Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-411-796/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-07
Bylos Nr.: e2A-411-796/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: Luminor Bank, Lietuvoje

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas

Civilinė byla Nr. e2A-411-796/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04050-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; (S) 2.6.29.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Luminor Bank, AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Luminor Bank, AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių (buvęs pavadinimas – Luminor Bank, AB) dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, juo prašė pripažinti neteisėtu 2007 m. liepos 3 d. paskolos sutarties Nr. EMV-4793 su jos visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais (toliau – ir paskolos sutartis) vienašališką nutraukimą.

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. liepos 3 d. su Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacija Baltic American Enterprise Fund sudarė paskolos sutartį Nr. EMV-4793, kurios pagrindu ieškovei iki 2037 m. rugpjūčio 1 d. buvo suteiktas 68 206 Eur kreditas investicijai į nekilnojamąjį turtą. Paskolos grąžinimui užtikrinti ieškovė įkeitė savo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 13 d. paskolos davėjas perleido iš paskolos sutarties kylančias reikalavimo teises naujajam kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių. Ieškovė 2013 m. lapkričio 28 d. su teisių perėmėju Nordea Bank Finland Plc (pavadinimas vėliau pakeistas į Luminor Bank, AB) pasirašė papildomą susitarimą Nr. KKP 13/11/70S prie 2007 m. liepos 3 d. paskolos sutarties Nr. EMV-4793, kuris tapo neatskiriama sutarties dalimi.

1.2. Ieškovė dėl finansinių sunkumų dažnai vėluodavo sumokėti įmokas pagal grafiką, tačiau bendra įsiskolinimo suma niekada nebuvo didelė, skolą nuolat dengdavo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, o sutarties sąlygos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą, taip pat netesybas, yra nesąžiningos. Paskutiniame banko įspėjime apskaičiuota skolos suma sudarė 1 255,60 Eur. Tokia skolos suma, atsižvelgiant į visos paskolos sumą, teismų praktikoje laikoma nedidele. Sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu. Sutarties nuostatos, leidžiančios atsakovui nutraukti ilgalaikę sutartį dėl ieškovą ištikusių laikinų finansinių sunkumų, suteikia atsakovui perdėtą pranašumą. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, papildomu susitarimu priimant atsakovo pateiktas (primestas) standartines sutarties sąlygas, kurios suteikė bankui daugiau teisių, nei jų turėjo reikalavimo perleidėjas. Ieškovei, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, buvo apribota bet kokia galimybė derėtis dėl tam tikrų sutarčių sąlygų.

1.3. Ieškovės teigimu, jos finansinės situacijos pablogėjimui įtakos turėjo pasaulinė ekonominė krizė, kuri yra pakankamas pagrindas konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymą dėl pasikeitusių aplinkybių. Ji turėjo verslą, tačiau įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes kaupėsi įsiskolinimai, vyksta bendrovės bankroto procesas, ieškovė liko be darbo, šiuo metu yra registruota darbo biržoje. Ieškovė 2015 m. išsiskyrė su sutuoktiniu, viena augino tris nepilnamečius vaikus, nes buvęs sutuoktinis išlaikymo neteikė. Sutuoktiniui mirus, ieškovė nebegali tikėtis atgauti susikaupusio išlaikymo įsiskolinimo. Mano, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad ateityje ieškovė nevykdys sutarties, nes skolos suma niekada nedidėjo. Be to, dėl sutarties nutraukimo ieškovė patirs ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, nes skola išieškoma iš vienintelio ieškovės šeimos būsto, kuriame ji gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais. Mano, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų vienašališkai nutraukti paskolos sutartį prieš terminą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Luminor Bank, AS, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti.

