Kybartų kelio poste, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Apeliacinį skundą atsakovas grindė šiais argumentais:

Teismo išvada, kad Etikos kodekso 7.6.3 punktu numatyta teisės norma neapima atvejo, kai pareigūnas galimai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, padidėjusio per muitinę vykstančių automobilių ar keleivių srauto) neturėtų kreiptis į tiesioginį vadovą informuojant jį, kad jis negali tinkamai atlikti darbo vietoje Nr. 2 pavestų funkcijų vykdymo (Rizikos valdymo, darbo su NAS, informacijos teikimo pareigūnams), nėra pagrįsta. Ši funkcija yra labai svarbi pradedant prekių, automobilių, asmenų ar kitą muitinį tikrinimą, be to šią funkciją automobilių tikrinimo kanale 2011 m. balandžio 6 d. nuo 01.00 val. iki 05. 00 val. atliko tik vienas pareiškėjas, o darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25 dirbo dar vyresn. inspektorė D. G., inspektorius S. A., inspektorė J. P., inspektorė R. S.Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. 1B-704 „Dėl rizikos susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną valdymo“ (I t., b. l. 112), kurio 1.1. ir 1.2. punktų reikalavimų nevykdė pareiškėjas, nurodytas pavedimas realizuojamas per postuose bei skyriuose vykdomas funkcijas. Be to, ant minėto įsakymo yra muitinės viršininko viza „postams vykdymui“. Todėl teismo išvada, kad šis pavedimas yra adresuotas teritorinių muitinių viršininkams, o ne tiesiogiai muitinės postų pareigūnams ir pareiškėjas nurodytų nuostatų negalėjo pažeisti, yra nepagrįsta. Teismas visiškai nepasisakė dėl A. J. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvados dalies, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas nevykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 5, 9, 24, 27 punktų reikalavimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas), ko pasėkoje tokiais savo veiksmais (neveikimu) nebuvo atliktas detalus automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) muitinis tikrinimas, muitinės nenustatytas administracinis teisės pažeidimas (nepradėta administracinė teisena). A. J. dirbdamas darbo vietoje Nr. 2 (Rizikos valdymas, darbas su NAS, informacijos teikimas) buvo susipažinęs ir žinojo Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisykles, nes jos yra tiesiogiai taikomos atliekant minėtas aktualias darbo vietoje Nr. 2 funkcijas. Be to, A. J. savo paaiškinimuose bei bylos nagrinėjimo metu teisme niekad neneigė, kad nebuvo susipažinęs su minėtomis taisyklėmis, priešingai, aktyviai teisminio nagrinėjimo metu jas aiškino. Pareiškėjo versija apie tai, kad pareiškėjas padėjo poste dirbančioms moterims pareigūnėms, dirbančioms darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25 ,ir todėl galimai netinkamai atliko pareigas darbo vietoje Nr.2, buvo pateikta tik jo 2011 m. birželio 27 d. papildomame paaiškinime, kuris buvo pateiktas pabaigus tarnybinį patikrinimą ir pareiškėjui 2011 m. birželio 25 d. susipažinus su Išvada t.y. prieš vadovui priimant sprendimą dėl nuobaudos skyrimo. Mano, kad tokie pareiškėjo paaiškinimai vertinti kaip pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo atlikti savo pareigų darbo vietoje Nr. 2, nepagrįsta.Teismas nepagrįstai vertino KTM Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių naujoje redakcijoje (b. l. 147-155) įtvirtintą teisinį reguliavimą, kadangi sprendžiant tarnybinių pareigų atlikimą aktualiu laikotarpiu, t.y. 2011 m. balandžio 5-6 dienomis, ši vidaus darbo tvarkos taisyklių redakcija