- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-04
- Bylos Nr.
- AS-438-433-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- M.V.
- Atsakovas
- Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 50.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M.V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M.V. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M.V. Kauno apygardos administraciniam teismui 2007 m. liepos 3 d. pateikė skundą dėl Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato administracinės procedūros 2007 m. birželio 15 d.sprendimo Nr. 20-10-S-9528 panaikinimo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniai teismai sprendžia byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Dėl šios priežasties sprendžiant klausimą, ar administracinis teismas yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundą, teismo nuomone, būtina įvertinti, ar pareiškėjo ginčijamas atsakovo 2007 m. birželio 15d. raštas (Nr. 20-10-S-9528) gali būti laikoms teisės aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 ir 14 dalis „teisės aktus" apibrėžia kaip norminius ir individualius teisės aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog atsakovo 2007 m. birželio 15 d. raštas Nr. 20-10-S-9528 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, patvirtinantis atsakovo nuomonę dėl pareiškėjo 2007 m. birželio 6 d. prašyme pateiktų klausimų. Šis raštas savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių jo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis), todėl negali būti laikomas teisės aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Atitinkamai ir ginčas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui pateiktas pareiškėjo skundas atitiko Viešojo administravimo įstatyme pateiktą skundo sąvoką. Skunde buvo nurodyta, kad yra pažeistos pareiškėjo teisės ir prašoma jas apginti. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra pateikta ir kita - prašymo - sąvoka. Prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui pateiktas pareiškėjo raštas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme negalėjo būti laikomas prašymu. Esminis prašymo ir skundo skirtumas yra tas, kad prašymas nėra susijęs su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o skundas yra susijęs su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Tuo tarpu, anot pareiškėjo, Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui jis pateikė raštą būtent dėl savo teisių pažeidimo ir šiuo raštu neprašė priimti jokio administracinio sprendimo. Pareiškėjas pastebi ir tai, kad siekiant raštą priskirti skundo arba prašymo kategorijai, turi būti atsižvelgiama ne tik į Viešojo administravimo įstatyme pateiktas sąvokas, bet ir į paties rašto autoriaus jam teikiamą prasmę, t. y. ar autorius raštą traktuoja kaip prašymą, ar kaip skundą. Pareiškėjo teigimu, jis Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui pateiktą raštą traktavo būtent kaip skundą. Atsižvelgiant į visa tai, pasak pareiškėjo, neturi kilti abejonių, kad Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui pateiktas 2007 m. birželio 6 d. raštas yra skundas Viešojo administravimo įstatymo prasme. Pripažinus, kad pateiktas raštas laikytinas skundu, jo nagrinėjimui turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatyme numatytos skundų nagrinėjimo nuostatos, t. y. turi būti vykdoma administracinė procedūra ir dėl gauto skundo priimamas administracinės procedūros sprendimas.
2. Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė procedūra yra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, o Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Kaip teigia pareiškėjas, naudodamasis šia įstatymo suteikta teise, administracinės procedūros sprendimą jis apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Tuo tarpu Kauno apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, neįvertino tos aplinkybės, kad ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinės procedūros sprendimų yra teismingi būtent administraciniams teismams. Todėl priimta nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė Viešojo administravimo įstatymu pareiškėjui suteiktą teisę skųsti administracinės procedūros sprendimą.
3. Kaip pabrėžia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje nurodytas bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nėra baigtinis. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos. Dėl to teismo argumentas, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, nėra tinkamas. Pareiškėjo nuomone, neginčytina, kad administraciniai teismai sprendžia būtent tokias bylas, tačiau jie sprendžia ne vien tik tokias bylas. Be bylų, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, Viešojo administravimo įstatymu administraciniams teismams yra priskirtos ir bylos dėl administracinės procedūros sprendimų. Todėl, anot pareiškėjo, Kauno apygardos administracinis teismas, tinkamai neįvertinęs Viešojo administravimo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo teismui ginčijamas Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. birželio 15 d. raštas Nr. 20-10-S-9528 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlęs pareiškėjui teisinių pasekmių (neįtakojęs pareiškėjo teisių ir pareigų). Juo pareiškėjui tik buvo pateikta informacija apie kelio ženklo 329 „Ribotas 80 km/h greitis“), įrengto Jonavos g., Kauno mieste, galiojimą, taip pat pažymėta, kad nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą paskirta teisingai (b.l. 7). Tačiau šiame rašte pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad ginčas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.
Tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog tiek iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, tiek iš jo 2007 m. birželio 6 d. skundo (b.l. 7) atsakovui Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui (į šį skundą atsakovas atsakė jau minėtu 2007 m. birželio 15 d. raštu Nr. 20-10-S-9528 d ) matyti, kad pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūno 2007 m. kovo 25 d. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu skirti 150 Lt baudą ir 4 baudos balus. Būtent šis dokumentas nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas kaip teismui ginčytinas atsakovo administracinis aktas (sprendimas), sukėlęs pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes.
ABTĮ 10 straipsnis nustato, jog teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors pareiškėjas savo skunde teismui nurodė, jog ginčija Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. birželio 15 d. raštą Nr. 20-10-S-9528, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčas dėl šio rašto panaikinimo nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, ir vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu privalėjo pareiškėjui išaiškinti jo procesinę teisę ginčyti tiesiogines teisines pasekmes sukeliantį administracinį sprendimą (aktą) - Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - taip pat pasiūlyti pareiškėjui patikslinti jo skundo dalyką (ABTĮ 53 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos veiksmus atliko, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis panaikinama perduodant šiam teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjo M.V. atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo M.V. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.