2.1 Atsakovas nurodė, kad ieškovė pažeidė paskolos sutartyje numatytą mokėjimų grafiką ir vėlavo vykdyti mokėjimo įsipareigojimus, teikė bankui deklaratyvius prašymus, kuriais prašė nenutraukti paskolos sutarties ir žadėjo atkurti tinkamą prievolių vykdymą. Bankas, įvertinęs susidariusią situaciją ir ieškovės nebendradarbiavimą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo ignoravimą, savo pačios duotų pažadų nevykdymą, 2019 m. vasario 15 d. raštu informavo, kad mokėjimų grafiko pažeidimai tęsiasi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., susidariusi skola reikalavimo parengimo dieną buvo 1 255,60 Eur. Bankas suteikė ieškovei dar vieną papildomą terminą iki 2019 m. kovo 21 d. pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus, besitęsiančius daugiau kaip 6 mėnesius iš eilės, ir informavo ieškovę, kad jeigu ji nustatytu terminu nepadengs visos susidariusios skolos, bankas nuo 2019 m. kovo 21 d. vienašališkai nutrauks paskolos sutartį. Atsakovo teigimu, paskolos sutartis nuo 2019 m. kovo 21 d. yra nutraukta dėl vėlavimų, kurie tęsėsi 201 dieną, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 21 d. Ieškovė 2019 m. kovo 25 d., t. y. jau po sutarties nutraukimo, sumokėjo 650 Eur sumą, tačiau šia suma buvo padengta tik įmokų skola už 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesius, o nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. kovo 25 d. susidariusi įmokų skola nebuvo padengta. Nuo 2019 m. kovo 25 d. ieškovė bankui jokių įmokų nėra mokėjusi. Ieškovės finansinė padėtis yra bloga, nes ieškovė neturi tvarių pajamų, jos netvarios pajamos per mėnesį sudaro tik 151,51 Eur, nors įmoka bankui kas mėnesį siekė apie 240 Eur. Be to, ieškovė turi kitų kreditorių, jos turtas yra areštuotas.

2.2 Atsakovas nurodė, kad su ieškove buvo derintos skolos restruktūrizavimo sąlygos ir bankas buvo parengęs 2013 m. lapkričio 28 d. papildomo susitarimo, kurį nepasirašytą kartu su ieškiniu pateikė ieškovė, projektą, tačiau ieškovė neatvyko pasirašyti minėto papildomo susitarimo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji per protingą terminą būtų prašiusi pradinio kreditoriaus ar atsakovo pakeisti kokias nors paskolos sutarties sąlygas. Ieškovė ir bankas yra susitarę dėl mokėjimų grafiko, kuris ieškovei nebuvo pakeistas, o tai reiškia, kad kreditas ir palūkanos turi būti sumokėti ne galutinio termino dieną, bet privalo būti mokamos pagal grafiką, t. y. sutarties esmė nėra suteiktos paskolos grąžinimas ir visų palūkanų sumokėjimas suėjus galutiniam terminui, nes paskutinė mokėjimo diena yra tik paskutinės mėnesinės įmokos sumokėjimo diena. Abi šalys pasiskirstė riziką, susijusią su mokėjimo prievolių pažeidimu, šią mokėjimų tinkamo vykdymo riziką prisiėmė išimtinai ieškovė. Paskolos sutarties 12.1.1 punkte šalys susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti paskolos sutartį. Bankas iš karto nesiekė pasinaudoti kraštutine savo teisių gynybos priemone ir tik kai tapo akivaizdu, kad ieškovė nepašalins pažeidimų ir nevykdys paskolos sutarties, bankas pasinaudojo sutarties 12.1.1 ir 12.3.1 punkte nurodytomis sąlygomis ir nutraukė sutartį. Bankas sutarties sąlygą dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir pagrindų taikė akivaizdžiai palankiau, nei nustato įstatymas. Ieškovė nebendradarbiavo su banku, operatyviai nepašalino pažeidimų, o banko suteiktas terminas pažeidimams pašalinti buvo pakankamai ilgas. Ieškovės elgesys tiek sutarties vykdymo metu, tiek po sutarties nutraukimo patvirtina, kad ieškovė nesiekė tinkamai vykdyti sutarties, ir tai reiškia esminį mokėjimo prievolių pažeidimą. Ieškovei pradelsta skolos dalis yra didelė ir jos elgesys leidžia bankui nesitikėti tinkamo prievolių vykdymo ateityje. Bankas negali būti įpareigojamas patirti dar didesnius nuostolius, nes, ieškovei nevykdant sutarties, atsakovas negauna to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį, t. y. negali naudotis paskolintais pinigais, negauna piniginių įplaukų kiekvieno mėnesio pirmą dieną, kurias galėtų, kaip suplanuota iš anksto, naudoti savo veikloje ir iš to ne tik nepatirti nuostolių, bet ir gauti finansinę naudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 908,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 3 d. tarp ieškovės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic American Enterprise Fund buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovei suteikta 68 206 Eur paskola investicijai į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei paskolos administravimo mokesčiui padengti. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo laiku mokėti mėnesio įmokas ir kitas pagal paskolos sutartį priklausančias mokėti sumas. Paskolos įmokos turėjo būti mokamos iki kito mėnesio pirmos dienos. Paskutinės įmokos grąžinimo galutinis terminas pagal paskolos sutartį numatytas 2037 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic American Enterprise Fund ir atsakovo (Nordea Bank Finland Plc nuo 2014 m. balandžio 2 d. pakeistas į Nordea Bank, AB, nuo 2017 m. spalio 1 d. Luminor Bank, AB, ir nuo 2019 m. sausio 2 d. yra Luminor Bank, AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių) 2007 m. rugsėjo 13 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią paskolos davėjas perleido atsakovui visas reikalavimo teises pagal 2007 m. liepos 3 d. paskolos sutartį.

5. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. vasario 15 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą atsakovas informavo ieškovę apie susidariusią 1 255,60 Eur skolą ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 21 d. sumokėti visą įsiskolinimą bei visas kitas pagal paskolos sutartį iki nurodytos datos atsirasiančias mokėtinas sumas, taip pat informavo, jog iki nurodytos datos nepadengus įsiskolinimo, nuo 2019 m. kovo 21 d. sutartis yra vienašališkai nutraukiama.

6. Teismas padarė išvadą, kad šalių sudaryta paskolos sutartis yra vartojimo sutartis, nes šią sutartį ieškovė sudarė šeimos poreikiams tenkinti, t. y. investicijai į butą, kuriame gyvena, o paskolą suteikė juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais, todėl ieškovei taikytinos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad paskolos sutartis suteikia teisę paskolos davėjui vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikšti, jog skolos grąžinimo terminas sueina per 14 kalendorinių dienų nuo paskolos davėjo reikalavimo, jei paskolos gavėjas (ieškovė) per 15 kalendorinių dienų nuo nustatytos mokėjimo dienos nesumoka bent vienos kurios nors privalomos sumos (įmokos) pagal sutartį. Teismo vertinimu, tokia vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovės, kaip vartotojos, teises ir interesus.

8. Sprendžiant klausimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, buvo atsižvelgta į tai, kad paskolos suma pagal paskolos sutartį sudarė 68 206 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2037 m. rugpjūčio 1 d. Pagal 2019 m. vasario 15 d. pranešimo duomenis pradelsta ieškovės skolos suma už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. sudarė 1 255,60 Eur. Nors pradelstas įsiskolinimas, palyginus su visa paskolos suma, sudaro nedidelę sutartinių prievolių dalį, tačiau iš byloje pateiktos mokėjimų detalizacijos teismas nustatė, kad ieškovė nuolat nevykdė esminės sutarties sąlygos laiku mokėti įmokas, jas mokėjo dalimis ir pavėluotai, paskolos sutarties pažeidimas buvo ne vienkartinis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ne kartą buvo informuota apie pradelstus mokėjimus, raginta juos įvykdyti bei įspėta apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju paskolos sutartis buvo nutraukta ne dėl vienos įmokos nesumokėjimo, sutartis buvo nutraukta, kai sutarties pažeidimai tęsėsi daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės, o ir prieš tai ne kartą buvo vėluojama sumokėti įmokas bankui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nutraukdamas sutartį, atsakovas ieškovei taikė žymiai palankesnes sąlygas, nei buvo numatyta sutarties 12.1.1, 12.3.1 punktuose, todėl atsakovas iš esmės laikėsi įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

