- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- N-62-942-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00929-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 8 d. nutarimu N. K. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189² straipsnio 1 dalyje („Savavališkas statinių naudojimas, kol nustatyta tvarka statinys nepripažintas tinkamu naudoti, arba statinio naudojimas ne pagal paskirtį“) numatytą veiką skiriant už tai 500 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda N. K. skirta už tai, jog ši gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamosios paskirties patalpą – parduotuvę, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – prekybos, naudojo ne pagal paskirtį, t. y. vakarėliams organizuoti, taip pažeisdama Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 30.1 punkto reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs N. K. skundą, 2010 m. spalio 11 d. nutartimi jį atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjime nurodyta, jog negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso N. K., kuri 2009 m. rugsėjo 1 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „Kanabi Group“ iki 2010 m. rugsėjo 1 d., 2009 m. lapkričio 1 d. sudaryta kita nuomos sutartis su UAB „Kanabi Group“ iki 2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „Artratus“ 2010 m. vasario 27 d. sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį su G. S. nuo 2010 m. vasario 27 d. 16 val. iki 2010 m. vasario 28 d. 9 val., 2010 m. kovo 13 d. - su L. B. nuo 2010 m. kovo 13 d. 18 val. iki 2010 m. kovo 14 d. 10 val. Teismas konstatavo, kad asmens kaltė įrodyta N. K. paaiškinimais (neneigia, kad jai nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį), L. B. bei G. S. paaiškinimais, liudytojos D. O. parodymais teisme bei ištrauka iš interneto tinklapio. Teismas nurodė, jog pagal STR 1.12.07:2004 30.1 punktą statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Teismas pažymėjo, jog duomenų apie ginčo patalpos nuomos sutarčių įregistravimą nėra, todėl daro išvadą, kad N. K. atsakomybėn patraukta ir nuobauda jai paskirta pagrįstai.
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, N. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog 2010 m. sausio 1 d. ji sudarė patalpų nuomos sutartį su UAB „Kanabi Group“, kurios 2.3 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja valdyti ir naudotis patalpomis tik pagal tikslinę jų paskirtį, todėl mano, kad nuo šio momento atsakomybė dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį pereina minėtai bendrovei. Pažymi, jog STR 1.12.07:2004 jai taikytas nepagrįstai, nes jis taikytinas statinių techniniams prižiūrėtojams, be to, ji neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos statinio naudotojo sąvokos. Atkreipia dėmesį į tai, jog ji deda visas pastangas pakeisti patalpos paskirtį, tačiau dėl savivaldybės valdininkų vilkinimo tai nėra padaryta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti palaikydama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog nuomos sutartyse yra punktas, kuriame numatyta, kad sutartis gali būti prieš terminą nutraukta, jeigu nuomininkas naudojasi patalpomis ne pagal paskirtį. N. K. žinojo apie patalpų naudojimą ne pagal paskirtį, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pasakytina, jog tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad administracinis kaltinimas N. K. suformuluotas už tai, kad ši nuosavybės teise priklausančią negyvenamosios paskirties patalpą – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo ne pagal paskirtį, tačiau tokių veiksmų padarymo data nenurodyta. Taigi, administracinis kaltinimas nėra tinkamai detalizuotas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kurios pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, daro išvadą, jog atsakomybėn N. K. patraukta už tai, jog negyvenamąsias patalpas naudojo ne pagal paskirtį 2010 m. vasario 27 – 28 d. ir 2010 m. kovo 13 - 14 d.
Tuo metu galiojusio ATPK 189² straipsnio 1 dalis inter alia numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia statinio naudojimas ne pagal paskirtį. N. K. neneigia, jog jai priklausančios patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, tačiau jai inkriminuotą pažeidimą neigia teigdama, kad nėra tinkamas pažeidimo subjektas, nes ginčo patalpos buvo išnuomotos UAB „Kanabi Group“ iki 2014 m. rugsėjo 1 d.
Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 punktas (akto redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) įtvirtino, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. To paties įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nurodyta, jog statinio paskirtis - statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo pažymėjimo matyti, jog viešajame registre ginčo negyvenamosios patalpos–parduotuvės paskirtis nurodyta - prekybos. N. K. savo paaiškinimus dėl netinkamo subjekto grindžia 2009 m. lapkričio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr.2009-11-01/02, sudaryta su UAB „Kanabi Group“, pagal kurią ginčo patalpos iki 2014 m. rugsėjo 1 d. išnuomotos paminėtai bendrovei (b. l. 9 – 12). Sutarties sudarymo metu Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalis numatė, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Byloje nustatyta, to neneigia ir pati apeliantė (b. l. 63), kad minėta sutartis neįregistruota viešame registre, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesirėmė, ir tokia sutartis atsakomybės subjekto šiuo atveju nekeičia. Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog N. K. atsakomybėn patraukta pagrįstai, nes ji atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje apibrėžtą statinio naudotoją („statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu“).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o kiti apeliacinio skundo argumentai, kaip šiai bylai nebeaktualūs ir nesudarantys pagrindo teismo nutartį keisti ar naikinti, atskirai nebenagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.