negaliojo. Būtent aktualiu laikotarpiu galiojusių Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 3B-48 patvirtintose KTM Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių 4.25. punkte buvo numatyta, kad tikrinimo kanaluose pamainos viršininkas papildomai paskiria pareigūną, atsakingą už rizikos valdymą kanale. Pagal minėtų Taisyklių 2.2 punktą buvo galima paskirti pareigūną į kelias darbo vietas, pagal 4.4 punktą - rekomenduotina per darbo dieną keisti darbo baruose dirbančius pareigūnus. Pažymėtina, kad aktualiu laikotarpiu galiojusiose Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintose Rizikos valdymo muitinės poste taisyklėse nebuvo nurodytas draudimas, kad dirbdamas darbą, susijusį su rizikos valdymu, pareigūnas negali atlikti kelių funkcijų. Nesutinkama su tuo, kad nagrinėjant tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, subjektyvų atsakomybės už neveikimą klausimą šioje administracinėje byloje galima besąlygiškai remtis teismo sprendime nurodyta teismine praktika, nes šios bylos aplinkybės, veiklos specifika iš esmės skiriasi, be to cituojamose administracinėse bylose tarnybinis nusižengimas pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, o šiam ginčui aktualus tarnybinis nusižengimas pasireiškė posto inspektoriaus neatlikimu darbo vietoje Nr. 2 (Rizikos valdymas poste) privalomų atlikti funkcijų (rizikos valdymas, darbas su NAS). Atsakovo nuomone, pareiškėjo galėjimą atlikti privalomas darbo vietoje Nr. 2 (Rizikos valdymas poste) funkcijas (rizikos valdymas, darbas su NAS, informacijos teikimas) galima matyti iš sekančių aplinkybių: 1) iš pamainos viršininko A. L. patvirtinto pamainos pareigūnų paskirstymo į darbo vietas, t.y. 2011 m. balandžio 6 d. nuo 01.00 val. iki 05.00 val. pareiškėjas vienintelis šiame kanale buvo paskirtas atsakingu už rizikos valdymą pamainoje (prie darbo vietų Nr. 6/7/19/20/25 įrašyta ir darbo vieta Nr. 2); 2) negalėdamas atlikti darbo vietoje Nr. 2 privalomų atlikti funkcijų, pareiškėjas, vadovaudamasis Etikos kodekso 7.6.3 punktu, turėjo kreiptis į tiesioginį vadovą, kad situacija būtų sureguliuota. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 1B-6 patvirtintų Patikrinimo akto pildymo taisyklių 4.2-4.4, 5, 6.2, 7.1, 7.2, 35, 37-39 punktais nustatytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad rizika valdoma ir nurodymas (pavedimas) atlikti muitinio tikrinimo veiksmus turi būti duodamas iš už rizikos valdymą atsakingo asmens. Jeigu tokio nurodymo (pavedimo) nėra duota, tuomet galima daryti išvadą, kad tikrinimą atliekantis pareigūnas riziką vertina savo kompetencijos ribose esamomis, turimomis bei valdomomis rizikos vertinimo priemonėmis, pagal esamus rizikos veiksnius (pateiktą papildomą informaciją, išorinius įtartinus požymius (tiek keleivių, tiek automobilių atžvilgiu) ir atlieka atitinkamą muitinį tikrinimą. Pastebėjus atitinkamus rizikos požymius tikrinimą atliekantis pareigūnas privalo kreiptis į rizikos valdytoją dėl muitinio tikrinimo (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 11 punktas), nepastebėjęs jos, į rizikos valdytoją nesikreipia. Šiuo atveju patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nevaldė rizikos, susijusios rizikos profiliu Nr. 0KM239 ir galiojančiu MD 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-704, nenurodė, kad buvo duoti pavedimai (nei raštiški, nei kompiuterinė versija) atlikti privalomus muitinio tikrinimo veiksmus bei nedavė privalomų nurodymų (pavedimų).