9. Teismas pažymėjo, jog atsakovas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovės negalėjimas tinkamai vykdyti prievoles yra laikino pobūdžio. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad atnaujinus paskolos sutarties vykdymą, ieškovė ateityje šią sutartį vykdytų tinkamai ir laiku. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, teismas konstatavo, kad vienašališkai nutraukdamas paskolos sutartį atsakovas nepažeidė įstatymo nuostatų. Paskolos sutartis buvo nutraukta pagrįstai, ieškovės padarytas pažeidimas yra esminis, todėl atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti paskolos sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė J. G. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas pagrįstai pripažino, kad paskolos sutarties 12.1.1 punkte numatyta sąlyga, pagal kurią atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikšti, jog skolos grąžinimo terminas sueina per 14 kalendorinių dienų nuo paskolos davėjo reikalavimo, jei paskolos gavėjas (ieškovė) per 15 kalendorinių dienų nuo nustatytos mokėjimo dienos nesumoka bent vienos kurios nors privalomos sumos (įmokos) pagal sutartį, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovės interesus. Nors teismas šią sutarties sąlygą pripažino negaliojančia, tačiau prieštaraudamas savo paties motyvams, teismas vis dėlto nepagrįstai konstatavo, kad remiantis negaliojančia sutarties sąlyga sutartis buvo nutraukta teisėtai.

10.2. Teismui pripažinus sutarties 12.1.1 punktą pažeidžiančiu šalių interesų pusiausvyrą, vienašališkai sutartis galėjo būti nutraukta tik įstatyme numatytais pagrindais. Apeliantės teigimu, ieškovės vėlavimas mokėti paskolos grąžinimo įmokas šiuo atveju negalėjo būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas dėl šių priežasčių: 1) atsakovas iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš sutarties, nes atotrūkis tarp ieškovės faktiškai įvykdytos prievolės dalies ir atsakovo siekiamo tikslo nėra didelis; 2) laikinas mokėjimų pagal paskolos sutartį sutrikimas negalėjo lemti atsakovo intereso prievolėje praradimo, nes vienuolika metų sutartis buvo vykdoma tinkamai; 3) byloje nenustatyta, kad paskolos sutarties vykdymo pažeidimai yra susiję su tyčiniais ieškovės veiksmais ar dideliu neatsargumu, ieškovė dėjo visas pastangas skolai padengti ir bendradarbiavo su atsakovu; 4) nėra pagrindo abejoti, jog ieškovė ateityje tinkamai vykdys įsipareigojimus pagal sutartį; 5) sutarties nutraukimas lemtų itin didelius turtinius praradimus ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė iš esmės pažeidė sutartį.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Luminor Bank, AS, prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantė neturi pagrindo remtis vartotojų apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis siekdama išvengti prievolių vykdymo ir dėl sutarties pažeidimo atsiradusių pasekmių. Ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su paskolos sutarties sąlygomis iki jos sudarymo, taip pat daug metų po sutarties sudarymo, įvertinti visas dėl sutarties nevykdymo kylančias rizikas.

11.2. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad paskolos sutarties 12.1.1 punkto sąlyga negalioja, sutartis vis tiek buvo nutraukta teisėtai. Paskolos sutarties 12.1.1 punkto sąlyga ta apimtimi, jog paskolos sutartis gali būti nutraukta pradelsus sumokėti bent vieną įmoką, apeliantei buvo taikoma žymiai palankiau. Ieškovės mokėjimo prievolių pažeidimai buvo sistemingi, sutarties nevykdymas tęsėsi 8 mėnesius iš eilės, atsakovas siekė bendradarbiauti su ieškove, nustatė jai ilgesnį nei įstatyme numatytą terminą sutarties pažeidimams pašalinti. Paskolos sutarties sąlygos dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų ieškovei buvo taikytos akivaizdžiai palankiau, nei numato įstatymas. Atsakovas sutartį nutraukė laikydamasis tiek paskolos sutarties 12.1.1, 12.3.1 punktų, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.209 straipsnio, 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Šalies argumentai

11.3. Ieškovės paaiškinimai apie sutarties nevykdymą lėmusias priežastis (finansinės problemos, santuokos nutraukimas, vaikų išlaikymas) nepateisina paskolos sutarties pažeidimo ir nereiškia, jog ši sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė tyčia ir nuolat nevykdė sutarties, turėjo ir galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, o byloje esantys įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį neleidžia daryti išvados, jog ateityje ieškovė galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus bankui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2007 m. liepos 3 d. tarp ieškovės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic American Enterprise Fund buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovei suteikta 68 206 Eur paskola, skirta investuoti į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal paskolos sutarties 5.1 punktą ieškovė įsipareigojo laiku mokėti mėnesio paskolos grąžinimo įmokas ir kitas pagal paskolos sutartį priklausančias mokėti sumas, paskolos įmokos turėjo būti mokamos iki kito mėnesio pirmos dienos. Paskutinės įmokos grąžinimo galutinis terminas pagal paskolos sutartį numatytas 2037 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic American Enterprise Fund ir atsakovo 2007 m. rugsėjo 13 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią paskolos davėjas perleido atsakovui visas savo reikalavimo teises pagal 2007 m. liepos 3 d. paskolos sutartį.

16. Atsakovas 2019 m. vasario 15 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą informavo ieškovę apie susidariusią 1 255,60 Eur pradelstų įmokų skolą ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 21 d. sumokėti visą įsiskolinimą bei visas kitas pagal paskolos sutartį iki nurodytos datos atsirasiančias mokėtinas sumas, taip pat informavo, jog, iki nurodytos datos nepadengus įsiskolinimo, nuo 2019 m. kovo 21 d. sutartis bus vienašališkai nutraukta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2019 m. kovo 21 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino, jog paskolos sutarties 12.1.1 punkto sąlyga pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovės interesus. Apeliantės teigimu, negaliojančio sutarties punkto pagrindu atsakovo atliktas vienašališkas sutarties nutraukimas negali būti laikomas teisėtu, todėl teismo išvada, jog sutartis buvo nutraukta teisėtai, prieštarauja paties teismo motyvams dėl minėtos sąlygos nesąžiningumo.

18. Įvertinus paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, jog byloje pirmiausia spręstinas klausimas, ar šalių sudarytos paskolos sutarties 12.1.1 punkto sąlygos negaliojimas yra pakankamas pagrindas pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu.

19. Iš byloje esančio atsakovo 2019 m. vasario 15 d. pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą matyti, kad paskolos sutartis nutraukta minėtos sutarties 12.3.1 punkto, taip pat CK 6.217 straipsnio, 6.874 straipsnio 2 dalies pagrindu. Paskolos sutarties 12.3.1 punkte nustatyta, jog sutartis, esant jos pažeidimui, gali būti nutraukta vienašališkai, išsiuntus apie tai registruotą pranešimą paskolos gavėjui, taip pat paskolos davėjui suteikiama teisė pareikšti, kad skolos grąžinimo terminas sueina per 14 kalendorinių dienų nuo paskolos davėjo reikalavimo. Pagal paskolos sutarties 12.1.1 punktą sutarties pažeidimu, be kita ko, laikoma, kai paskolos gavėjas nesumoka kurios nors privalomos sumos pagal sutartį per 15 kalendorinių dienų nuo nustatytos mokėjimo dienos. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paminėta vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą sąlyga iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovės, kaip vartotojos, teises ir interesus. Pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada apeliacine tvarka nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija iš naujo nevertina aptariamos paskolos sutarties sąlygos (ne)sąžiningumo bei jos atitikties šalių interesų pusiausvyrai.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tiek sutartyje numatytais atvejais, tiek įstatyme nustatyta tvarka dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalys). Vadinasi, vien sutarties sąlygos dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą pagal paskolos sutarties 12.1.1, 12.3.1 punktus pripažinimas nesąžininga ir negaliojančia savaime nereiškia, kad atsakovas negalėjo pasinaudoti CK 6.217 straipsnyje įtvirtinta galimybe nutraukti sutartį prieš terminą, o banko atliktas vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje išaiškinta, jog vien tai, kad sutartyje įtvirtintas vienašalis sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindas iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovės, kaip vartotojos, teises ir interesus per se (savaime) nereiškia, jog kiti jos reikalavimai – pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę atnaujinti kredito sutarties galiojimą nekeičiant ankstesnių sutarties sąlygų – turėtų būti tenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumas šioje byloje buvo vertinamas pagal CK 6.217 straipsnyje įtvirtintus vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus ir sąlygas, t. y. priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas vertino, ar vienašališkai nutraukdamas sutartį, atsakovas laikėsi įstatyme įtvirtintos sutarties nutraukimo tvarkos ir pagrindų. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien šalių sudarytos paskolos sutarties 12.1.1 punkto sąlygos negaliojimas nagrinėjamu atveju nesudarė pakankamo pagrindo teismui pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu.