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 14-17) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindė šiais argumentais:

Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas nesilaikė Etikos kodekso 7.6.3 punktu nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad visi muitinės postai dirba padidintais darbo krūviais ir tai yra žinoma ne tik postų, bet ir atsakovo vadovybei. Atsakovas neteisingai interpretuoja pareiškėjo teiginį komisijai tarnybiniam tyrimui atlikti 2011 m. gegužės 12 d. rašytame paaiškinime, kad joks rizikos valdytojas papildomai nevertina rizikos, susijusios su transporto priemonėmis, kurioms galioja atsakovo sukurtas rizikos profilis. Pareiškėjo nuomone, rizikos profilyje nurodyti tikrinimo būdai yra patys griežčiausi, todėl nei jų tikslinti, nei keisti negalima, t. y. jo nurodymai nesvarstomi.Tai, kad nepraėjus nei metams, buvo pakeistos Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklės tik įrodo, kad šios taisyklės, patvirtintos 2011 m. sausio 21 d. Kauno teritorinės muitinės viršininkės įsakymu Nr. 3B-48, buvo nesuderintos su Rizikos valdymo muitinės poste taisyklėmis. Jose įtvirtinta keletas esminių pakeitimų: sprendimo priėmimas paliktas tik pareigūnui (darbo vieta IIB), kuriam yra pavestas rizikos valdymas. Jis vienintelis priima sprendimą tikrinti ar išleisti automobilį, priėmęs sprendimą tikrinti, atitinkamiems pareigūnams suformuoja rašytinį ar elektroninį pavedimą atlikti tikrinimą, nurodydamas konkrečias tikrinimo užduotis ir parinktus iš klasifikatoriaus kodus. Skiriant pareigūną dirbti į kelias darbo vietas, draudžiama pareigūną, paskirtą dirbti Rizikos valdymo darbo vietoje, skirti kitose tikrinimo vietose. Kiti pareigūnai, dirbantys darbo vietoje IA IMA eismo juostoje (ankstesnėse taisyklėse atitinkamai darbo vietos 6/7) dirbantys pareigūnai įpareigoti priėmę keleivio deklaraciją nedelsiant ją įregistruoti vienoje iš keleivio deklaracijų sistemų, priklausomai nuo priimtos deklaracijos tipo, ir informuoti apie tai pareigūną, atsakingą už rizikos valdymą.Atsakovas siaurinamai aiškina Rizikos valdymo muitinės poste taisykles, rizikos valdymą suvesdamas į NAS sistemos stebėjimą. Vadovaujantis atsakovo aiškinimu, gali susidaryti įspūdis, kad rizikos požiūriu vertinami ir tikrinami tik tie asmenys ar transporto priemonės, kurie Europos Sąjungos sieną kerta dažniau nei vieną kartą per 7 dienas. Priešingai, vadovaujantis Rizikos valdymo muitinės poste taisyklėmis, rizikos požiūriu vertinami visi per valstybės sieną vykstantys asmenys ir transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju Komisija nekreipė dėmesio į faktą, kad inspektorius S. A. neatliko visų privalomų veiksmų, numatytų Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklės bei kituose teis aktuose, priėmęs žodinę automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. B. deklaraciją, neįformino jos nustatyta tvarka, neįvedė į elektroninę žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo informacinę sistemą. Todėl tokia Komisijos išvada suponuoja mintį, kad sudaroma reali galimybė nebaudžiamai piktnaudžiauti tarnyba: muitinės pareigūnas, neatlikęs visų privalomų veiksmų ir net sąmoningai priėmęs sprendimą netikrinant išleisti galimą pažeidėją, „nesėkmės“ atveju bus išteisintas, o pareigūnui, paskirtam valdyti riziką, atitenka visa atsakomybė.Pažymi, kad visų komisijų išvadose ir Kybartų kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašyme nėra punkto, kuriame būtų įtvirtinta posto inspektoriaus pareiga kontroliuoti kitus