21. Apeliaciniame skunde taip pat yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutartį, todėl tai sudarė pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį. Apeliantės teigimu, ieškovės vėlavimas mokėti paskolos grąžinimo įmokas šiuo atveju negalėjo būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas dėl šių priežasčių: 1) atsakovas iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš sutarties, nes atotrūkis tarp ieškovės faktiškai įvykdytos prievolės dalies ir atsakovo siekiamo tikslo nėra didelis; 2) laikinas mokėjimų pagal paskolos sutartį sutrikimas negalėjo lemti atsakovo intereso prievolėje praradimo, nes vienuolika metų sutartis buvo vykdoma tinkamai; 3) byloje nenustatyta, kad paskolos sutarties vykdymo pažeidimai yra susiję su tyčiniais ieškovės veiksmais ar dideliu neatsargumu, ieškovė dėjo visas pastangas skolai padengti ir bendradarbiavo su atsakovu; 4) nėra pagrindo abejoti, jog ieškovė ateityje tinkamai vykdys įsipareigojimus pagal sutartį; 5) sutarties nutraukimas lemtų itin didelius turtinius praradimus ieškovei.

22. Atsižvelgiant į paminėtus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, toliau šioje byloje spręstinas klausimas, ar netinkamas ieškovės įsipareigojimų vykdymas, t. y. paskolos grąžinimo įmokų nemokėjimas sutartyje nustatytais terminais, šiuo atveju galėjo būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

24. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nustatant sutarties pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimo, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

26. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad paskolos sutarties pagrindu ieškovei buvo suteiktas 68 206 Eur dydžio kreditas, kurį ieškovė įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2037 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutarties nutraukimo dieną (2019 m. kovo 21 d.) bendra ieškovės negrąžinto kredito suma sudarė 47 155,35 Eur, ieškovės pradelstų kredito grąžinimo įmokų suma, 2019 m. vasario 15 d. duomenimis, sudarė 1 255,60 Eur. Nors ieškovės pradelstų kredito grąžinimo įmokų suma, lyginant ją su visa ieškovei suteiktos paskolos suma, sąlyginai nėra didelė, tačiau vien ši aplinkybė pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neleidžia daryti išvados apie vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtumą.

27. Byloje esančiame ieškovei siųstame atsakovo 2018 m. sausio 9 d. pranešime apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą Nr. OUT-212 nurodyta, kad ieškovė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. vėluoja mokėti paskolos grąžinimo įmokas, 2018 m. sausio 9 d. duomenimis, pradelstų įmokų skolos suma sudarė 1 224,50 Eur (t. 1, b. l. 58). 2018 m. balandžio 17 d. pranešime apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-2255 nurodyta, kad įmokų vėlavimas tęsiasi nuo 2017 m. lapkričio 11 d., ieškovės skola bankui, 2018 m. balandžio 17 d. duomenimis, sudarė 1 247,44 Eur, ieškovei nustatytas terminas iki 2018 m. gegužės 21 d. padengti susidariusį įsiskolinimą, ieškovei taip pat išaiškintos skolos nepadengimo teisinės pasekmės (t. 1, b. l. 57). 2018 m. birželio 26 d. pranešime apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą Nr. OUT-3133 nurodyta, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. yra susidaręs 779,55 Eur įsiskolinimas, kurį pareikalauta padengti iki 2018 m. liepos 30 d. (t. 1, b. l. 56). 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešime apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą Nr. OUT-3829 nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. yra susidariusi 993,12 Eur skola, ieškovei nustatytas terminas iki 2018 m. spalio 16 d. padengti įsiskolinimą (t.1, b. l. 55). 2018 m. lapkričio 14 d. pranešime apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą nurodyta, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. yra susidariusi 1 070,38 Eur paskolos grąžinimo įmokų skola, ieškovei nustatytas terminas iki 2018 m. gruodžio 18 d. sumokėti įsiskolinimą bankui, išaiškintos įsipareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės (t. 1, b. l. 54). 2019 m. vasario 15 d. pranešime apie vienašališką sutarties nutraukimą nurodyta, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. yra susidariusi 1 255,60 Eur skola, ieškovei nustatytas terminas iki 2019 m. kovo 21 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą.

28. Aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. pusantrų metų iki sutarties nutraukimo, paskolos grąžinimo įmokos nebuvo tinkamai mokamos. Netinkamo paskolos sutarties vykdymo fakto neginčija ir pati apeliantė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad sutarties pažeidimai buvo ne vienkartinio, o nuolatinio pobūdžio, nes nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė nuolat pažeidinėjo sutartį ir vėluodavo mokėti paskolos grąžinimo įmokas. Iš byloje esančių atsakovo paaiškinimų ir kitų įrodymų matyti, kad paskolos sutartis nuo 2019 m. kovo 21 d. buvo nutraukta dėl vėlavimo mokėti įmokas, kuris tęsėsi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 21 d. Byloje pateikti duomenys rodo, kad atsakovas ne kartą raštu informavo ieškovę apie pradelstus įsipareigojimus bei ragino juos įvykdyti per papildomai nustatytus terminus, įspėjo apie galimą sutarties nutraukimą, tačiau sutarties vykdymo trūkumai nebuvo tinkamai pašalinami, ieškovė tik iš dalies padengdavo susidariusius įsiskolinimus. Vadinasi, ieškovei nuolat nevykdant sutarties, atsakovas ilgą laiką negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti pagal paskolos sutartį, nors griežtas įmokų mokėjimas pagal grafiką atsakovui turėjo esminės reikšmės.

29. Iš byloje esančių atsakovo paaiškinimų matyti, kad prieš nutraukdamas sutartį atsakovas domėjosi ieškovės turtine padėtimi ir nustatė, jog ieškovė neturi tvarių pajamų, turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, jos turtas yra areštuotas išieškojimą vykdančių antstolių. Šios aplinkybės buvo nurodomos ir ieškovės atsakovui teiktuose prašymuose (t. 1, b. l. 50–52), jas patvirtina į bylą pateikti Creditinfo duomenys (t. 1, b. l. 96–119). Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės įsiskolinimai kitiems kreditoriams sudaro apie 40 000 Eur, teismuose yra iškelta daug civilinių bylų, kuriose ieškovei buvo pareikšti reikalavimai dėl įsiskolinimo priteisimo, ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra areštuoti. Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skolinius įsipareigojimus jai vykdyti padeda sūnus, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie blogą ieškovės turtinę padėtį ir nepatvirtina realių ieškovės galimybių tinkamai vykdyti iš paskolos sutarties kylančius įsipareigojimus ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos anksčiau aptartos aplinkybės sudarė atsakovui prielaidas manyti, kad tinkamas paskolos sutarties vykdymas ateityje yra mažai tikėtinas.

30. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog nėra pagrindo abejoti, kad ji ateityje tinkamai vykdys įsipareigojimus pagal sutartį. Atsakovė nurodė, kad apeliantė 2019 m. kovo 25 d., t. y. jau po Paskolos sutarties nutraukimo, įnešė 650,00 Eur sumą, tačiau šia suma buvo visiškai padengta skola už 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. spalio 1 d., o nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įmokos skola nebuvo padengta. Nuo 2019 m. kovo 25 d. apeliantė atsakovui nieko nėra mokėjusi. Apeliantė, siekdama pripažinti Paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu, byloje nepateikė duomenų, kad po vienašališko sutarties nutraukimo sumokėjo susidariusį įsiskolinimą bankui ir/ar mokėjo įmokas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais motyvais, jog ji ateityje tinkamai vykdys įsipareigojimus pagal sutartį.

31. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant vienašališkai nutraukiamos sutarties pažeidimo pobūdį, konstatavo ne tik formalaus pagrindo nutraukti sutartį buvimą, tačiau vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos nustatant sutarties pažeidimo mastą ir galimybę ją toliau vykdyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindė, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, ieškovė iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde ieškovė kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Išanalizavusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos sutarties nutraukimas šiuo atveju atitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išdėstytus sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo atsakovo atlikto vienašališko sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovės įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti atsakovui buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadinasi, vienašališkai nutraukdamas paskolos sutartį atsakovas, be kita ko, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnyje nustatytų paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindų ir tvarkos (Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 58 straipsnio 5 dalis).

33. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito davėjas ir paskolos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Prieš nutraukdami kredito sutartį arba pareikalaudami grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito davėjas ir paskolos davėjas turi išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir priemones, įskaitant nurodytas šio įstatymo 21 straipsnyje, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio. Nustatę, kad kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ilgiau kaip 90 dienų, kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas turi apie tai raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Vienašališkai nutraukti kredito sutartį kredito davėjas ir paskolos davėjas gali tik kai yra visos šios sąlygos: 1) kredito gavėjas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje ne mažiau kaip du kartus buvo informuotas apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 2) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo ar netinkamai juos vykdo ilgiau kaip 90 dienų arba kredito sutarties šalių sutartą ilgesnį laikotarpį; 3) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdo ar netinkamai juos įvykdo per šioje dalyje nustatytą papildomą terminą; 4) buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

34. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė nuolat netinkamai vykdė iš paskolos sutarties kylančią pareigą mokėti paskolos grąžinimo įmokas, jas mokėti buvo vėluojama daugiau kaip 90 dienų, t. y. iš esmės pažeidė paskolos sutartį. Iš byloje esančio 2018 m. sausio 9 d. pranešimo apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą Nr. OUT-212 matyti, kad įmokas buvo vėluojama mokėti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. 5 mėnesius. Iš 2018 m. balandžio 17 d. pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-2255 matyti, kad įmokų vėlavimas tęsiasi nuo 2017 m. lapkričio 11 d., t. y. 7 mėnesius. Iš 2018 m. birželio 26 d. pranešimo apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą Nr. OUT-3133 matyti, kad įmokas vėluojama mokėti nuo 2018 m. vasario 1 d., t. y. 5 mėnesius. Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimo apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą Nr. OUT-3829 matyti, kad įmokas vėluojama mokėti nuo 2018 m. gegužės 1 d., t. y. 4 mėnesius. Iš 2018 m. lapkričio 14 d. pranešimo apie vėlavimą mokėti ir sutarties nutraukimą matyti, kad įmokas vėluojama mokėti nuo 2018 m. liepos 1 d., t. y. 4 mėnesius. 2019 m. vasario 15 d. pranešime apie vienašališką sutarties nutraukimą nurodyta, kad įmokos nėra mokamos nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., t. y. 6 mėnesius. Nors ieškovei buvo siųsti daugiau kaip du pranešimai dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, kuriais buvo nustatomas ne trumpesnis kaip 30 dienų papildomas terminas įsipareigojimams įvykdyti, tačiau susidariusi pradelstų įmokų skola nebuvo tinkamai apmokėta. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškove, suteikdavo jai papildomus terminus įsipareigojimams įvykdyti, taikė ieškovei žymiai palankesnes vienašališko sutarties nutraukimo sąlygas, nei buvo numatyta paskolos sutartyje ir įstatyme, todėl darytina išvada, jog buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nutraukdamas paskolos sutartį, atsakovas laikėsi Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnyje nustatytų paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindų ir tvarkos.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisKristina Domarkienė