inspektorius. KTM Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų 2011 m. sausio 21 d. Kauno teritorinės muitinės viršininkės įsakymu Nr. 3B-48, 4.25 p. nustatyta, kad muitinės posto pamainos viršininkas rizikos valdymui muitinės poste gali paskirti atskirą muitinės posto pareigūną, kuris stebėtų situaciją poste ir apie pastebėtus rizikos požymius nedelsdamas informuotų posto pamainos viršininką. Sisteminė nurodytų teisės aktų analizė rodo, kad rizikos valdymui muitinės poste turi būti skiriami vyriausieji arba vyresnieji inspektoriai, o ne posto inspektoriai, kurių pareigos niekaip nesusiję su kitų pareigūnų darbo kontrole. Todėl akivaizdu, kad automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas piliečio M. B., nebuvo detaliai patikrintas ne dėl pareiškėjo kaltės, o todėl, kad priėmęs žodinę keleivio deklaraciją, inspektorius S. A. netinkamai atliko savo pareigas ir neveikė taip, kaip reikalauja KTM viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3B-962 patvirtinto Kybartų kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.1, 34.4, 34.26 punktų nuostatos, taip pat KTM Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų 2011 m. sausio 21 d. KTM viršininkės įsakymu Nr. 3B-48 darbo vietų 6/7/19/20/25 aprašymuose nurodytos pareigūno funkcijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 1P-495 dalies, kuria pareiškėjui A. J. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumas ir teisėtumas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2011 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 15-22), kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Iš Išvados matyti, kad konkrečiu atveju tarnybinė atsakomybė taikyta už tai, kad A. J. 2011-04-06 apie 02 val., dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto darbo vietose Nr.6/7/19/20/25 ir papildomai paskirtas dirbti į darbo vietą Nr.2, dėl aplaidumo netinkamai atliko savo pareigas šioje darbo vietoje, iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities atvykus į postą automobiliui VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikrino šio automobilio duomenų NAS sistemoje ir neįvertino su šia transporto priemone susijusios rizikos, nenurodė atsakingiems muitinės pareigūnams atlikti minėtos transporto priemonės detalaus tikrinimo, numatyto rizikos profilyje Nr.0KM239. Tokiu savo neveikimu, atsakovo nuomone, pareiškėjas pažeidė savo pareigybės aprašymo 34.1, 34.4 ir 34.26 punktų reikalavimus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-07-15 įsakymo Nr.1B-704 ir 2007-12-19 įsakymo Nr.1B-867 reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino, argumentuodamas iš esmės tuo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo visapusiškai įvertintos faktinės aplinkybės ir objektyviai egzistavusios priežastys, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios pastangų ir galimai trukdė veikti teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas, dirbdamas darbo vietose Nr. 6/7/19/20/25, kuriose patikrinimo metu pareigų atlikimo pažeidimų nebuvo nustatyta, objektyviai galėjo atlikti būtinus veiksmus ir jam priskirtoje darbo vietoje Nr. 2.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas įrodytas ir įvertintas tinkamai, A. J. keliama versija, kad tinkamam funkcijų atlikimui trukdė jo darbas kitose darbo vietose, vertintina kritiškai, teismas nevertino pareiškėjo veikos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 1B-867 vykdymo prasme, vėlesnės redakcijos vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatos neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam pažeidimui.

Pareiškėjas A. J. yra KTM Kybartų kelio posto inspektorius – statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 (nauja 2003 m. birželio 19 d. redakcija Nr. IX-1635). Muitinės statutas įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Muitinės statuto 42 straipsnis, Taisyklių 21 punktas).

Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybino nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija. Valstybės tarnautojas, kaip silpnesnioji tarnybinio ginčo pusė, neturėtų būti verčiamas įrodinėti savo nekaltumą.

Tarp šalių nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. dėl to, kad 2011-04-06 iš Rusijos Federacijos atvykęs automobilis, kuriam pagal KTM vidaus teisės aktus privalėjo būti taikomas detalus tikrinimas, iš Kybartų kelio posto išvyko reikiamai nepatikrintas ir tuo buvo sudaryta galimybė šiuo automobiliu įvežti kontrabandinius tabako gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją. Šalys nesutaria, ar pareiškėjas yra kaltas dėl šios situacijos, ar jis, veikdamas taip, kaip numato teisės aktai, turėjo objektyvią galimybę kontroliuoti riziką Kybartų kelio poste ir užkirsti kelią administracinio teisės pažeidimo darymui.

Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo ir pirmosios instancijos teismo proceso metu surinktų įrodymų, A. J. teiginiai, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai vienu metu atlikti savo funkcijų ir darbo vietoje Nr.2, ir darbo vietose Nr.6/7/19/20/25, nepaneigti. Komisija, tyrusi tarnybinį nusižengimą, netyrė nusižengimo metu buvusio Kybartų kelio posto apkrovimo, objektyvios pareiškėjo galimybės vienu metu ir valdyti riziką poste , ir tikrinti transporto priemones ar pėsčiuosius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepateikė įrodymų, kad tarnybinio nusižengimo padarymo metu Kybartų kelio poste pareiškėjas nevykdė tarnybos funkcijų darbo vietose Nr.6/7/19/20/25, ir , atitinkamai , turėjo galimybę tinkamai atlikti funkcijas, numatytas darbo vietai Nr.2.

Įvertinus nusižengimo metu galiojusius KTM vidaus teisės aktus, konstatuotina, kad Kybartų kelių poste dirbusių pareigūnų teises ir pareigas rizikos valdymo srityje apibrėžiančios taisyklės buvo prieštaringos. Pagal tuo metu galiojusių Darbo taisyklių 4.14.7.1 punktą, posto pamainos viršininkui buvo suteikta teisė priskirti pareigūną į kelias darbo vietas, pagal tų pačių taisyklių 4.25 punktą pamainos viršininkas galėjo skirti atskirą muitinės posto pareigūną rizikos valdymui poste. Pagal Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 4 punktą kiekviename muitinės poste visą darbo laiką turi dirbti vienas ar keli pareigūnai, paskirti atsakingais už rizikos valdymą mutinės poste. Sistemiškai įvertinus šių teisės aktų nuostatas, lieka abejonės, ar pareigūnas, paskirtas atsakingu už rizikos valdymą poste, privalo vykdyti tik šią funkciją, ar rizikos valdymas tenka tokiam pareigūnui kaip papildoma funkcija prie pagrindinių – transporto priemonių ir pėsčiųjų tikrinimo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareigūnas, paskirtas atsakingu už rizikos valdymą, turi vykdyti šią funkciją kaip pagrindinę, tačiau tokiu atveju nepateisinamas toks elgesio modelis, kai atsakingas už rizikos valdymą pareigūnas skiriamas dar ir į kitas darbo vietas.

Esant teisinio reglamentavimo prieštaringumui, nėra pagrįsta reikalauti iš pareiškėjo vienareikšmio elgesio ir taikyti tarnybinę atsakomybę už vidaus teisės aktų pažeidimus.

Etikos kodekso 7.6.3 punktas iš tiesų reikalauja, kad pareigūnas, neturėdamas pakankamai išteklių, įgūdžių ar kompetencijos vykdyti pavedimą, privalo apie tai nedelsdamas informuoti tiesioginį vadovą, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šis reikalavimas negali apimti visų realių atvejų, kai dėl objektyvių priežasčių pareigūnas negali informuoti tiesioginio vadovo apie atsiradusias kliūtis vykdyti pavedimą.

Nors atsakovas teigia, kad KTM viršininko 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3B-636 patvirtinta Darbo taisyklių nauja redakcija neturėtų būti taikoma šioje byloje, tačiau pripažino, kad jos buvo pakeistos, kad geriau organizuoti darbą Kybartų kelio poste ir išvengti panašių situacijų, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujos redakcijos Darbo taisyklės eliminuoja galimybę pareigūnui vienu metu ir valdyti riziką poste, ir atlikti tikrinimus. Kartu tai įrodo iki tol buvusį netinkamą darbo organizavimą KTM Kybartų kelio poste.

Pirmiau paminėtos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, ypač nusižengimo subjektyvinės pusės, tokiu būdu pažeidžiant Taisyklių reikalavimus.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Muitinės 2004-07-15 įsakyme Nr. 1B-704 suformuluoto pavedimo adresatai yra teritorinių muitinių viršininkai, o ne visi muitinės pareigūnai, todėl pareiškėjas nepagrįstai buvo laikytas pažeidusiu šį individualų teisės aktą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė